Lietuva įrodė esanti didelė valstybė
Na­rys­tę Jung­ti­nių Tau­tų (JT) Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je bai­gian­ti Lie­tu­va skai­čiuo­ja sa­vo ka­den­ci­jos veik­los vai­sius. Anot mū­sų ša­lies am­ba­sa­do­rės JT Rai­mon­dos Mur­mo­kai­tės, Lie­tu­va įro­dė esan­ti pa­jė­gi im­tis su­dė­tin­giau­sių už­da­vi­nių, o glo­ba­lio­je erd­vė­je pa­si­ro­dė kaip nuo­sek­li de­mo­kra­ti­nių ver­ty­bių ir tarp­tau­ti­nės tei­sės pri­nci­pų gy­nė­ja.

R. Mur­mo­kai­tės tei­gi­mu, svar­biau­sias Lie­tu­vos, kaip JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rės, už­da­vi­nys bu­vo gin­ti Ukrai­nos ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą. Tai ne­bu­vo leng­va – pa­ga­lius į ra­tus nuo­lat kai­šio­jo ve­to tei­sę JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je tu­rin­ti Ru­si­ja.

Apie be­si­bai­gian­čią Lie­tu­vos na­rys­tę JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, nu­veik­tus dar­bus, mū­sų ša­lies įvaiz­dį tarp­tau­ti­nė­je are­no­je – „Lie­tu­vos ži­nių“ in­ter­viu su Lie­tu­vos am­ba­sa­do­re JT Rai­mon­da Mur­mo­kai­te.

Ma­to­mi ir girdimi

– Kaip ver­tin­tu­mė­te Lie­tu­vos ka­den­ci­ją JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je?

– Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­re Lie­tu­va bu­vo lai­ko­tar­piu, kai te­ko svars­ty­ti kaip nie­ka­da daug su­dė­tin­gų kri­zių ir konf­lik­tų. Da­lis jų, de­ja, pa­vo­jin­gai pri­ar­tė­jo ir prie mū­sų vals­ty­bės sie­nų.

Penk­tus me­tus be­si­tę­sian­tis Si­ri­jos konf­lik­tas, nu­si­ne­šęs dau­giau kaip 250 tūkst. gy­vy­bių ir pa­li­kęs be­na­miais apie 12 mln. gy­ven­to­jų. Di­džiau­sia nuo An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­bai­gos hu­ma­ni­ta­ri­nė kri­zė pa­sau­ly­je: be­veik 60 mln. pa­bė­gė­lių ir prie­globs­čio ne­te­ku­sių žmo­nių bei kles­tin­tis nu­si­kal­tė­liš­kas ne­le­ga­laus žmo­nių per­kė­li­mo į Eu­ro­pą vers­las. Su­stip­rė­ju­si te­ro­riz­mo grės­mė, nau­jas už­sie­nio ko­vo­to­jų-te­ro­ris­tų reiš­ki­nys ir mir­ti­nos at­akos prieš mū­sų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) par­tne­rius ir drau­gus. Ne­tei­sė­ta Kry­mo oku­pa­ci­ja ir Ru­si­jos ne­pas­kelb­tas ka­ras prieš Ukrai­ną. Tai tik ke­le­tas kri­ti­nių klau­si­mų, su ku­riais te­ko nuo­lat su­si­dur­ti. Dir­bo­me esant su­dė­tin­gai at­mos­fe­rai, aš­trė­jant Ru­si­jos kurs­to­mai an­ti­va­ka­rie­tiš­kai pro­pa­gan­di­nei re­to­ri­kai.

Vi­sa tai ne­iš­ven­gia­mai ta­po rim­tu iš­ban­dy­mu Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­jai. Džiu­gu, kad iš­ban­dy­mų aki­vaiz­do­je ji įro­dė esan­ti pa­jė­gi im­tis su­dė­tin­giau­sių už­da­vi­nių, glo­ba­lio­je erd­vė­je pa­si­ro­dė kaip nuo­sek­li de­mo­kra­ti­nių ver­ty­bių ir tarp­tau­ti­nės tei­sės pri­nci­pų ad­vo­ka­tė bei gy­nė­ja. JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rys­tės lai­ko­tar­pį bai­gia­me vi­sa­pu­siš­kai iš­ban­dy­ti, su­stip­rė­ję, įgi­ję nau­jos pa­tir­ties ir ko­ky­biš­kai nau­ją glo­ba­lių pro­ce­sų ir kri­zių su­vo­ki­mą.

