Liberalų kirčiai Petrui Auštrevičiui: gavo svarbiausią poziciją, bet sėdi ir tyli
Gar­siai, su fan­fa­ro­mis pra­bi­lus nau­jiems kan­di­da­tams į pre­zi­den­tus, Li­be­ra­lų są­jū­džio ly­de­riai ėmė šnai­ruo­ti į sa­vo fa­vo­ri­tą ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se Pe­trą Auš­tre­vi­čių. Li­be­ra­lų va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las ne­sle­pia esan­tis ne­pa­ten­kin­tas dėl par­ti­jos kan­di­da­to į pre­zi­den­tus ty­los, klau­si­mų jam ky­la ir dėl P. Auš­tre­vi­čiaus bū­si­mos ko­man­dos. Į ša­lies va­do­vo pos­tą nu­si­tai­kęs P. Auš­tre­vi­čius at­si­ker­ta, kad ry­šio su žmo­nė­mis jis nė­ra pra­ra­dęs, o dau­ge­liu at­ve­ju jam pri­sis­ta­ti­nė­ti net ir ne­rei­kia.  

Europarlamentaras P. Auštrevičius tapo vienu pirmųjų pretendentu kovoti dėl šalies vadovo posto 2019 m. pavasarį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, kai šių metų balandžio 14 d. Liberalų sąjūdžio suvažiavime partija parėmė būtent jo kandidatūrą.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, P. Auštrevičius aktyviai nesiruošia prezidento rinkimams, užsiminė, kad politikui galbūt trūksta paties Liberalų sąjūdžio paramos.

LRT.lt kalbintas Liberalų sąjūdžio veteranas, parlamentaras Kęstutis Glaveckas neslėpė susirūpinimo dėl P. Auštrevičiaus elgesio. Anot jo, matant kitų kandidatų į prezidentus aktyvumą, kyla klausimas, kodėl P. Auštrevičius, nors partijos palaiminimą gavo dar šių metų pavasarį, tyli.

„Aš tai asmeniškai pasigendu jo iniciatyvos. Nenoriu už jį atsakinėti, ką jis sugalvojo, bet man toks įspūdis susidarė, kas jis nėra aktyvus. Jei dalyvaus prezidento rinkimuose, tai jaučia, kad bus sudėtinga surinkti tiek balsų, kad papultų į antrą turą. Nuotaika yra daugiau pesimistinė. Jis galėtų ir štabą kurti, ir po Lietuvą važinėti, nes ne tiek daug laiko lieka“, – kalbėjo K. Glaveckas.

Paklaustas, kodėl, jo manymu, P. Auštrevičius aktyviai nesiruošia prezidento rinkimams, užsiminė, kad politikui galbūt trūksta paties Liberalų sąjūdžio paramos.

„Buvo toks atvejis, kai jis turėjo savo poziciją, kaip vicepirmininkas, dėl partijos ateities. Tada buvo šioks toks konfliktas dėl partijos ateities, dėl partijos pavadinimo keitimo. Tas irgi turėjo įtakos dėl paramos. Formaliai partijos parama yra, bet akyse ji neblizga“, – svarstė liberalas.

Stebisi kandidato tyla

P. Auštrevičiaus elgesiu stebisi ir Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Simonas Kairys. LRT.lt politikas tvirtino, kad jų kandidato į prezidentus aktyvumas yra kaip niekad reikalingas partijai, mat ją, kaip priminė pašnekovas, tebeslegia politinės korupcijos bylos skandalas.

