Lietuva bus paskelbta taikos respublika
Pir­mą par­la­men­to ru­dens se­si­jos die­ną - rug­sė­jo 10-ąją, Sei­mui bus įteik­ta Tai­kos vė­lia­va. Pla­nuo­ja­ma, kad gar­bin­gą ap­do­va­no­ji­mą įteiks Tarp­tau­ti­nio Tai­kos vė­lia­vos ko­mi­te­to prie Jung­ti­nių Tau­tų il­ga­me­tė va­do­vė gar­si Lo­ty­nų Ame­ri­kos ak­to­rė Ali­cia Rod­ri­guez Fer­nan­dez.

Tai­kos vė­lia­va – sim­bo­li­nis įpa­rei­go­ji­mas sau­go­ti žmo­ni­jos me­no, moks­lo ir kul­tū­ros ver­ty­bes, o kar­tu ir gin­ti tai­ką. Vė­lia­vos įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja bus su­reng­ta Sei­mo pir­mų­jų rū­mų fo­jė. Vė­lia­va bus sau­go­ma pre­zi­den­to Al­gir­do My­ko­lo Bra­zaus­ko sa­lė­je ir kas­met ba­lan­džio 15-ąją, mi­nint Pa­sau­li­nę kul­tū­ros die­ną, bus pa­ke­lia­ma Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je, ša­lia Sei­mo rū­mų.

Tai­kos vė­lia­vos iš­ta­kos – prieš 80 me­tų pa­si­ra­šy­tas Re­ri­cho pa­ktas, įpa­rei­go­jan­tis sau­go­ti me­no, moks­lo bei is­to­ri­jos pa­mink­lus tiek ka­ro, tiek tai­kos me­tu. Vė­lia­vos sim­bo­liu bu­vo pa­si­rink­tas rau­do­nas žie­das, ap­juo­sian­tis tris rau­do­nus skri­tu­lius bal­ta­me fo­ne.

Is­to­ri­nės šak­nys

Tarp­tau­ti­nio Tai­kos vė­lia­vos ko­mi­te­to prie JT koor­di­na­to­rė Lie­tu­vo­je Auk­sė Nar­vi­lie­nė sa­kė, kad mū­sų ša­lies nuo­pel­nai puo­se­lė­jant kul­tū­rą bei sau­gant jos pa­li­ki­mą pa­sau­ly­je la­bai ver­ti­na­mi. “Bu­vo­me pir­mie­ji, ku­rie vals­ty­bi­niu lyg­me­niu įtei­si­no­me Pa­sau­li­nę kul­tū­ros die­ną”, - LŽ sa­kė ko­mi­te­to at­sto­vė. Į įsta­ty­mą šią at­min­ti­ną die­ną Sei­mas įra­šė 2006 me­tais.

Pa­sak A. Nar­vi­lie­nės, kul­tū­ros iš­sau­go­ji­mo “pa­ma­tai” Lie­tu­vo­je bu­vo pa­dė­ti dar 1935-ai­siais. „Vos tik bu­vo pa­si­ra­šy­tas Re­ri­cho pa­ktas, Lie­tu­vo­je bu­vo įsteig­ta Ni­ko­la­jaus Re­ri­cho drau­gi­ja. Tuo­me­ti­nis už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Sta­sys Lo­zo­rai­tis Bal­ti­jos se­sėms siū­lė ra­ti­fi­kuo­ti šį pa­ktą. Ta­čiau Lat­vi­ja ir Es­ti­ja su­si­lai­kė“, - pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Tuo­met žy­miau­si to me­to Lie­tu­vos kul­tū­ros, vi­suo­me­nės, moks­lo ir me­no vei­kė­jai pa­si­ra­šė me­mo­ran­du­mą, ku­riuo par­agi­no Vy­riau­sy­bę ra­ti­fi­kuo­ti Re­ri­cho pa­ktą. „Bet Eu­ro­pa jau tuo­met ruo­šė­si ka­rui, ir ini­cia­ty­va nu­grimz­do už­marš­tin“, - sa­kė A. Nar­vi­lie­nė. Šis me­mo­ran­du­mas at­sklei­dė to me­to Lie­tu­vos vi­suo­me­nės kul­tū­rin­gu­mą, są­mo­nin­gu­mą ir drą­są. Po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro 1954 me­tais pa­ktą ra­ti­fi­ka­vo ir pa­si­ra­šė 37 vals­ty­bės, 1968 me­tais jų skai­čius iš­au­go iki 59.

