Lietuva migracijos rodikliai – geriausi nuo narystės ES pradžios
Lie­tu­va dėl mig­ra­ci­jos per­nai ne­te­ko be­veik 3,3 tūkst. gy­ven­to­jų, o tai yra ge­riau­sias ro­dik­lis nuo ša­lies įsto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą 2004-ai­siais, penk­ta­die­nį pa­skel­bė Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas.

Oficialiais duomenimis, pernai iš Lietuvos išvyko kiek daugiau nei 32,2 tūkst. gyventojų, iš jų beveik 29 tūkst. yra šalies piliečiai. Daugiausia emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Norvegiją ir Airiją.

Į Lietuvą 2018-aisiais atvyko per 28,9 tūkst. žmonių, iš jų 16,6 tūkst. yra Lietuvos piliečiai. Dažniausiai į Lietuvą imigravę užsieniečiai yra iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Vis dėlto Lietuva išlieka vienintele Baltijos šalimi, kur migracijos rodikliai išlieka neigiami. Į Estiją jau kurį laiką atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta, o Latvijoje pernai migracijos skaičiai buvo „nuliniai“.

Užpernai iš Lietuvos emigravo daugiau nei 47,9 tūkst. žmonių, o imigravo beveik 20,4 tūkst. asmenų.

Statistiką blogina gimstamumas

Iš viso Lietuva pernai neteko 14,9 tūkst. gyventojų, o didžiausią įtaką tam darė neigiamas natūralus gyventojų prieaugis.

2018 metais šalyje gimė 28,2 tūkst. kūdikių, tai beveik puse tūkstančio kūdikių mažiau nei užpernai. Pernai Lietuvoje mirė 39,8 tūkst. žmonių – maždaug 300-ais mažiau nei 2017 metais.

Anot oficialios statistikos, iš viso šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 794 tūkst. žmonės.