„Liberalų sąjūdis yra krizėje, o kandidatas į prezidentus yra labai svarbus, nes mums būtina turėti ne vieną kalbantį, komunikuojantį lyderį, o kelis. Mes turime kalbėti apie tai, ką mes žmonėms siūlome, rodyti, kad mes esame patikimi, transliuoti žinutes, kad mes keičiamės, kad mums tikrai ne pakeliui su tokiu partijos gyvavimo scenarijumi, koks buvo. Šitoje vietoje kandidatas į prezidentus tikrai yra viena iš esminių figūrų, kurie turėtų padėti liberalams atsigauti, o kadangi yra kažkokia tyla, tai atsiranda nuogąstavimų. Bet tikiuosi, kad P. Auštrevičius tą savo misiją suvokia, susiderins savo pareigas Europos Parlamente ir kibs į kampaniją“, – dėstė S. Kairys.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis yra pasirengęs padėti P. Auštrevičiui pasiruošti prezidento rinkimams, tačiau bėda tame, kad pats kandidatas tyli.

Pasak jo, Liberalų sąjūdis yra pasirengęs padėti P. Auštrevičiui pasiruošti prezidento rinkimams, tačiau bėda tame, kad pats kandidatas tyli.

„Ta partijos pagalba, manau, ir būtų, ir privalo būti, nepaisant to, kokie skyriai ar partijos nariai kam teikė preferencijas, kai buvo sprendžiama dėl kandidato į prezidentus. Vienareikšmiškai susitelkimas turi būti, bet įsivaizduokite situaciją: jus patvirtina kandidatu į vieną svarbiausių, galbūt svarbiausią poziciją, o jūs sėdite ir laukiate? Taip irgi neturėtų būti“, – P. Auštrevičiaus elgesiu piktinosi liberalas.

S. Kairys, paklaustas, ar nesibaimina, kad P. Auštrevičius gali ieškoti kitų politinių jėgų paramos prezidento rinkimuose, akcentavo, kad kandidatui, pirmiausia, reikėtų megzti kuo glaudesnį ryšį su liberalų auditorija.

„Kaip bebūtų, pirmiausiai, reikia padaryti savo darbą. Turi būti dirbama su Liberalų sąjūdžio bendruomene, su liberalų simpatikais, kurie yra natūraliai susvyravę po visų korupcinių skandalų. Ieškoti vienos ar kitos partijos paramos yra tikrai nereikėtų. Tai būtų savęs apgaudinėjimas“, – kalbėjo liberalas.

S. Kairys teigė, kad partija turi galimybę pakeisti P. Auštrevičių kitu kandidatu į prezidentus, tačiau vylėsi, jog to imtis nereikės.

„Aišku, turbūt labai nesinorėtų prie to grįžti, reikėtų visiems brandžiai pasižiūrėti į situaciją ir geriau išeliminuoti visas problemas, trukdžius, kurie šitą procesą stabdo, kad to nereikėtų daryti“, – teigė pašnekovas.

Partijos lyderis neslepia nuostabos

Kolegų liberalų mintims pritarė ir Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Gentvilas. Partijos lyderis neslėpė manantis, kad P. Auštrevičiaus prezidentinė komunikacija jo netenkina.

„P. Auštrevičius partijos viduje buvo tas, kuris sakydavo, kad reikia kaip galima greičiau partijai kelti kandidatą į prezidentus. Mes apsisprendėme balandžio 14 dieną – visuotiniu balsavimu buvo kandidatu išrinktas P. Auštrevičius. Galvojome, kad dabar prasidės. Plačiau nekomentuodamas galiu pasakyti, kad jo viešoji raiška iki jo iškėlimo kandidatu buvo dažnesnė negu po jo iškėlimo kandidatu į prezidentus. Dėl ko taip yra, aš nežinau ir nekomentuosiu.

Jis yra mūsų partijos klientas šiuo atveju, tai pasamdytas arba mūsų įvardintas kandidatas į prezidentus, tai jis turėtų daugiau komunikuoti. Atrodo, kad žmogus ir toliau aria gilią vagą Europos Parlamente, nors yra kandidatas į prezidentus jau penkis mėnesius“, – LRT.lt apie P. Auštrevičių kalbėjo E. Gentvilas.

