Lietuva ieško sovietinės žalos buhalterio
Pa­si­ry­žus kon­kre­čiais do­ku­men­tais ir skai­čiais pa­grįs­ti per 50 me­tų SSRS oku­pa­ci­jos mū­sų ša­liai pa­da­ry­tą ža­lą, su­si­dur­ta su tam ti­krais su­nku­mais. Kol kas ne­pa­vy­ko ras­ti pa­ty­ru­sio moks­li­nin­ko, ku­ris bū­tų pa­si­ry­žęs pa­dir­bė­ti už siū­lo­mą at­ly­gi­ni­mą.

Ver­ti­nant so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­lą Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras (LGGRTC) dar per­nai nu­ta­rė pri­tai­ky­ti kai­my­nė­je Lat­vi­jo­je nau­do­tą me­to­dą – per­žiū­rė­ti ar­chy­vi­nius do­ku­men­tus ir par­eng­ti bu­vu­sių fi­nan­sų srau­tų tarp Vil­niaus ir Mask­vos ba­lan­są.

Mū­sų ša­ly­je tą­syk vie­šė­jęs Lat­vi­jos Vi­dže­mės tai­ko­mų­jų moks­lų uni­ver­si­te­to rek­to­rius Ga­tis Kru­mi­nis ak­cen­ta­vo, kad Bal­ti­jos vals­ty­bės bu­vo ne SSRS iš­lai­ky­ti­nės, kaip gar­siai rė­kia Krem­lius, o do­no­rės. Vien Lie­tu­va so­viet­me­čiu apie 6 proc. sa­vo biu­dže­to skir­da­vo SSRS. Ta­čiau kon­kre­tūs duo­me­nys iš ar­chy­vų mū­sų ša­ly­je dar ne­pra­dė­ti rink­ti.

Sam­dy­tų ma­žiau­siai metams

Kaip sa­kė LGGRTC ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė, oku­pa­ci­jos ža­los ver­ti­ni­mo pro­ce­sas Lie­tu­vo­je te­be­vyks­ta, nors ir strin­ga, mat nuo me­tų pra­džios ne­ran­da­ma spe­cia­lis­to, ku­ris dirb­tų šį dar­bą. „Mes ne­ga­li­me mo­kė­ti to­kio at­ly­gi­ni­mo, ko­kį gau­na lat­viai, dir­ban­tys šio­je sri­ty­je. Ne­tu­ri­me žmo­gaus, ku­ris tik tuo už­siim­tų“, – aiš­ki­no ji.

Anot T. B. Bu­raus­kai­tės, pa­ty­ru­siam, tam ti­krą įdir­bį ir mo­ty­va­ci­ją tu­rin­čiam moks­li­nin­kui, ku­ris ar­chy­vuo­se už­siim­tų do­ku­men­tų pa­ieš­ka, ver­ti­ni­mu ir pa­na­šiai, LGGRTC ga­lė­tų mo­kė­ti kiek dau­giau nei vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, ku­ris da­bar sie­kia 810 eu­rų ne­ats­kai­čius mo­kes­čių. „Už to­kius pi­ni­gus mes ne­su­ran­da­me dar­buo­to­jo“, – pa­kar­to­jo ji.

LGGRTC va­do­vė svars­tė, kad so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los ver­ti­ni­mu už­siim­sian­čio is­to­ri­ko pa­slau­gų rei­kė­tų ma­žiau­siai vie­niems me­tams. To­kio spe­cia­lis­to dai­ro­ma­si jau nuo me­tų pra­džios. „Ne­duo­da­me vie­šų skel­bi­mų, tai nė­ra kon­kur­si­nė vie­ta. Vis dėl­to ma­nau, kad ru­de­nį vis tiek su­ra­si­me žmo­gų ir iš­ju­din­si­me ši­tą da­ly­ką“, – vy­lė­si ji.

Da­bar šio­je sri­ty­je šiek tiek dir­ba LGGRTC dar­buo­to­jai. „Bet ne tiek, kiek no­rė­tu­me, kad vie­nas žmo­gus da­ry­tų dirb­da­mas tik tai. Tai su­dė­tin­ga sri­tis“, – pa­žy­mė­jo T. B. Bu­raus­kai­tė.

