Lietuva gręžiasi į Afriką
Pa­sta­rai­siais me­tais mū­sų ša­lis vis dau­giau dė­me­sio ski­ria bend­ra­dar­bia­vi­mui su Af­ri­kos ša­li­mis. Aiš­ki­na­ma, kad šio že­my­no vals­ty­bės mums įdo­mios kaip vers­lo rin­kos, par­tne­rės dau­gia­ša­liuo­se for­ma­tuo­se, esa­me su­in­te­re­suo­ti de­mo­kra­ti­jos ir ge­ro­vės sklai­da ten. Ta­čiau kai ku­rie opo­zi­ci­jos at­sto­vai į en­tu­ziaz­mą smar­kiai su­ak­ty­vin­ti dvi­ša­lį bend­ra­dar­bia­vi­mą žvel­gia at­sar­giai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) aiškina, kad bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis stiprinimas Lietuvai yra svarbus pasaulio ir Europos mastu. Teigiama, kad auganti Afrika, esanti Europos kaimynystėje, reiškia ne tik augančias galimybes, bet ir rizikas, kurių negalima ignoruoti.

Finansinė parama Maliui ir Nigerijai

Pasak URM atstovų, dėmesys Afrikai ypač padidėjo po Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai antrąjį 2013-ųjų pusmetį ir 2014–2015 metais, kai mūsų šalis buvo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nenuolatine nare. „Afrikos klausimai tiek ES Bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje, tiek JT Saugumo Taryboje užima svarbią darbotvarkės dalį. Siekdama parodyti solidarumą su tarptautiniais partneriais sprendžiant tokias problemas kaip terorizmas, nelegali migracija, humanitarinės krizės, Lietuva jau keletą metų dalyvauja tarptautinėse misijose ir operacijose Afrikoje, kurios padeda stiprinti saugumą ir stabilumą žemyne (MINUSMA, EUTM Malyje, ATALANTA prie Somalio krantų, EUTM Centrinės Afrikos Respublikoje, SOPHIA Viduržemio jūroje) ir prisideda prie migracijos krizės sprendimo. Svarbu su tarptautiniais partneriais gerinti migracijos srautų valdymą, ypač daug dėmesio skiriant migracijos priežasčių prevencijai. Nesukūrus saugios aplinkos ir tinkamų sąlygų užimtumui didinti, migracijos srautai iš Afrikos žemyno į Europą tik didės“, – teigia mūsų šalies diplomatinės žinybos atstovai.

Reaguojant į naujus migracijos iššūkius ir siekiant prisidėti prie jų sprendimo, buvo išplėsta Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dvišalės paramos geografija. Nuo šių metu ji apima ne tik įprastą mūsų teikiamos paramos regioną – ES Rytų kaimynystę, bet ir migracijos kilmės bei tranzito šalis. „2017 metais vystomojo bendradarbiavimo projektai buvo įgyvendinti Malyje ir Nigerijoje. A. Stulginskio universitetas su partneriais „Sup‘management Université Intercontinentale Libre“ vykdė jaunimo verslumo skatinimo (žemės ūkis, amatai, kaimo bendruomenės) projektą Malyje. Viešoji įstaiga „Afrikos tyrimai ir konsultacijos“ tyrė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtros, paramos startuoliams ir mentorystės programų panaudojimo galimybes Nigerijoje. Šis projektas bus tęsiamas 2018 metais“, – aiškina URM.

Pora L. Linkevičiaus vizitų

Afrikos šalys – didelį potencialą turinti rinka. Žemyno ekonomika yra ir ateityje išliks viena sparčiausiai augančių pasaulyje. Prognozuojama, kad Afrikos gyventojų skaičius 2050 metais padvigubės ir sieks 2,5 mlrd. Žemyno šalyse didėja elektroninių sprendimų paklausa, auga atsinaujinančios energetikos, žemės ūkio technologijų, infrastruktūros poreikis. Teigiama, kad Lietuvos verslui, ieškančiam alternatyvių rinkų prekių ir paslaugų eksporto diversifikavimui, ten atsiveria didžiulės galimybės.

Prekybos apimtis su Afrikos žemyno valstybėmis pastaraisiais metais išlieka stabili. Per šių metų sausio-spalio mėnesius fiksuotas nežymus – 1,5 proc. – Lietuvos prekių eksporto augimas.

Stiprinami ir diplomatiniai ryšiai su kai kuriomis žemyno šalimis. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šiemet keletą kartų lankėsi Afrikoje. Spalį surengti jo vizitai į Malį ir Ganą. Lapkričio pabaigoje jis skrido į Dramblio Kaulo Krantą, kur vyko ES-Afrikos sąjungos viršūnių susitikimas. Šio renginio paraštėse užmegzti diplomatiniai santykiai su Madagaskaru ir Somaliu, įvyko dvišaliai susitikimai su Egipto ir Etiopijos užsienio reikalų ministrais. Kitais metais planuojamos dvišalės politinės konsultacijos su Etiopija, Kenija ir Maliu.

