Liberalai nenori būti projektu
Tei­sė­sau­gos kal­ti­ni­mai ir sau­gu­mo pa­žy­mos mes­ti še­šė­liai ver­čia Li­be­ra­lų są­jū­dį mąs­ty­ti apie eg­zis­ten­ci­nes prob­le­mas. Nors pa­tys li­be­ra­lai pe­si­mis­ti­nėms nuo­tai­koms tei­gia ne­pa­si­duo­dan­tys, eks­per­tai jiems prog­no­zuo­ja ne­leng­vus lai­kus.

Vieną egzistencinį rebusą Liberalų sąjūdis narpliojo 2017-ųjų pabaigoje. Teisėsaugos įtarimų sulaukę ir valstybės dotacijos netekę liberalai tuomet vieningai priėmė sprendimą toliau tęsti veiklą. Kitus svarstytus scenarijus – kurti naują partiją, išsivaikščioti arba jungtis prie kurios nors politinės organizacijos – jie tada atmetė. Pirmadienį Valstybės saugumo departamento (VSD) paskelbta pažyma, atskleidusi naujų detalių apie Liberalų sąjūdžio veiklą, partijos nariams sukėlė dvejopų jausmų.

Nemalonu, liūdna, šleikštu – taip kalbinti liberalai reagavo į VSD pažymos teiginį, esą Liberalų sąjūdis yra „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas, visiškai koncerno kontroliuojama partija. Kita vertus, jų akimis, dėl kelių susikompromitavusių politikų visa organizacija negali būti išstumta į politikos užribį. Todėl norinčiųjų valyti liberalų mundurą netrūks.

Petras Auštrevičius: "Nemanau, kad tęsti Liberalų sąjūdžio veiklą, o ne kurti naują partiją, buvo klaida." / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Teisingumo ministerijos duomenimis, kovą Liberalų sąjūdis turėjo 7,8 tūkst. narių.

Svarstys visus variantus

Vienas tų, kurie po praėjusių metų rudenį Liberalų sąjūdį ištikusios krizės siūlė kurti naują liberalių pažiūrų partiją, buvo europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis „Lietuvos žinioms“ teigė jau tuomet matęs situacijos rimtumą. „Nenoriu sakyti, kad jau tada numačiau kokias nors grėsmes, tiesiog žinojau, jog tai neišvengiama, nes pradėtų tyrimų pagrindas – gana rimtas. Todėl galiu pakartoti: esant tokiai situacijai negalime atsisakyti nė vieno varianto“, – kalbėjo europarlamentaras.

Tačiau jis nemano, jog tuometis pasirinkimas – tęsti Liberalų sąjūdžio veiklą, o ne kurti naują partiją – buvo klaida. „Gal turėjome daugiau optimizmo ir tikėjimo, kad visa tai ne taip jau rimta. Man regis, kad liberalai nestokoja sumanumo ir atsakomybės rimtai vertinti situaciją bei priimti geriausią sprendimą“, – sakė P. Auštrevičius. Jo akimis, Liberalų sąjūdžio vadovybei pirmiausia reikėtų pateikti visuomenei „maksimaliai daug ir teisingos informacijos“ apie viską, kas vyksta. „Visuomenė turėtų vertinti liberalus ne tik pagal skelbiamas pažymas. Matau daug mėginimų priklijuoti mums įvairių etikečių. Viena jų – kad „MG Baltic“ įsteigė Liberalų sąjūdį. Tai didžiausias melas“, – tikino P. Auštrevičius. Liberalų sąjūdžio kandidatu į prezidentus patvirtintas politikas pabrėžė, kad jokios pažymos neatšaldė jo ryžto dalyvauti rinkimuose.

