Licėjaus direktorius apie siekį ilginti mokslo metus: norime mažai dirbti ir daug rėkti
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė sie­kian­ti il­gin­ti moks­lo me­tų truk­mę. Moks­lo me­tai tu­rė­tų il­gė­ti 10–15 die­nų. Pa­gal Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją, vai­kai il­giau ga­lė­tų mo­ky­tis bir­že­lį ar­ba anks­čiau pra­dė­ti moks­lo me­tus rugp­jū­tį. Taip pat mo­kyk­loms bū­tų pa­lie­ka­ma pa­čioms ap­sisp­ręs­ti, kaip jos no­ri iš­si­dė­lio­ti moks­lo me­tus. Ši idė­ja su­tik­ta ne­vie­na­reikš­miš­kai. 

Apie nau­jus švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos už­mo­jus il­gin­ti moks­lo me­tus – po­kal­bis lai­do­je „Dė­me­sio cen­tre“ su Vil­niaus li­cė­jaus di­rek­to­riu­mi Sau­liu­mi Jur­ke­vi­čiu­mi, Lie­tu­vos švie­ti­mo dar­buo­to­jų prof­są­jun­gos pir­mi­nin­ku And­riu­mi Na­vic­ku ir lai­ki­ną­ja Lie­tu­vos moks­lei­vių są­jun­gos pre­zi­den­te Do­vi­le Bi­ke­ly­te.

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­trė Jur­gi­ta Petrauskienė te­le­fo­nu:

– Mi­nis­tre, mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad tarp­tau­ti­niai eks­per­tai pa­siū­lė tris iš­ei­tis no­rint pa­ge­rin­ti mū­sų bend­ro­jo ug­dy­mo ko­ky­bę: il­gin­ti moks­lo me­tus, il­gin­ti pa­mo­kų skai­čių ar­ba pri­dė­ti dar vie­nus moks­lo me­tus. Jūs pa­si­rin­ko­te il­gin­ti moks­lo me­tus. Ko­dėl?

J. Pe­traus­kie­nė: Pir­miau­siai, man at­ro­do, dėl ko mes vi­si su­ta­ria­me – kad no­ri­me iš­si­la­vi­nu­sios Lie­tu­vos. Am­bi­cin­gos, iš­si­la­vi­nu­sios ir mo­der­nios ša­lies. Esa­me nu­ma­tę daug re­for­mų ir sie­kia­me tu­rė­ti ko­ky­biš­ką švie­ti­mą. Mū­sų pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tai, de­ja, pra­stė­ja. O mes tu­ri­me vie­nus trum­piau­sių moks­lo me­tų. Ug­dy­mo tu­ri­nys, apie ką kal­ba tė­vai, ug­dy­mo prog­ra­ma, apie ku­rią kal­ba mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai, iš tie­sų su­ke­lia di­de­lį krū­vį ir di­de­lę įtam­pą mo­kyk­lo­je. Moks­lo me­tų il­gi­ni­mas su­da­ro ga­li­my­bes nuo­sek­liau, ra­miau iš­dės­ty­ti ug­dy­mo tu­ri­nį. Tai tu­rė­tų įta­kos tei­gia­miems pa­sie­ki­mams.

– Jū­sų ma­ny­mu, už­tek­tų tų dvie­jų sa­vai­čių? Ne­rei­kia vi­sus moks­lo me­tus pa­il­gin­ti me­tais?

J.Pe­traus­kie­nė: Ti­krai nei vie­na ša­lis nė­ra aps­kai­čia­vu­si, kiek tiks­liai die­nų ar va­lan­dų už­tek­tų sie­kiant pa­di­din­ti pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tus tam ti­kru pro­cen­tu, bet jei­gu skai­čiuo­ja­me, kad kas­met pri­si­de­da po 10–15 die­nų kas­met, tai per 10–12 me­tų pri­si­de­da ke­li mė­ne­siai.

– Mi­nis­tre, jei­gu pra­si­dė­ju­sios dis­ku­si­jos dėl moks­lo me­tų il­gi­ni­mo bus jums ne­pa­lan­kios ir dau­gu­ma pa­si­sa­kys prieš – vis tiek bus il­gi­na­mi moks­lo me­tai, ar mi­nis­te­ri­ja at­siž­velgs į ne­pri­ta­ri­mą ir at­šauks ši­tą sa­vo siū­ly­mą?