Liberalų lyderis teigė su pačiu P. Auštrevičiumi apie pasiruošimą dalyvauti prezidento rinkimuose kalbėjęs rugsėjį, tačiau neišgirdo kolegos prašymo padėti. Be to, E. Gentvilas užsiminė apie jo iškeltas abejones dėl P. Auštrevičiaus komandos būrimo.

„Rugsėjo 6 dieną, kai kalbėjome, kadangi formuojame partijos rinkimų štabą Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimams, tai aš pasakiau: „turbūt, Petrai, savo kandidato į prezidentus štabą norėsi turėti“. Kokios nors pagalbos jis nėra paprašęs“, – dėstė E. Gentvilas.

Partijos lyderis pažymėjo nieko blogo nematantis, jei P. Auštrevičių prezidento rinkimuose remtų ir kitos politinės jėgos, tačiau pabrėžė, kad sąjungininkus reikėtų rinktis atsargiai.

„Tegul ieško, tegul sutelkia platesnę paramą. Jam tai būtų naudinga, aš neprieštarauju. Žinoma, ne su bet kuo (bendradarbiauti reikėtų – LRT.lt)“, – perspėjo pašnekovas.

Savo komandoje matytų ir ne partijos bendražygius

Pats P. Auštrevičius LRT.lt tvirtino nesureikšminantis partijos kolegų kritikos jo atžvilgiu. Jis ragino suprasti, kad lyginti nepartinių ir partijų deleguotų kandidatų į prezidentus elgesio nereikėtų.

„Nepriklausomi arba taip save vadinantys kandidatai, turėdami papildomų finansinių išteklių ir galbūt neformalios paramos, išnaudoja šitą laikotarpį.

Mano pozicija – reiškiuosi viešojoje erdvėje tiek, kiek galiu. Neperku viešosios erdvės, nenoriu kelti nereikalingų aistrų. Partijos finansiniai resursai yra riboti, ateina rinkimų maratonas ir išdėlioti finansinius resursus reikės pačiu protingiausiu būdu“, – aiškino P. Auštrevičius.

Jis ramino bendražygius, kad jau rengia susitikimų su gyventojais grafiką. Tiesa, P. Auštrevičius akcentavo savo žinomumą, tad, jo teigimu, pačiam prisistatinėti žmonėms nėra būtinybės.

„Man nereikia daugeliu atvejų prisistatyti, skirtingai negu kitiems kandidatams, kurie sako: „pamačiau veidą, pasisveikinau, paliečiau tą veidą ir pajutau kontaktą“. Aš niekada kontakto su žmonėmis nepraradau. Tikrai per visus rinkimus ir rinkimų tarpuose aktyviai bendravau, važinėjau po skyrius, tai linkiu kitiems mano kolegoms prisijungti prie mano vizitų, paspausti ranką žmonėms, pajusti tą kontaktą“, – komentavo Liberalų sąjūdžio kandidatas į prezidentus.

P. Auštrevičius neigė E. Gentvilo teiginius, kad neva jis nėra prašęs partijos paramos artėjančiuose prezidento rinkimuose. Anot politiko, dėl pagalbos jis jau kreipėsi į Liberalų sąjūdžio sekretoriatą. Tiesa, politikas aiškiai neatsakė, ar jaučia liberalų paramą, tik užsiminė, kad susitelkimo partijoje mato mažai.

„Išgyvename ne pačius geriausius laikus, kažkokios ypatingos mobilizacijos nėra. Negalėjome surinkti tūkstančio parašų Zanavykų apygardoje, kur vyko Seimo rinkimai, o tai yra agitacinis reikalas“, – kalbėjo liberalas.

P. Auštrevičius patikino, kad Liberalų sąjūdis yra nusprendęs burti bendrą prezidento rinkimų štabą. Tiesa, jis pats pripažino turintis savo „mažąją“ rinkimų komandą.

„Taip, aš turiu savo komandą, turiu, kuo remtis“, – tikino politikas.