Šiuos dve­jus me­tus dir­bo­me pui­kiai su­vok­da­mi, kad gin­da­mi Ukrai­nos ne­prik­lau­so­my­bę ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą JT gi­na­me ir mū­sų pa­ma­ti­nes ver­ty­bes, mū­sų tei­sę tai­kiai gy­ven­ti ne­prik­lau­so­mo­je, de­mo­kra­ti­nė­je, ly­gio­je tarp ly­gių Lie­tu­vos vals­ty­bė­je. Šią tei­sę tu­rė­si­me at­kak­liai gin­ti ir po JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rys­tės, ki­tais bū­dais ir ki­tuo­se fo­ru­muo­se, nes Ukrai­no­je, Mol­do­vo­je, Gru­zi­jo­je vyks­tan­tys, iš iš­orės ins­pi­ruo­ja­mi ir fi­nan­suo­ja­mi ar­do­mie­ji pro­ce­sai, de­ja, nie­kur ne­iš­nyks.

Kaip JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­riai bu­vo­me aiš­kiai ma­to­mi ir gir­di­mi. Ki­tų ša­lių ko­le­gos Lie­tu­vos veik­lą ver­ti­na iš­ties po­zi­ty­viai. Ne kar­tą te­ko gir­dė­ti komp­li­men­tą: „Jū­sų el­ge­sys ro­do, kad esa­te di­de­lė vals­ty­bė.“ Na­rys­tė Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je Lie­tu­vai, be ki­ta ko, su­tei­kė pa­pil­do­mų ga­li­my­bių plė­to­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą su pa­grin­di­nė­mis mū­sų par­tne­rė­mis ir bend­ra­min­tė­mis – eu­roat­lan­ti­nės erd­vės vals­ty­bė­mis, taip pat to­liau stip­rin­ti Bal­ti­jos ir Šiau­rės ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą.

Dė­me­sio cen­tre – Ukrai­na

– Koks bu­vo mū­sų ša­lies in­dė­lis į JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos veik­lą 2014–2015 me­tais? Ko­kius reikš­min­giau­sius siū­ly­mus, dar­bus iš­skir­tu­mė­te?

– Daug dė­me­sio sky­rė­me si­tua­ci­jai Kry­me ir Kry­mo to­to­rių pa­dė­čiai. Ini­ci­ja­vo­me JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos for­ma­lius ir ne­for­ma­lius po­sė­džius, tei­kė­me in­for­ma­ci­ją ži­niask­lai­dai, įvai­riais bū­dais sie­kė­me iš­lai­ky­ti dė­me­sį Ukrai­nai ir Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, ir už jos ri­bų.

Kaip Bos­ni­jos ir Her­ce­go­vi­nos kon­tak­ti­nės gru­pės pir­mi­nin­kė, Lie­tu­va 2014 me­tų pa­bai­go­je par­en­gė ir su­de­rė­jo re­zo­liu­ci­ją dėl ES mi­si­jos Althea Bos­ni­jo­je ir Her­ce­go­vi­no­je man­da­to pra­tę­si­mo.

Bu­vo­me la­bai ak­ty­vūs te­mi­niais Sau­gu­mo Ta­ry­bos dar­bot­var­kės klau­si­mais, to­kiais kaip tei­sės vir­še­ny­bė, ko­va su ne­tei­sė­ta gink­lų pre­ky­ba, žmo­gaus tei­sių, mo­te­rų ir vai­kų ap­sau­ga vyks­tant konf­lik­tams, tei­sin­gu­mas ir at­sa­ko­my­bė už pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Daug dė­me­sio sky­rė­me JT bend­ra­dar­bia­vi­mo su ES stip­ri­ni­mui. Per­nai mū­sų ini­cia­ty­va Sau­gu­mo Ta­ry­ba pri­ėmė pir­mą­jį sa­vo is­to­ri­jo­je do­ku­men­tą, skir­tą iš­skir­ti­nai JT ir ES bend­ra­dar­bia­vi­mui tai­kos ir sau­gu­mo klau­si­mais. Ak­ty­viai da­ly­va­vo­me de­ran­tis dėl ES svar­bios JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­jos ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos Vi­dur­že­mio jū­ro­je klau­si­mu.