J.Pe­traus­kie­nė: Yra įvai­rių nuo­mo­nių ir vyks­ta dis­ku­si­jos. Mes ne­kal­ba­me apie tai dėl to, kad pa­tys su­gal­vo­jo­me, tai yra eks­per­tų iš­va­dos, ge­ro­ji pra­kti­ka. Svar­bu, kaip tai bus pa­da­ry­ta. O dėl pa­sip­rie­ši­ni­mo... Ne­ma­nau, kad ba­lų ska­lė­je ga­li­ma iš­ma­tuo­ti pa­sip­rie­ši­ni­mo ly­gį. Mes gir­di­me įvai­rias nuo­mo­nes ir vyks­ta dis­ku­si­jos. Mi­nis­te­ri­ja yra nu­spren­du­si il­gin­ti moks­lo me­tus. Tai jau daug me­tų re­ko­men­duo­ja ir eks­per­tai, tai ro­do ir pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tai.

– Po­ne Na­vic­kai, Lie­tu­vo­je moks­lo me­tai – trum­piau­si, at­os­to­gos – il­giau­sios, mo­ky­to­jų am­žius – pats gar­bin­giau­sias. Kaž­ką rei­kia da­ry­ti. Mi­nis­te­ri­ja siū­lo pra­džiai il­gin­ti moks­lo me­tus. Kaip jūs ver­ti­na­te šią idė­ją?

A. Na­vic­kas: Kad kaž­ką rei­kia da­ry­ti, tai mes ne kar­tą jau kar­to­jo­me. Tik jei­gu mes kal­ba­me apie moks­lo me­tų il­gi­ni­mą, tai rei­kė­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tai ne­tu­ri jo­kio ry­šio su ug­dy­mo ko­ky­be. Vi­si ži­no­me, kad ug­dy­mo ko­ky­bei svar­biau­si da­ly­kai yra lan­ko­mu­mas, mo­ty­va­ci­ja, so­cia­li­nis, eko­no­mi­nis ir kul­tū­ri­nis kon­teks­tas, ap­rū­pi­ni­mas ir mo­ky­to­jų kva­li­fi­ka­ci­ja. Apie moks­lo me­tų il­gi­ni­mą ne­kal­ba­ma jo­kio­se tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų re­ko­men­da­ci­jo­se. Tai jo­kių re­zul­ta­tų ne­duos. Jei­gu žiū­rė­tu­me į ki­tas už­sie­nio vals­ty­bes, tai at­ro­dy­tų, kad ten, kur yra il­giau­si moks­lo me­tai, tu­rė­tų bū­ti ge­riau­si re­zul­ta­tai: Is­pa­ni­ja, Da­ni­ja, Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Ten yra il­giau­si moks­lo me­tai. Bet jų re­zul­ta­tai la­bai ar­ti mū­siš­kių. Pa­vyz­džiui Es­ti­ja, ku­ri da­bar pa­da­rė di­džiau­sią pro­ver­žį, jie kaip ir mes tu­ri 88 die­nas va­sa­ros at­os­to­gų.

– Pa­ne­le Bi­ke­ly­te, ką moks­lei­viai gal­vo­ja apie moks­lo me­tų il­gi­ni­mą?

D. Bi­ke­ly­tė: Mes džiau­gia­mės sie­kiu, kad ma­žė­tų krū­vis tiek pa­mo­kų me­tu, tiek na­mų dar­bų. Ži­no­ma, yra skir­tin­go ga­bu­mo vai­kai ir gal­būt ga­bes­niem vai­kam krū­vis nė­ra per di­de­lis, ta­čiau ma­žiau ga­biems tas krū­vis yra ti­krai pa­kan­ka­mai di­de­lis. Kal­bant apie moks­lo me­tų truk­mės il­gi­ni­mą, tai klau­si­mas, ar tai yra tas da­ly­kas, ku­rį mes pir­miau­siai tu­rė­tu­me re­gu­liuo­ti. Svar­biau­sias da­ly­kas yra ug­dy­mo prog­ra­mos pa­skirs­ty­mas, per­žiū­rė­ji­mas ir me­to­dų, kaip įsi­sa­vin­ti in­for­ma­ci­ją, su­gal­vo­ji­mas, tai yra nau­ji bū­dai pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją moks­lei­viui.

– Jei­gu il­gi­nant moks­lo me­tus krū­vis bū­tų iš­dės­to­mas ati­tin­ka­mai, gal ge­rai?

