Lietuva mini Medininkų tragedijos 26-ąsias metines
Pir­ma­die­nį mi­ni­mos 26-osios Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos, kuo­met so­vie­tų omo­ni­nin­kai iš­žu­dė pa­sie­nio pos­te bu­dė­ju­sius Lie­tu­vos par­ei­gū­nus, me­ti­nės.

At­mi­ni­mo die­na pra­si­dė­jo mi­šio­mis Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­je, vė­liau vy­ko mi­nė­ji­mas prie Me­di­nin­kų pa­sie­nio pos­to Vil­niaus ra­jo­ne, prieš­piet žu­vu­sie­ji pa­gerb­ti sos­ti­nės An­ta­kal­nio ka­pi­nė­se.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis sa­ko, kad skau­di ne­tek­tis Lie­tu­vai lei­džia kur­ti at­ei­ties is­to­ri­ją, „gar­bin­gai tę­siant pa­si­rin­ki­mą bū­ti tei­sin­gais, iš­ti­ki­mais ir lais­vais“.

„Mes ne­pails­ta­me kar­to­ti bro­lių var­dus, bro­lių, ku­rie pa­gul­dė gal­vas už mū­sų vi­sų lai­mę. Pri­si­me­nu tą die­ną, skau­džią ži­nią, tuš­tu­mą ir klau­si­mą – ko­dėl? Tik klau­si­mą, ne at­sa­ky­mą. At­sa­ky­mo nė­ra ir šian­dien“, – mi­nė­ji­me Me­di­nin­kuo­se sa­kė jis.

Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis sa­ko, kad par­ei­gū­nų au­ka net ir pra­ėjus 26 me­tams po Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos įpa­rei­go­ja „vi­sus, tar­nau­jan­čius vals­ty­bei, lai­ky­tis sa­vo prie­sai­kos žo­džio“. Anot jo, at­ku­riant Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę vi­daus rei­ka­lų sis­te­ma bu­vo vie­na iš pa­grin­di­nių lais­vės rams­čių.

„Leng­va my­lė­ti tė­vy­nę dek­la­ra­ci­jo­mis, sa­ky­ti, „kas bū­tų, jei­gu bū­tų“, bet kai rei­kia tai pa­da­ry­ti rea­liai – tai par­odo mū­sų žu­vu­sių ke­tu­rių Lie­tu­vos po­li­ci­jos par­ei­gū­nų ir tri­jų Lie­tu­vos mui­ti­nės par­ei­gū­nų, vy­rų drą­sa. Jie ap­sisp­ren­dė ži­no­da­mi, kas lau­kia, ma­ty­da­mi, kas vyks­ta at­kur­tos vals­ty­bės pa­sie­ny­je, kaip yra nio­ko­ja­mi mū­sų pos­tai, pul­di­nė­ja­mi par­ei­gū­nai. Jie sa­vo duo­tos prie­sai­kos nie­kuo­met ne­su­lau­žė. Dar dau­giau: ta prie­sai­ka bu­vo ap­lais­ty­ta ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės par­ei­gū­nų krau­ju“, – tei­gė S.Skver­ne­lis.

Pri­si­me­nant nu­žu­dy­tus par­ei­gū­nus jau sek­ma­die­nį vy­ko tra­di­ci­nis es­ta­fe­ti­nis bė­gi­mas iš Me­di­nin­kų į Vil­nių.

Pir­ma­die­nį su­ei­na 26 me­tai nuo Me­di­nin­kų tra­ge­di­jos, kuo­met so­vie­tų omo­ni­nin­kai iš­žu­dė pa­sie­nio pos­te bu­dė­ju­sius Lie­tu­vos par­ei­gū­nus.

1991 me­tų lie­pos 31-ąją Me­di­nin­kų pa­sie­nio pos­te prie sie­nos su Bal­ta­ru­si­ja bu­vo nu­žu­dy­ti sep­ty­ni Lie­tu­vos par­ei­gū­nai – Min­dau­gas Ba­la­va­kas, Al­gi­man­tas Juo­za­kas, Juo­zas Ja­no­nis, Al­gir­das Kaz­laus­kas, An­ta­nas Mus­tei­kis, Sta­nis­lo­vas Or­la­vi­čius, Ri­čar­das Ra­ba­vi­čius nuo šau­ti­nių žaiz­dų gal­vo­je mi­rė li­go­ni­nė­je rugp­jū­čio 2-ąją. Vie­nin­te­lio su­nkiai su­žeis­to mui­ti­nės par­ei­gū­no To­mo Šer­no gy­vy­bę me­di­kams pa­vy­ko iš­gel­bė­ti.

Dėl Me­di­nin­kų žu­dy­nių nu­teis­tas bu­vęs So­vie­tų są­jun­gos Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vi­daus ka­riuo­me­nės ypa­tin­go­sios pa­skir­ties mi­li­ci­jos bū­rio (OMON) mi­li­ci­nin­kas Kons­tan­ti­nas Mi­chai­lo­vas (jis įka­lin­tas iki gy­vos gal­vos už nu­si­kal­ti­mą žmo­niš­ku­mui), taip pat už akių – bu­vę omo­ni­nin­kai And­re­jus Lak­tio­no­vas, Čes­la­vas Mli­ny­kas ir Alek­sand­ras Ry­žo­vas.