Lietuva bando išsisukti nuo EŽTT baudos?
Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo (EŽTT) spren­di­mas dėl Lie­tu­vo­je bu­vu­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo pra­ktiš­kai ne­įgy­ven­di­na­mas, sa­ko Vy­riau­sy­bės at­sto­vė EŽTT Ka­ro­li­na Bub­ny­tė.

„Aš labai norėčiau įvykdyti sprendimą ir tuo pabaigti šį klausimą, bet jis praktiškai neįvykdomas, nes mes vargu ar gausim kokias nors diplomatines garantijas iš JAV. Pinigų sumą, priteistą sumokėti, yra beveik neįmanoma, nes nėra kam“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė K. Bubnytė.

EŽTT gegužės 31 dieną paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti.

Dėl neteisėto kalinimo Lietuvoje Strasbūro teismas įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah.

Komiteto posėdyje EŽTT sprendimą pristačiusi K. Bubnytė teigė, kad, visų pirma, jokių duomenų apie tokio asmens egzistavimą Lietuva neturi, tad pinigų pervesti nebūtų kam.

„Dėl paties pareiškėjo mes žinome labai mažai. Pirmas klausimas, kurį išsikėlėme gavę šitą peticiją, ar jis toks iš viso yra, – niekas jo nematęs, negirdėjęs, nebendravęs, niekur nefigūruoja jo parašas. Advokatai sako, kad bendravo, bet įrodymų, kad bendravo, nėra“, – kalbėjo atstovė.

A. Zubaydah įtariamas prisidėjęs prie Rugsėjo 11-osios išpuolių ir šiuo metu kalinamas Gvantanamo bazėje Kuboje.

Pasak Vyriausybės atstovės EŽTT, jei paaiškėtų, kad jis įtrauktas į terorizmu įtariamų asmenų sąrašą, kuriems taikomos finansinės sankcijos pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, Lietuva, sumokėdama priteistą sumą, pažeistų savo tarptautinius įsipareigojimus.

Vėliau žurnalistams komentuodama, kokiu būdu Lietuva galėtų įgyvendinti EŽTT sprendimą dėl priteistos sumos, K. Bubnytė teigė, kad „yra įvairių būdų, galima deponuoti lėšas depozitinėje sąskaitoje“.

Vyriausybės atstovė taip pat pažymėjo, jog „nepaisant to, kad tas sprendimas yra toks neįvykdomas, vis vien Europos Tarybų Ministrų komitetas neabejotinai jam taikytų sustiprintą vykdymo priežiūrą“.

Kaip komiteto posėdyje aiškino K. Bubnytė, tai reikštų, kad keturis kartus per metus kiekviename komiteto posėdyje Lietuva turėtų aiškintis, kaip sekasi įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą.

Vyriausybė šiuo metu svarsto galimybę skųsti Strasbūro teismo sprendimą, tam laiko turi iki vasaros pabaigos.

„Nuspręsime per tris mėnesius nuo sprendimo paskelbimo, iki vasaros pabaigos. Vyriausybė teiktų prašymą, kad byla būtų perduota nagrinėti EŽTT Didžiajai kolegijai“, – sakė K. Bubnytė.

„Vienintelis argumentas tas – kad jau Lenkija savo abejose bylose bandė kreiptis į Didžiąją kolegiją dėl skelbimo peržiūrėjimo ir prašymai buvo atmesti. Kadangi bylos labai panašios, gali ir mūsų laukti panaši baigtis“, – į klausimą, ar yra argumentų prieš skundimą, atsakė K. Bubnytė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas po posėdžio žurnalistams sakė, kad „teismo sprendimas unikalus, apima net ne vieną teisinę sistemą“, ir keliai šiuo metu du – skųsti arba įgyvendinti.

„Paaiškėjo, kad mes net neturime pareiškėjo, nežinome, ar jis egzistuoja, bet teismo sprendimą reikia vykdyti arba jį skųsti“, – sakė V. Bakas.

Savo sprendimu Strasbūro teismas įpareigojo Lietuvą „kuo greičiau“ pabaigti Generalinėje prokuratūroje šiuo metu vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti kaltus asmenis bei juos nubausti.

Pasak K. Bubnytės, Lietuva taip pat įpareigota kreiptis į JAV institucijas, kad būtų sumažinti A. Zubaydah atžvilgiu padarytų pažeidimų padariniai.

Komiteto posėdyje dalyvavęs generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas teigė, kad pasistūmėti į priekį su tyrimu sudėtinga, nes į teisinės pagalbos prašymą dėl asmenų kalinimo Lietuvoje ar gabenimo per šalį Jungtinės Valstijos atsakė, jog neturi galimybių suteikti prašomos informacijos.

„Buvo atlikta daug veiksmų, pradedant apklausomis, teisinės pagalbos prašymu ir atsakymų gavimu. Surinkti duomenys mums neleido patvirtinti faktų, kad tas atgabenimas ir laikymas tą laikotarpį buvo. Tokių įrodymų mes nesurinkome, nors manome, kad (atliekant tyrimą – BNS) buvo padaryta pakankamai daug veiksmų“, – komiteto posėdyje sakė Ž. Radišauskas.

2014-aisiais po teismų sprendimų Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną, 2015-aisiais prie jo pridėjo atnaujintą tyrimą dėl galimo pareigūnų piktnaudžiavimo. Tyrimas vyksta iki šiol, įtarimai niekam nepareikšti.

2014-ųjų gruodį JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus CŽV įkalinimo centrus. Ataskaitoje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad šis centras veikė Lietuvoje, Antaviliuose.

Teikdama duomenis Strasbūro teismui Lietuva nurodė, jog tariamose CŽV kalėjimo patalpose Antaviliuose iš tikrųjų turėjo veikti žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, o ryšių įranga.