Šių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį pir­mi­nin­kau­jant Lie­tu­vai, JT Sau­gu­mo Ta­ry­ba pri­ėmė dvi Lie­tu­vos par­eng­tas ir su­de­rė­tas re­zo­liu­ci­jas – dėl žur­na­lis­tų ap­sau­gos konf­lik­tų zo­no­se ir dėl šau­lių gink­lų ir leng­vo­sios gink­luo­tės.

2015 me­tų ge­gu­žę Lie­tu­va taip pat su­ren­gė aukš­to ly­gio ren­gi­nį dėl už­sie­nio te­ro­ris­tų ko­vo­to­jų, pir­mą­kart į Sau­gu­mo Ta­ry­bą su­kvie­tu­si vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jų ir ge­ne­ra­li­nių pro­ku­ra­tū­rų va­do­vus. Par­eng­tas ir pri­im­tas de­ta­lus JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos pir­mi­nin­ko par­eiš­ki­mas ko­vos su už­sie­nio te­ro­ris­tais ko­vo­to­jais te­ma. Pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kiai tik pa­tvir­ti­na grės­min­gą šios te­mos ak­tua­lu­mą. Be­je, tai, kad šiuo su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu Lie­tu­vai bu­vo pa­ti­kė­ta pir­mi­nin­kau­ti JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos Ko­vos su te­ro­riz­mu ko­mi­te­tui, taip pat liu­di­ja apie pa­si­ti­kė­ji­mą mū­sų dip­lo­ma­ti­ja ir pro­fe­si­niais ge­bė­ji­mais.

Šo­ki­ruo­jan­tys Ru­si­jos veto

– Kas bu­vo su­nkiau­sia dir­bant JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je?

– Skau­džiau­sia su­vok­ti Sau­gu­mo Ta­ry­bos ne­veiks­nu­mą, par­aly­žių rim­tų konf­lik­tų aki­vaiz­do­je, kai žūs­ta ar su­žei­džia­mi šim­tai tūks­tan­čių nie­kuo dė­tų ci­vi­lių gy­ven­to­jų. Ne­su­vo­kia­ma, kai ve­tuo­ja­ma re­zo­liu­ci­ja, ku­ria sie­kia­ma pa­trauk­ti at­sa­ko­my­bėn nu­si­kal­tė­lius, virš ne­le­ga­lių gink­luo­tų gru­puo­čių užim­tos Ry­tų Ukrai­nos te­ri­to­ri­jos nu­mu­šu­sius Ma­lai­zi­jos lėk­tu­vą. Kai at­vi­rai lau­žo­ma JT Char­ti­ja, anek­suo­ja­ma kai­my­ni­nės ša­lies te­ri­to­ri­ja, vyks­ta ko­vi­niai iki au­sų gink­luo­tų gru­puo­čių veiks­mai nu­ken­tė­ju­sios ša­lies ry­tuo­se, o ag­re­si­jos ak­tą įvyk­džiu­si vals­ty­bė ga­li ve­tuo­ti bet ko­kį JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos žings­nį tarp­tau­ti­nei tei­sei ir tei­sin­gu­mui at­kur­ti. Šo­ki­ra­vo ir Ru­si­jos ve­to dėl re­zo­liu­ci­jos, skir­tos Sreb­re­ni­cos ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mui pa­mi­nė­ti.