Rimtas smūgis

Liberalų sąjūdžio narys Varėnos rajono meras Algis Kašėta neslėpė, kad jam skaudu, kai „taip lengvabūdiškai lipdomos etiketės“. „Tai atrodo įžeidžiamai. Visi buvo pasirengę kantriai laukti, kol partija apsigins teisinėmis priemonėmis, o dabar įvyko politinis teismas. Tai labai rimtas smūgis“, – pripažino jis. A. Kašėtos žodžiais, VSD ėmėsi teisėjo vaidmens. „Taip, mūsų „banano žievė“ – Eligijus Masiulis, tačiau vienas ar keli vadovai negali sutepti tų tūkstančių partijos narių, dalyvaujančių partinėje veikloje iš idėjos“, – tvirtino meras. Jis pasakojo, kad į pastarojo meto įvykius rajono liberalai reagavo „nelinksmai“. Tačiau A. Kašėta vylėsi, jog artėjantys rinkimai bent jau rajono partijos nariams neturėtų būti prasti. „Esame vietinė komanda, mus pirmiausia sieja vietoje daromi darbai. Tikiu, kad žmonių vertinimai bus geri. Bet Lietuvos mastu ši situacija gali atsiliepti skaudžiai“, – spėjo liberalas.

Jaunajai liberalų kartai atstovaujantis Klaipėdos miesto Liberalų sąjūdžio skyriaus pirmininko pavaduotojas parlamentaras Simonas Gentvilas pažymėjo, kad jokio nusivylimo ar sąmyšio partijos gretose nėra. „99,9 proc. Liberalų sąjūdžio narių nėra sutikę „MG Baltic“ vadovų. Mes nežinome, kas tie asmenys. Jei kai kas prisilietė ir susitepė, teisėsaugos užduotis tai išaiškinti. Visi liberalai ėjo, liudijo, visada sakėme, kad pasitikime teisėsauga ir laukiame greitų sprendimų“, – dėstė S. Gentvilas. Anot jo, politikoje reputacija – svarbiausias dalykas. Pagal tai žmonės sprendžia, už ką balsuoti. „Manau, rinkėjai pasakys, ar sprendimas tęsti Liberalų sąjūdžio veiklą, o ne kurti naują partiją, buvo teisingas. Esu išdidus liberalas. Organizacijoje yra puikių bendraminčių, tad apie kokios nors kitos partijos kūrimą negalvojama“, – teigė S. Gentvilas.

Reikalauja visos informacijos

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas vakar kreipėsi į VSD ir pareikalavo, kad būtų atskleista visa pirmadienį paviešintoje pažymoje esanti informacija. „Į mus valosi batus, nelaukiant teismo daromas politinis vertinimas, liberalams nepaliekama nei teisės, nei galimybės suprasti, kas vyksta už nugaros“, – piktinosi E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas: "Neginsime susitepusių Liberalų sąjūdžio narių, o pasitikėsime teisėsauga." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Pasak politiko, VSD pažymoje liberalai linksniuojami kaip koncerno „projektas“, „dukterinė įmonė“ ar „vaikas“. Tačiau liberalai, jo žodžiais, visose situacijose elgėsi „priešingai, nei būtų norėję šio neklaužados vaiko „įtėviai“. „Akivaizdu, kad buvo bandoma kištis į partijos vidinį gyvenimą ir kad dalis buvusių bendražygių susigundė neaiškiu saldainiu iš nepažįstamo dėdės kišenės. Bet neklusnus vaikas elgėsi ne taip, kaip norėjo saldainių dėdės ar paklusnūs berniukai, o taip, kaip norėjo pats. Seimo balsavimai dėl kelio rekonstrukcijos ar greitųjų kreditų įstatymo tai tik paliudija“, – aiškino Liberalų sąjūdžio lyderis. Kartu jis priminė, kad 2009-ųjų ir 2014-ųjų prezidento rinkimuose Liberalų sąjūdis palaikė Dalią Grybauskaitę, kuri „tikrai nebuvo koncerno favoritė“. Anot E. Gentvilo, Liberalų sąjūdis nevykdė jokių užsakymų ir atsiriboja nuo tuos užsakymus vykdžiusių buvusių bendražygių. „Savų“ berniukų tarp liberalų nėra – neginsime susitepusių Liberalų sąjūdžio narių, o pasitikėsime teisėsauga. Liberalų sąjūdis nežaidė galios žaidimų ir nemanipuliavo rinkėjų pasitikėjimu, nesame nei koncerno vaikas, nei kieno nors kariauna“, – tikino E. Gentvilas