Jis konkrečiai neįvardijo, kas sudaro jo komandą, tačiau pažymėjo, kad joje gali būti ir ne Liberalų sąjūdžiui priklausančių žmonių.

S. Spurgos manymu, dabar, kai Liberalų sąjūdį slegia kaltinimai korupcija, P. Auštrevičiui gali būti palankiau šalies vadovo rinkimuose startuoti be partijos paramos.

„Žinoma, kad taip, nes tai yra natūrali ir sveikintina tendencija, kad žmonės nebūtinai nori būti partijų nariais, o mielai dalyvauja bendroje veikloje“, – teigė P. Auštrevičius.

P. Auštrevičius, paklaustas, ar prezidento rinkimuose sieks kitų politinių jėgų paramos, tvirtino, kad šis klausimas partijoje nebuvo aptartas. Anot jo, tokių politikų kaip „tvarkietis“ Petras Gražulis ir jo bendražygiai paramos jam nereikia. Tiesa, P. Auštrevičius užsiminė tikintis, kad jo kandidatūrą šalies vadovo rinkimuose galėtų suvilioti ne tik Liberalų sąjūdžio elektoratą.

„Galbūt mano kalbėjimas pritrauks ir kitus rinkėjų sluoksnius“, – tvirtino pašnekovas.

Politologas turi patarimą P. Auštrevičiui

LRT.lt kalbintas Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Saulius Spurga tvirtino, kad jį P. Auštrevičiaus pasyvumas artėjančių prezidento rinkimų kontekste stebina.

„Be galo keista, kad jis taip elgiasi, ypač prisiminus tai, kad šitas politikas jau kandidatavo į prezidentus ir gana, sakyčiau, triukšmingai. Dar ir dabar prisimename tą šūkį „Už Petrą, už Petrą!“. Tad tyla iš jo pusės yra labai keista, mes beveik nieko negirdime – nei programos, nei kažkokių prisistatymų“, – komentavo S. Spurga.

Politologas svarstė, kad P. Auštrevičiaus pasyvumas gali būti susiję su europarlamentaro konfliktu su liberalų vadovybe. Anot S. Spurgos, politiką skubėti ruoštis prezidento rinkimams galėjo sustabdyti ir jo pavardės paminėjimas Valstybės saugumo departamento pažymose apie „MG Baltic“ įtaką Liberalų sąjūdžiui.

„Tam tikras faktorius (P. Auštrevičiaus pasyvumo – LRT.lt) gali būti ir nesutarimai partijoje, nes P. Auštrevičius yra pareiškęs, kad reikėtų kurti kitą liberalų partiją. Tai sukėlė sumaištį partijoje.

P. Auštrevičių galbūt išmušė iš ritmo ir šešėliai. Nesakyčiau, kad kaltinimai buvo į jį nukreipti, bet jis neva šmėžavo visokiose pažymose. Aišku, P. Auštrevičius nėra teisiamas, bet šis faktorius gali būti nepalankus“, – kalbėjo politologas.

S. Spurgos manymu, dabar, kai Liberalų sąjūdį slegia kaltinimai korupcija, P. Auštrevičiui gali būti palankiau šalies vadovo rinkimuose startuoti be partijos paramos.

„Iš to, ką matome išorėje, akivaizdu, kad šitam kandidatui bus sunku, nes jo santykiai su partijos, kuri jį iškėlė kandidatu į prezidentus, vadovybe, švelniai tariant, matyt yra prasti. P. Auštrevičiui gali tekti rimtai pagalvoti. Šitoje situacijoje, matyt, jam geriau eiti į prezidento rinkimus iš viso be partijos paramos negu eiti su tokia partijos parama, kokia yra dabar. Be to, Liberalų sąjūdis atsidūrė teisėsaugos akiratyje, tai yra faktas ir daugelis rinkėjų į šį faktą rinkimuose atsižvelgs“, – svarstė politologas.