Teresės Birutės Burauskaitės teigimu, okupacijos žalos vertinimu užsiimsiančio istoriko dairomasi jau nuo metų pradžios./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Iš­leis knygą

Spa­lio pa­bai­go­je LGGRTC at­sto­vai ke­ti­na su­si­tik­ti su Lat­vi­jos ko­le­go­mis ir ap­tar­ti nu­veik­tus dar­bus. Ta­čiau, T. B. Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, ne­la­bai tu­ri­me kuo pa­si­gir­ti. Kar­tu ji pa­brė­žė, kad kai­my­ni­nė­je ša­ly­je vis­kas vyks­ta pa­gal at­ski­rą Vy­riau­sy­bės fi­nan­suo­ja­mą prog­ra­mą. „Mes tu­ri­me vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais įkur­tą ko­mi­si­ją, ku­ri lyg ir eg­zis­tuo­ja. Ta­čiau ką ji ga­li dirb­ti, jei­gu tam ne­skir­ta lė­šų“, – kal­bė­jo ji.

Vie­nas kon­kre­tes­nių ar­ti­miau­sio lai­ko­tar­pio LGGRTC pla­nų – vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­čiui iš­leis­ti kny­gą apie Lie­tu­vai pa­da­ry­tą oku­pa­ci­jos ža­lą. Jo­je ke­ti­na­ma pa­teik­ti api­bend­rin­tą, do­ku­men­tais pa­grįs­tą sta­tis­ti­ką. Pa­na­šus lei­di­nys – „Bal­to­ji kny­ga“, ku­rio­je pir­mą kar­tą aps­kai­čiuo­ta SSRS ir Vo­kie­ti­jos oku­pa­ci­jų 1940–1991 me­tais pa­da­ry­ta ža­la, – dar 2004 me­tais pa­si­ro­dė Es­ti­jo­je.

T. B. Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, SSRS oku­pa­ci­jos ža­los klau­si­mą tu­ri­me lai­ky­ti at­vi­rą. Tai yra tie­sa, ku­rią tu­ri­me ži­no­ti ir mes, ir ki­tos vals­ty­bės. Prie to pri­si­dė­tų ir nau­ji ar­chy­vi­nių do­ku­men­tų duo­me­nys. „Kva­li­fi­kuo­tai par­eng­ta me­džia­ga, par­em­ta ar­gu­men­tais, do­ku­men­tais, bei iš­ana­li­zuo­ta, bus tam ti­kras moks­lo ir ži­nių rin­ki­nys, kas mes bu­vo­me So­vie­tų Są­jun­go­je, ir koks yra to me­to pa­li­ki­mas“, – pa­žy­mė­jo ji.

Arūno Gumuliausko teigimu, sovietų okupacijos žalos atlyginimo klausimas yra daugiau moralinis veiksmas ir, be abejonės, istorinės tiesos atkūrimas./Romo Jurgaičio nuotrauka

Mo­ra­li­nis veiksmas

Sei­mo Vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Arū­nas Gu­mu­liaus­kas ne­ma­no, kad to­kios di­de­lės apim­ties dar­bą, kaip fi­nan­sų srau­tų tarp oku­puo­tos Lie­tu­vos ir SSRS nu­sta­ty­mas, ga­lė­tų at­lik­ti vie­nas žmo­gus. Be to, par­la­men­ta­ras pa­žy­mė­jo, kad svar­bu įver­tin­ti, kas šio­je sri­ty­je anks­čiau bu­vo nu­veik­ta, taip pat rei­ka­lin­ga di­des­nė šio pro­ce­so koor­di­na­ci­ja. Prie to esą ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir ne­se­niai par­la­men­te įsteig­ta jo va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja. „Kaip is­to­ri­kas pir­miau­sia no­rė­čiau pa­žiū­rė­ti, kas jau pa­da­ry­ta, at­lik­ti re­vi­zi­ją. Be to, ma­nau, kad pa­da­ry­ti mi­nė­tus dar­bus – ti­krai ne vie­no žmo­gaus jė­goms“, – sa­kė jis.