Iš­skir­ti­nė garbė

A. Nar­vi­lie­nės tei­gi­mu, Tarp­tau­ti­nio Tai­kos vė­lia­vos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė A. Rod­ri­guez Fer­nan­dez pa­sau­ly­je yra įtei­ku­si apie 3000 to­kių vė­lia­vų. „Kai pa­siū­lė­me vė­lia­vą skir­ti Lie­tu­vai, ji su­ti­ko ne­dve­jo­da­ma. Ir net par­eiš­kė, kad ta pro­ga mū­sų ša­lį pa­skelbs tai­kos res­pub­li­ka. Ži­no­ma, tai ne­vals­ty­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos įver­ti­ni­mas, bet ti­krai iš­skir­ti­nė gar­bė. Taip įver­tin­tos ir Lie­tu­vos pa­stan­gos sie­kiant tai­kos“, - sa­kė or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vė. Anot jos, la­bai re­tas at­ve­jis, kai to­kia gar­bė su­tei­kia­ma kon­kre­čiai vals­ty­bei. Pa­pras­tai ap­do­va­no­ji­mas ski­ria­mas ins­ti­tu­ci­joms ar­ba or­ga­ni­za­ci­joms. Lie­tu­vos at­sto­vy­bė sa­vo ini­cia­ty­va Tai­kos vė­lia­vą yra sky­ru­si še­šiems ša­lies mies­tams bei mies­te­liams ir sep­ty­nioms mo­kyk­loms.

„Džiau­giuo­si, kad Lie­tu­va nu­si­pel­nė gar­bės bū­ti pa­skelb­ta tai­kos res­pub­li­ka. Ma­nau, kad vi­sa mū­sų po­li­ti­ka orien­tuo­ta į tai­ką, tai­kų sam­bū­vį. Kar­tu tai vals­ty­bei ir di­de­lis įpa­rei­go­ji­mas“, - LŽ tvir­ti­no Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Pa­liu­kas. Siek­da­ma tai­kos mū­sų vals­ty­bė ne­pa­mirš­ta ir sau­gu­mo rei­ka­lų – stip­ri­na­ma gy­ny­ba, di­di­na­mas jos biu­dže­tas. „Ta­čiau tai vie­na ki­tam ne­prieš­ta­rau­ja“, - įsi­ti­ki­nęs R. Pa­liu­kas.

Mi­ni­ma pa­kto su­kak­tis

1935 me­tais Va­šing­to­ne 21 Ame­ri­kos že­my­no ša­lis ra­ti­fi­ka­vo Re­ri­cho pa­ktą, ku­ris 1954 me­tais ta­po UNES­CO Ha­gos „Kul­tū­ros ver­ty­bių ap­sau­gos gink­luo­to konf­lik­to at­ve­ju kon­ven­ci­jos“ pa­grin­du. Tei­gia­ma, kad Tai­kos vė­lia­vos sim­bo­li­kos idė­ją N. Re­ri­chui gi­mė ke­liau­jant po pa­sau­lį. Tre­jy­bės sim­bo­lis ran­da­mas įvai­rių tau­tų re­li­gi­jo­se ir kul­tū­ro­se. Tai­kos vė­lia­va bu­vo iš­kel­ta ant aukš­čiau­sių pla­ne­tos vir­šū­nių, Šiau­rės ir Pie­tų aši­ga­lių, ke­le­tą kar­tų pa­bu­vo­jo kos­mi­nė­je erd­vė­je. Tarp­tau­ti­nio Tai­kos vė­lia­vos ko­mi­te­to būs­ti­nė yra Mek­si­ko­je.

Šiais me­tais vi­sa­me pa­sau­ly­je mi­ni­mas Re­ri­cho pa­kto 80-me­tis. Ta pro­ga ati­da­ry­tos su N. Re­ri­cho var­du bei jo dek­la­ruo­to­mis idė­jo­mis su­si­ju­sios par­odos, ren­gia­mos pa­skai­tos, kon­cer­tai. Lie­tu­vo­je Tai­kos vė­lia­vas yra ga­vę Du­bin­giai, Yla­kiai, Rie­ta­vas, Ne­rin­gos mies­tas, Klai­pė­da, Birš­to­nas.