Rima Urbonaitė: "Tie žmonės, kurie susiję su skandalais, net neturėtų galvoti apie išsigelbėjimą. Tegul jie skęsta.” / Asmeninio albumo nuotrauka

Sunkus sprendimas

Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės, paaiškėjus, kad dalis Liberalų sąjūdžio vadovybės su verslo koncernu buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, paprastiems partijoms nariams kilo dilema, ar ir toliau įmanoma priklausyti tokiai organizacijai.

„Liberalizmas Lietuvoje negali žlugti, atsiras iniciatyvų kurti naują partiją, tik joje neturėtų būti senųjų veidų. Tačiau ir naujas darinys negali būti išsigelbėjimas iš visų bėdų.“

„Akivaizdu, jog atskleista informacija emociškai labai stipriai veikia rinkėjus. Todėl rinkimų rezultatai Liberalų sąjūdžiui gali būti liūdni“, – prognozavo politologė. Jos akimis, Liberalų sąjūdžio gelbėjimosi planai gana sudėtingi. „Turint galvoje, kad liberalizmas negali žlugti, manau, atsiras iniciatyvų kurti naują partiją. Joje, be abejo, neturėtų būti senųjų veidų, kitaip bus ta pati mergelė tik su kita suknele“, – pažymėjo R. Urbonaitė. Jos įsitikinimu, tiems žmonėms, kurie susiję su skandalais, net nederėtų galvoti apie išsigelbėjimą. „Tegul jie skęsta“, – pridūrė politologė. Vis dėlto sakyti, kad naujasis darinys būtų išsigelbėjimas iš visų bėdų, taip pat nevalia. Dar vienas galimas Liberalų sąjūdžio sveikimo būdas, R. Urbonaitės manymu, – „totalus apsivalymas keičiant visą viršūnėlę“.

Algis Kašėta: "Mūsų “banano žievė” - Eligijus Masiulis, tačiau vienas ar keli vadovai negali sutepti tūkstančių partijos narių." / Petro Malūko nuotrauka

Politinis scenarijus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl neteisėtos verslo įtakos politiniams procesams išslaptintoje VSD medžiagoje rašoma, kad „2006 metais įsteigus koncerno MG vadovų visiškai kontroliuojamą partiją (užtušuota) per mažiau nei dešimt metų koncernas tapo įtakingiausia Lietuvos verslo (įtakos) grupe“. Rašte nurodoma, jog koncernui „MG Baltic“ siekiant eliminuoti pagrindinius konkurentus statybų versle sostinėje, „buvo pasirinktas „politinis“ scenarijus – suskaldyti (užtušuota) vadovaujamą (užtušuota) įsteigiant faktiškai MG kontroliuojamą partiją“. Liberalų sąjūdis atsirado 2006 metais, kai dalis partijos narių dėl konfliktų su Artūru Zuoku buvo pašalinti arba patys paliko Liberalų ir centro sąjungą. Naujai įkurto Liberalų sąjūdžio pirmininku buvo išrinktas dabartinis europarlamentaras P. Auštrevičius. VSD rašte teigiama, jog „pastarasis buvo „pasirinktas“ tapti naujai steigiamos partijos vadovu, nes kitas pretendentas (užtušuota) buvo įvardintas kaip netinkamas“.

Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams E. Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui ir V. Gapšiui. Nė vienas kaltinamųjų savo kaltės nepripažįsta.