A. Gu­mu­liaus­kas pri­mi­nė, kad oku­pa­ci­jos ža­los įver­ti­ni­mo klau­si­mas ke­lia­mas nuo Ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo, bū­ta ne vie­no ban­dy­mo aps­kai­čiuo­ti, ko­kią skriau­dą pa­ty­rė mū­sų ša­lis. Jis abe­jo­jo, kad nu­sta­tę ža­lą iš SSRS tei­sių pe­rė­mė­jos Ru­si­jos su­lauk­tu­me re­pa­ra­ci­jos. Ta­čiau Sei­mo na­rys įsi­ti­ki­nęs, kad įver­tin­ti mums pa­da­ry­tą ža­lą vis tiek pri­va­lu. „Tai yra dau­giau mo­ra­li­nis veiks­mas ir, be abe­jo­nės, is­to­ri­nės tie­sos at­kū­ri­mas. Da­bar, kai vyks­ta in­ten­sy­vus pro­pa­gan­di­nis ka­ras, ma­nau, ža­los klau­si­mas yra vie­nas jo ele­men­tų. Eg­zis­tuo­ja dvi kraš­tu­ti­nės nuo­mo­nės. Vie­na nuo­mo­nė – jei­gu ne Mask­va, čia vi­sai nie­ko ne­bū­tų, ki­ta kraš­tu­ti­nė nuo­mo­nė – kad Mask­va vis­ką at­ėmė. Moks­las tu­ri pa­teik­ti ga­lu­ti­nį at­sa­ky­mą“, – tvir­ti­no jis.

„Sko­lą“ aps­kai­čia­vo ir Rusija

SSRS oku­pa­ci­jos pa­da­ry­tą ža­lą Lie­tu­vai 1995 me­tais spe­cia­li ko­mi­si­ja yra įver­ti­nu­si dau­giau nei 23 mlrd. eu­rų (į šią su­mą įtrauk­ti įvai­rūs da­ly­kai, pra­de­dant žmo­nių ne­tek­ti­mis, bai­giant mū­sų ka­riuo­me­nės, baž­ny­ti­nio tur­to su­nai­ki­ni­mu, eko­no­mi­kos su­grio­vi­mu ir t. t.) ir pri­ėmu­si spe­cia­lų įsta­ty­mą, įpa­rei­go­jan­tį siek­ti jos at­ly­gi­ni­mo. Ta­čiau da­bar­ti­nė Ru­si­jos val­džia nei pri­pa­žįs­ta oku­pa­ci­jos fak­tą, nei ren­gia­si fi­nan­siš­kai at­ly­gin­ti už skriau­dą. Ne­ga­na to, Mask­vo­je nuo­lat kar­to­ja­ma, esą pa­čios Bal­ti­jos ša­lys sko­lin­gos Ru­si­jai už so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio „ge­ro­vę“.

Prieš po­rą mė­ne­sių Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vil­niu­je Alek­sand­ras Udal­co­vas par­eiš­kė, kad Lie­tu­va per so­vie­tų oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­pį pra­sis­ko­li­no 72 mlrd. JAV do­le­rių (apie 71 mlrd. eu­rų). In­ter­viu lei­di­niui „Li­tovs­kij kur­jer“ jis par­eiš­kė, kad iki „įs­to­ji­mo“ į SSRS Lie­tu­va bu­vo „ag­ra­ri­nė vals­ty­bė, ku­ri pra­mo­nės apim­ti­mi 3 kar­tus at­si­li­ko nuo SSRS vi­dur­kio ir pa­gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį Eu­ro­po­je užė­mė vie­ną že­miau­sių po­zi­ci­jų“. „1940–1990 me­tais Lie­tu­vos eko­no­mi­kos plė­trai bu­vo skir­ti 65 mlrd. do­le­rių“, – ti­ki­no Ru­si­jos dip­lo­ma­tas ir pri­dū­rė, kad mū­sų ša­lis už so­viet­me­tį sko­lin­ga ir dau­giau.

Ver­tin­da­ma to­kius „skai­čia­vi­mus“ T. B. Bu­raus­kai­tė tei­gė, kad SSRS pa­li­ki­mas Ru­si­jos są­mo­nė­je yra la­bai įsi­šak­ni­jęs – jie ma­to tai, ką no­ri ma­ty­ti, o vi­si pa­na­šūs skai­čiai, pa­vyz­džiui, pa­tei­kia­mi A. Udal­co­vo, „paim­ti iš lu­bų“ ir ne­tu­ri nie­ko bend­ra su rea­ly­be.