Emo­ciš­kai su­kre­čian­tis bu­vo va­di­na­mo­jo „Ce­za­rio ra­por­to“ pri­sta­ty­mas Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, po ku­rio jos na­riai il­gai ne­ga­lė­jo at­gau­ti ža­do. Kaž­kas Si­ri­jo­je ri­zi­ka­vo gy­vy­be, kad fo­tog­ra­fi­jo­se įam­žin­tų Bas­ha­ro al-As­sa­do re­ži­mo vyk­do­mų kan­ki­ni­mų au­kas. Tas as­muo slap­čia iš­ga­be­no iš Si­ri­jos apie 50 tūkst. nuo­trau­kų, ku­rio­se fik­suo­ja­mi kan­ki­ni­mų iš­dar­ky­ti kū­nai, be­si­šau­kian­tys tei­sin­gu­mo. Šiuos ir dau­gy­bę ki­tų nu­si­kal­ti­mų įvyk­džiu­sį re­ži­mą nuo at­sa­ko­my­bės sau­go vals­ty­bės, ku­rios fi­nan­suo­ja­mi sam­di­niai šei­mi­nin­kau­ja Ry­tų Ukrai­no­je, ve­to.

Su­kre­čian­čių vaiz­dų te­ko ne kar­tą ma­ty­ti svars­tant ir ki­tus JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos dar­bot­var­kė­je esan­čius konf­lik­tus – Je­me­no, Pie­tų Su­da­no, Cen­tri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­kos ir t. t. O kur dar liu­di­ji­mai apie iš­skir­ti­nį smur­tą prieš mo­te­ris te­ro­ris­ti­nės gru­puo­tės „Is­la­mo vals­ty­bė“ užim­to­se že­mė­se, kur XXI am­žiu­je kles­ti ver­gų tur­gūs, mo­te­rys ir mer­gai­tės, kai ku­rios ne­tu­rin­čios net de­šim­ties me­tų, de­mons­truo­ja­mos kaip gal­vi­jai ir par­duo­da­mos tik tam, kad bū­tų nuo­lat prie­var­tau­ja­mos, iki sa­vi­nin­kui at­si­bos ir jis jas per­par­duos kaž­kam ki­tam.

Tie­sio­giai ne­su­si­dū­rus, su­nku net įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio bru­ta­lu­mo ir bar­ba­riš­ku­mo nu­si­kal­ti­mai vyks­ta konf­lik­tų zo­no­se. Da­ly­vau­jant JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos dar­be, to­li gra­žu nė­ra leng­va at­si­ri­bo­ti, pa­sa­ky­ti: „Čia tik dar­bas, iš­ėjau ir pa­mir­šau.“ Tai ne­pa­si­mirš­ta. Tai kei­čia po­žiū­rį į pa­sau­lį, į ko­vos už žmo­gaus tei­ses, tei­sin­gu­mą ir at­sa­ko­my­bę svar­bą.

Ne­leng­vas bu­vo ir pats JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos dar­bo tem­pas. Nie­ka­da vie­nu me­tu ta­ry­bai nė­ra te­kę svars­ty­ti ir pri­im­ti spren­di­mų dėl to­kio di­de­lio kri­zių skai­čiaus, juo­lab kad ir pa­čios kri­zės da­ro­si vis su­dė­tin­ges­nės. Per mū­sų na­rys­tės me­tus vir­šy­ti vi­si JT Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­džių, kon­sul­ta­ci­jų ir su­de­rė­tų do­ku­men­tų re­kor­dai. Vi­sam mi­si­jos ko­lek­ty­vui 12 va­lan­dų ir il­ges­nė dar­bo die­na, po­sė­džiuo­se ar de­ry­bo­se pra­leis­ti il­gi va­ka­rai ir sa­vait­ga­liai dve­jus me­tus bu­vo ta­pę kas­die­ny­be. Ki­ta ver­tus, kai Sau­gu­mo Ta­ry­bai pa­vyks­ta su­tar­ti dėl kon­kre­čių prie­mo­nių, rei­ka­lin­gų ci­vi­liams gy­ven­to­jams, mo­te­rims ir vai­kams ap­sau­go­ti, kri­zės pli­ti­mui su­val­dy­ti ir įtam­pai su­ma­žin­ti, be­ga­li­nės dar­bo va­lan­dos įgy­ja vi­sai ki­tą pra­smę, dau­ge­rio­pai at­per­ka vi­są tą di­džiu­lį nuo­var­gį.

– Ko­kios įta­kos mū­sų ša­lies įvaiz­džiui tu­ri ir tu­rės na­rys­tė JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je?