Į Lietuvą buvo atvykęs Angolos užsienio reikalų ministras Georgesas Rebelo Pinto Chikotis, surengtos dvišalės politinės užsienio reikalų ministerijų konsultacijos su Gana ir Pietų Afrikos Respublika (PAR). Su pastarąja šalimi rengiamas susitarimas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje. Su Kenija ir Namibija pasirašyti susitarimai dėl dvišalių politinių konsultacijų. Lietuva skyrė finansavimą pirmiesiems dvišaliams vystomojo bendradarbiavimo projektams.

Taip pat plečiamas mūsų šalies garbės konsulų tinklas – iš viso Afrikos šalyse dirba 12 Lietuvos garbės konsulų. Šiais metais nauji garbės konsulai paskirti Malyje ir Mauricijuje.

Įdomūs Afrikai

Kaip aiškina URM, Afrikos šalys Lietuvai įdomios kaip potenciali didelė rinka verslui, kaip partnerės daugiašaliuose formatuose, pavyzdžiui, JT, siekiant palaikymo Lietuvos kandidatams į tarptautinių organizacijų organus. „Be to, esame suinteresuoti demokratijos ir gerovės sklaida Afrikos šalyse. Terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, nelegali migracija Afrikoje turi tiesioginės įtakos Europos saugumui“, – pabrėžia diplomatinės žinybos atstovai.

Anot jų, Afrikos šalims Lietuva yra įdomi kaip valstybė, turinti pažangias technologijas, žinių, patirties tokiuose svarbiuose sektoriuose, kaip informacinės ir komunikacijų technologijos, atsinaujinanti energetika, gyvybės mokslai, žemės ūkis, infrastruktūra. Domimasi ir mūsų aukštojo mokslo paslaugomis.

„Afrikos šalims svarbu tai, kad Lietuva neturi kolonijinės praeities, yra išgyvenusi okupaciją, atgavusi nepriklausomybę ir atkūrusi valstybę. Afrikos šalims įdomi Lietuvos pereinamojo laikotarpio patirtis, įgyvendinant įvairių sričių reformas, kurios padėjo sukurti funkcionuojančią demokratiją ir rinkos ekonomiką. Dauguma šalių siekia lygiavertės partnerystės vietoj paramos gavėjų statuso“, – tikino URM atstovai.

Domėjimasis turi virsti rezultatais

Buvusio užsienio reikalų ministro, Seimo Užsienio reikalų komiteto nario Audroniaus Ažubalio teigimu, pirmiausia Afrika mums svarbi tiek, kiek aktyviai dalyvaujame teikdami savo idėjas formuojant ES imigracinę politiką. Anot jo, Lietuvos ir kitų valstybių interesas yra, kad Afrikos šalys pasirašytų readmisijos sutartis su ES, žemyno šalys ir Bendrija turėtų bendrą matymą dėl nelegalių migrantų. „Manau, čia iš tikrųjų mums Afrika svarbi. Nemažiau svarbi, o gal labiau svarbi nei Turkija šiuo klausimu“, – įsitikinęs jis.

Lietuvos ir atskirų Afrikos šalių dvišalių santykių požiūriu A. Ažubalis teigia esantis atsargesnis. Jo nuomone, norint gauti grąžą Afrikoje reikia dėti daug pastangų ir investuoti. „Tą geba daryti kinai, amerikiečiai ir kitos didžiosios valstybės bei pasaulinės kompanijos. Šiuo atveju manau, kad Lietuvos interesas čia neturėtų būti pats didžiausias. Pagaliau tą matome ir iš mūsų ambasados atidarymo vienoje iš labiausiai išsivysčiusių valstybių – PAR. Visada buvau prieš ir maniau, kad tai yra dirbtinas dalykas, jog tuos pinigus geriau panaudoti kitur. Praėjo pora metų, negirdžiu kokių nors rezultatų ir nematau, kad būtų kažkas tokio. Juolab, kad tai yra valstybė su savo problemomis, iššūkiais ir sunkumais toje pačioje ekonomikoje“, – kalbėjo parlamentaras.

URM teiginius, kad tolimoms šalims esame daug kuo įdomūs, A. Ažubalis sako girdintis daug metų. Tačiau reikia rezultatų – rimtų kontraktų didelėms sumoms. „Domėtis tai daug kas domisi. Nuvažiuoja verslininkai į Kiniją ir sako, kad kinai labai domisi mūsų uostais. Kiek metų domisi? Kalbėti galima daug ką. Todėl labai atsargiai žiūrėčiau į tokį entuziazmą“, – pabrėžė jis.