D.Bi­ke­ly­tė: Mes ir ne­sa­ko­me, kad tai yra blo­gai. Ti­krai ne. Ta­čiau su są­ly­ga, kad bus per­žiū­ri­mos ug­dy­mo prog­ra­mos ir krū­vis bus pa­skirs­to­mas to­ly­giai. O ne tie­siog pa­sa­ko­ma, kad bus pa­pil­do­mos dvi sa­vai­tės per ku­rias ga­li­te da­ry­ti ką no­rit.

– Po­ne Jur­ke­vi­čiau, ką jūs gal­vo­ja­te apie moks­lo me­tų il­gi­ni­mą?

S. Jurkevičius: Aš ma­nau, kad tai yra pro­tin­gas spren­di­mas. Iš tie­sų ga­li­me sa­ky­ti, kad nė­ra tie­sio­gi­nės ko­re­lia­ci­jos su me­tų il­gu­mu ir ko­ky­be, bet nuo­sek­les­nis mo­ky­ma­sis ir il­ges­nis bu­vi­mas mo­kyk­lo­je yra tur­būt ver­ty­bė, ku­ri su­nkiai pa­ma­tuo­ja­ma. Bu­vi­mas mo­kyk­lo­je for­muo­ja dar­bi­nį įgū­dį. Tas įgū­dis kar­tais nė­ra tie­sio­giai su­si­jęs su re­zul­ta­tu. Pa­vyz­džiui, ypa­tin­gai stip­ri vals­ty­bė Eu­ro­po­je – Vo­kie­ti­ja, jos sis­te­ma yra ga­na aš­tri. Gal­būt vo­kie­čiai ne­iš­sis­ki­ria ypa­tin­gais pa­sie­ki­mais, bet jie tu­ri la­bai rim­tą iš­ug­dy­tą dar­bi­nį įgū­dį. Tai, ma­nau, vie­nas ker­ti­nių mo­kyk­los sie­ki­nių – iš­mo­ky­ti jau­nus žmo­nes, kad dar­bas yra di­de­lė ver­ty­bė. Ki­tas da­ly­kas, kad di­de­lės per­trau­kos, ką ro­do ir ty­ri­mai, nė­ra ge­ras da­ly­kas. Pa­ban­dy­ki­me su­au­gu­sie­ji ne­dirb­ti sa­vo dar­bo tris mė­ne­sius ir ta­da su­grįž­ti – ne iš kar­to vis­kas pui­kiai ei­sis. Tai yra la­bai pa­pras­ta tie­sa. Dar vie­nas da­ly­kas – su­da­ry­ki­me mo­ki­niams ga­li­my­bes bū­ti mo­kyk­lo­je. Pa­ieš­ko­ki­me nau­jų for­mų, pa­da­ry­ki­me mo­kyk­lą pa­trauk­les­nę ir su­tei­ki­me pe­da­go­gams ga­li­my­bę dirb­ti bir­že­lio mė­ne­sį. Mes da­bar iš jų ati­ma­me tą ga­li­my­bę.

A. Navickas: Ką pats bu­vi­mas mo­kyk­lo­je duo­da? Mi­nis­te­ri­ja vi­siš­kai ne­tei­sin­gai su­for­ma­vo už­duo­tį. Jūs sa­ko­te, kad il­gos at­os­to­gos tu­ri ne­igia­mos įta­kos. Tai ko­dėl Es­ti­jo­je, ku­ri tu­ri to­kios pa­čios truk­mės at­os­to­gas, ta truk­mė ne­tu­ri įta­kos re­zul­ta­tams?

S. Jur­ke­vi­čius: Bet es­tai – ne lie­tu­viai. Lie­tu­viams rei­kia il­giau bū­ti ne­gu es­tams.

A. Na­vic­kas: To­kia idė­ja mi­nis­te­ri­ja ti­krai ne­spren­džia ug­dy­mo ko­ky­bės prob­le­mos. Ma­no nuo­mo­ne, ši idė­ja skir­ta vi­sai ki­tai prob­le­mai – da­lis vi­suo­me­nės va­sa­ros me­tu ne­tu­ri kur pa­lik­ti vai­kų ir rei­kia gal­vo­ti, kuo juos užim­ti. Su­tin­ku, šią prob­le­mą rei­kia spręs­ti, bet ti­krai ne pa­mo­kų il­gi­ni­mu.