– Dirb­da­mi JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je dar la­biau įtvir­ti­no­me Lie­tu­vos, kaip pa­ti­ki­mos par­tne­rės, bran­džios de­mo­kra­ti­jos, ak­ty­viai ir pri­nci­pin­gai gi­nan­čios to­kias ver­ty­bes kaip įsta­ty­mo vir­še­ny­bė, žmo­gaus tei­sės, įvaiz­dį. Su­stip­ri­no­me bend­ra­dar­bia­vi­mą su pa­grin­di­niais par­tne­riais ir bend­ra­min­tė­mis ša­li­mis. Tu­rė­jo­me ga­li­my­bę pa­sau­lio vi­suo­me­nei iš­sa­ky­ti mus jau­di­nan­čius, ke­lian­čius ne­ri­mą, o kar­tais ir tie­sio­gi­nę grės­mę klau­si­mus.

Svar­bu, kad pa­si­bai­gus na­rys­tei JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je iš­lai­ky­tu­me ša­lies ak­ty­vu­mą, ma­to­mu­mą tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, ne­leis­tu­me vi­sam šiam di­de­liam įdir­biui iš­tirp­ti kas­die­ny­bė­je, o to­liau siek­tu­me nuo­sek­liai ir sis­te­min­gai iš­nau­do­ti pla­čias tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų au­di­to­ri­jas ša­lies pri­ori­te­ti­niams tiks­lams ir už­da­vi­niams įgy­ven­din­ti.

. . .

JT Sau­gu­mo Taryba

JT Sau­gu­mo Ta­ry­ba – vie­nas iš pa­grin­di­nių JT or­ga­nų, uži­man­tis la­bai svar­bią vie­tą pa­sau­lio sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­ro­je. JT Char­ti­jo­je jai su­teik­ti ypa­tin­gi įga­lio­ji­mai ir at­sa­ko­my­bė spren­džiant sau­gu­mo stip­ri­ni­mo ir tai­kos iš­sau­go­ji­mo klau­si­mus. Sau­gu­mo Ta­ry­ba tu­ri iš­im­ti­nę tei­sę spręs­ti dėl jė­gos pa­nau­do­ji­mo, kai iš­ky­la tie­sio­gi­nė grės­mė tarp­tau­ti­nei tai­kai ir sau­gu­mui bei pa­grin­di­niams JT Char­ti­jos pri­nci­pams. Ta­ry­bos pri­im­ti spren­di­mai yra pri­va­lo­mi vi­soms JT vals­ty­bėms na­rėms.

JT Sau­gu­mo Ta­ry­bą su­da­ro pen­kios nuo­la­ti­nės na­rės: JAV, Ru­si­ja, Ki­ni­ja, Pra­ncū­zi­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ir de­šimt ne­nuo­la­ti­nių – pen­kios Azi­jos ir Af­ri­kos ša­lys, vie­na Ry­tų Eu­ro­pos gru­pės ša­lis, dvi Lo­ty­nų Ame­ri­kos ir Ka­ri­bų gru­pės ša­lys bei dvi Va­ka­rų Eu­ro­pos ir ki­tų ša­lių gru­pės ša­lys. Kar­tu su Lie­tu­va 2015 me­tais ne­nuo­la­ti­nė­mis na­rė­mis yra Ča­das, Či­lė, Jor­da­ni­ja, Ni­ge­ri­ja, An­go­la, Ma­lai­zi­ja, Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja, Is­pa­ni­ja ir Ve­ne­sue­la.

For­ma­liai vi­sos Sau­gu­mo Ta­ry­bos na­rės tu­ri vie­no­das tei­ses ir par­ei­gas. Nors JT Char­ti­ja nu­brė­žė ta­kos­ky­rą nuo­la­ti­nėms na­rėms su­teik­da­ma ve­to tei­sę, spren­di­mai pri­ima­mi bal­suo­jant vi­soms na­rėms ir bet ku­riam spren­di­mui pri­im­ti bū­ti­na su­rink­ti bent 9 pa­lai­kan­čius bal­sus.

Šal­ti­nis: Už­sie­nio rei­ka­lų ministerija