Liberalai braška per visas siūles
Li­be­ra­lų są­jū­dis (LS) to­liau mur­do­si po­li­ti­nių ais­trų ba­lo­je. Šį­kart pa­čių su­si­kur­tas skan­da­las ne tik at­sklei­dė par­ti­nės veik­los reg­la­men­ta­vi­mo spra­gas, bet ir dar gi­liau įva­rė pleiš­tą tarp par­ti­jos gru­puo­čių.

Pustrečių metų LS – tarsi kliūčių ruože: vos įveikia vieną, priekyje jau kita. Naujausio skandalo herojumi tapo buvęs LS lyderis sostinės meras Remigijus Šimašius, dar vienos Vilniaus vadovo kadencijos apsisprendęs siekti ne su partijos vėliava, o su visuomenininkų parama. Nors ir gavęs tokiems užmojams Vilniaus liberalų palaiminimą, R. Šimašius trečiadienio vakarą sulaukė partijos antausio.

LS valdyba sostinės liberalams nurodė atšaukti duotą sutikimą ir paskelbė, kad visų, sugalvojusių į savivaldos rinkimus eiti su visuomeniniais komitetais, narystė partijoje bus sustabdyta. Tačiau R. Šimašiaus partiniai grūmojimai, regis, neišgąsdino. „Apmaudu, kad energija ir idėjomis kadaise spindėjusi partija pasirinko stagnavimo kelią. Mano tikslas šiuo metu – Vilnius“, – replikavo politikas, trečiadienio vakarą atsisakęs ir LS vicepirmininko pareigų.

Energinga R. Šimašiaus rėmėja parlamentarė Aušrinė Armonaitė pasitraukė iš Liberalų sąjūdžio pirmininko Eugenijaus Gentvilo pavaduotojų, ji taip pat nedalyvaus su partija Europos Parlamento rinkimuose.

Pasiūlytas kompromisas

LS lyderis parlamentaras Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad didžiausi partijos skaldytojai yra tie, kas į savivaldos rinkimus apsisprendė eiti su komitetu, o ne su partija. Jo nuomone, tokiu atveju sprendimas stabdyti narystę partijoje yra „švelnus ir kompromisinis, paliekantis galimybę ištaisyti klaidą“. „Jei tai būtume priėmę rugpjūtį, gal nebūtų čia tų krizių“, – pripažino E. Gentvilas.

LS pirmininko pavaduotoja Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen padėties partijoje nedramatizuoja. Pasak jos, partinė sistema Lietuvoje išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Visos partijos turi savo bėdų, ir liberalai bendrame kontekste tikrai neišsiskiria kaip blogiausi. Tai, kad viduje vyksta aštrios diskusijos, skiriasi nuomonės, reiškia, jog partija gyva“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politikė.

Vilniaus skyriaus sprendimą leisti R. Šimašiui kurti rinkimų komitetą V. Čmilytė-Nielsen teigė vertinanti skeptiškai, nes jis prieštarauja partijos priimtiems dokumentams. „Manęs neįtikino R. Šimašiaus argumentas, kad į rinkimus einant su komitetu stiprinama partija“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. Jei Vilniaus liberalai nevykdys LS valdybos priimto sprendimo atšaukti leidimą dėl komiteto kūrimo, bus sprendžiama dėl tolesnio šio skyriaus likimo ir politinės lyderių atsakomybės. „Jie turi pakankamai laiko – dvi savaites. Per jas galima pasikalbėti ir rasti kompromisą“, – tikino politikė.

R. Šimašius partijoje neužsibus

Kur kas didesnį nerimą pastarųjų dienų įvykiai kelia pirmajam LS pirmininkui europarlamentarui Petrui Auštrevičiui. Jo akimis, Vilniaus skyriuje susidarė „apgailėtina situacija“, gresianti jo išlikimui.

Kur kas didesnį nerimą pastarųjų dienų įvykiai kelia pirmajam LS pirmininkui europarlamentarui Petrui Auštrevičiui. Jo akimis, Vilniaus skyriuje susidarė „apgailėtina situacija“, gresianti jo išlikimui. „Partija nėra draugų, bičiulių, vieno ar kitos asmens rėmėjų kolektyvas. Partija tikrai turi didesnę misiją nei išrinkti vieną asmenį į bet kokias pareigas, kad ir kokios jos būtų svarbios. Už pasirinktą strategiją Vilniaus skyrius moka labai jau didelę kainą. Aš dar apeliuočiau į kolegas ragindamas permąstyti sprendimą, nekelti grupinių interesų aukščiau už partinius, žvelgti plačiau. Juk pasirinktas kelias niekur nenuves“, – „Lietuvos žinioms“ sakė P. Auštrevičius.

Politikas teigė įžvelgiantis požymių, kad R. Šimašius anksčiau ar vėliau paliks partiją. „Pasakysiu taip – gal net per ilgai užtruko jo atskilimas nuo LS. Dar prieš metus, kai R. Šimašius atsistatydinimo iš LS pirmininko pareigų, buvo matyti, kad ieškoma preteksto palikti partiją. Šiandieninė drama, kurią sukūrė R. Šimašius ir jo sekėjų grupė, yra visiškai nereikalinga“, – aiškino jis. Ir kartu pasidžiaugė, kad „Vilniaus virusas“ neplinta po partijos rajonų skyrius. „Ten žmonės į viską žvelgia ramiau, labiau pasitiki savo jėgomis ir nenori dirbtinai atitolti nuo partijos“, – pažymėjo P. Auštrevičius. Jo nuomone, po 2019-ųjų rinkimų maratono, rengiantis 2020 metų Seimo rinkimams, partijai į susiklosčiusią situaciją vertėtų pažvelgti iš naujo, atsisakius nereikalingų suvaržymų „priimti protingus ir drąsius sprendimus“.

Išeitis – tartis

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Algio Krupavičiaus teigimu, liberalus skaldantis veiksnys – artėjantys savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. „Dalis liberalų mėgina gelbėtis kurdami visuomeninius komitetus ir atsisako rinkimuose dalyvauti su partijos vėliava. Kadangi tokia taktika partijos dokumentuose nebuvo aptarta, viduje kilo konfliktų. Tačiau nėra kitos išeities nei kalbėtis ir susitarti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Pasak jo, rinkimų taktikos iš tiesų gali būti įvairios, nes savivaldybių rinkimai – „tai 60 skirtingų rinkimų vienu metu“. „Situacija kiekvienoje savivaldybėje skirtinga, todėl partijos turi būti lanksčios. Beje, politikos teorijoje yra atsiradęs naujas partijų organizacijos modelis – partijų franšizė, t. y. kai nacionalinė partija vietinėms savo organizacijoms suteikia plačią autonomiją“, – pasakojo A. Krupavičius.

Politologo teigimu, nuo to, kaip liberalams pavyks suvaldyti situaciją Vilniuje, priklausys požiūris į LS ir jo politikus. „Dėl to ir laužoma tiek daug iečių. LS nori būti matomas sostinės tarybos ir mero rinkimuose. O dalyvavimas su visuomeniniu komitetu tą matomumą aiškiai sumažina. Taigi interesų konfliktas aiškus“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Jis mano, kad jei tokia situacija būtų susiklosčiusi kokiame nors kitame LS skyriuje, dėl jos būtų kur kas ramiau susitarta. Politologo požiūriu, LS valdybos sprendimas stabdyti su komitetais „susidėjusių“ liberalų narystę partijoje konflikto neišspręs.