D. Bi­ke­ly­tė: Šiaip tos dvi sa­vai­tės ti­krai nė­ra daug. Vi­du­ti­niš­kai per dvi sa­vai­tes mo­ki­nys tu­ri apie 60 pa­mo­kų. Pa­skirs­čius jas per vi­sus moks­lo me­tus gau­na­si, kad per sa­vai­tę tai yra maž­daug vie­na pa­pil­do­ma pa­mo­ka. Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad tai nė­ra pa­kan­ka­mai daug, kad ga­lė­tu­me pa­siek­ti žy­miai ge­res­nių re­zul­ta­tų. Bet tą vie­ną pa­mo­ką bū­tų ga­li­ma skir­ti iš­ėji­mui į gam­tą, mu­zie­jų ap­lan­ky­mui, la­bo­ra­to­ri­jo­se nau­jų che­mi­nių jung­čių ty­ri­nė­ji­mui ar pa­na­šiai.

– Po­ne Jur­ke­vi­čiau, vi­sam tam, apie ką kal­ba moks­lei­viai, juk rei­kia pa­pil­do­mų lė­šų?

S. Jur­ke­vi­čius: Ma­nau, kad nie­ko ne­rei­kia. Rei­kia pa­pras­čiau­siai su­da­ry­ti są­ly­gas bū­ti to­je mo­kyk­lo­je ir mo­ky­tis. Man aps­kri­tai keis­ta, kad dis­ku­tuo­ja­me apie dvi sa­vai­tes. Kas tos dvi sa­vai­tės? Kal­bė­ki­me apie mė­ne­sį ir mė­ne­sį rim­to mo­ky­mo­si. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių yra il­ges­ni moks­lo me­tai ir nė­ra jo­kios prob­le­mos. Ga­lų ga­le čia yra pe­da­go­gi­nė eti­ka, sa­vi­gar­ba, yra tam ti­kro ver­ty­bės. Kuo mes no­ri­me iš­gar­sė­ti? Kaip ma­žiau­siai dir­ban­tys ir dau­giau­siai rė­kian­tys? Gal pa­ban­dy­ki­me šiek tiek pa­dir­bė­ti. Pa­ban­dy­ki­me par­ody­ti ir Eu­ro­pai, ir tiems pa­tiems es­tams, kad re­zul­ta­tą pa­siek­ti ga­li­me ir to­kiu bū­du. Po tuo sly­pi daug rim­tų da­ly­kų. Dar kar­tą pa­brė­žiu – bu­vi­mas mo­kyk­lo­je vi­sa­da ug­do. Kaip mes pa­siek­si­me ge­rų re­zul­ta­tų, jei­gu iš es­mės net ne­dir­ba­me. Mes nuo­lat kal­ba­me apie kaž­ko­kius trum­pi­ni­mus ir esa­mos pa­dė­ties iš­sau­go­ji­mą, ku­ri mums ti­krai jau nie­ko ge­ro ne­duo­da.

A. Na­vic­kas: Kal­ba­te ne­tie­są. Duo­siu pa­pras­tą pa­vyz­dį. Su­trum­pin­ki­me li­cė­ju­je dar mė­ne­siu moks­lo me­tus, o blo­go­se mo­kyk­lo­se pa­il­gin­ki­me. Ir pa­žiū­rė­ki­me re­zul­ta­tus. Di­rek­to­riau, ar pa­si­keis re­zul­ta­tai? Ne, nes prie­žas­tys ne­bus pa­nai­kin­tos. Mo­kyk­lo­se, kur vai­kai jau da­bar pra­lei­džia apie 50 proc. pa­mo­kų, jei dar pra­il­gin­si­me truk­mę – koks bus efek­tas? Nu­li­nis. Mes tu­ri­me orien­tuo­tis į esa­mas pa­mo­kas ir už­ti­krin­ti jų ko­ky­bę, ug­dy­ti mo­ty­va­ci­ją.

S. Jur­ke­vi­čius: O kas da­bar­ti­niams pe­da­go­gams truk­do kel­ti ko­ky­bę? Nau­do­tis esa­mo­mis prog­ra­mo­mis? Pir­myn. Su­kel­ki­me pa­gar­bą vi­suo­me­nė­je sa­vo dar­bu, par­ody­ki­me sa­vo ver­tę, sa­vo pro­fe­si­nį iš­di­du­mą. Kur tai yra? Mes nuo­lat de­juo­ja­me, kad kaž­kas blo­gai, kaž­ko trūks­ta, kad mes pa­sku­ti­nė­je vie­to­je. Tai yra di­de­lė ne­tie­sa. Tai yra vi­suo­me­nės klai­di­ni­mas. Prie­mo­nės yra, prog­ra­mos yra, tie­siog ne­no­ri­ma dirb­ti.