Liana Ruokytė-Jonsson: iki šiol Kultūros ministerija neteisingai suprato savo misiją
Vals­ty­bės kon­tro­lė (VK) tik pa­tvir­ti­no tai, ką iki šiol gal­vo­jo ir kar­to­jo ne­ma­žai kul­tū­ros ir me­no at­sto­vų, tei­gia kul­tū­ros mi­nis­trė Lia­na Ruo­ky­tė-Jons­son, ko­men­tuo­da­ma VK at­lik­tą mi­nis­te­ri­jos au­di­tą, ku­rio iš­va­do­se be­veik vien ne­igia­mi ver­ti­ni­mai. Pa­sak mi­nis­trės, iki šiol bu­vo „ne­tei­sin­gai su­pran­ta­ma mi­nis­te­ri­jos mi­si­ja, o iš to ky­la kom­pe­ten­ci­jos sto­ka for­muo­jant kul­tū­ros po­li­ti­ką.“

In­ter­viu LRT.lt L. Ruo­ky­tė-Jons­son sa­ko, kad pers­kai­čiu­si VK iš­va­das nu­džiu­go: „Sup­ra­tau, kad su sa­vo ko­man­da ei­na­me tei­sin­gu ke­liu. Man tai bu­vo pa­grin­di­nė to au­di­to ži­nia. Su­tin­ku su kiek­vie­nu VK Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos (KM) ir jos ku­ruo­ja­mų sri­čių ver­ti­ni­mu, ka­dan­gi apie tai esu kal­bė­ju­si dar prieš Sei­mo rin­ki­mus.“

– Ko­dėl taip at­si­ti­ko, kad VK pa­da­rė iš­va­dą, jog KM vi­są pra­ėju­sios vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją (ir anks­čiau) ne­sky­rė pa­kan­ka­mai dė­me­sio kul­tū­ros po­li­ti­kos for­ma­vi­mui?

– VK au­di­to iš­va­do­se nu­ro­dy­ta, kad kul­tū­ros po­li­ti­ka su­si­de­da iš jos for­ma­vi­mo, or­ga­ni­za­vi­mo, koor­di­na­vi­mo ir kon­tro­lės pro­ce­sų, už ku­riuos at­sa­kin­ga KM, o už kul­tū­ros po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mą – kul­tū­ros mi­nis­trui pa­ves­tų val­dy­mo sri­čių įstai­gos. Fak­tai ir is­to­ri­ja par­odė, kad per dvi­de­šimt še­še­rius ne­prik­lau­so­my­bės me­tus silp­niau­sia gran­dis bu­vo kul­tū­ros po­li­ti­kos for­ma­vi­mas, nes ne­bu­vo aiš­kios vi­du­ti­nės ir il­ga­lai­kės kul­tū­ros stra­te­gi­jos tarp­tau­ti­niu, na­cio­na­li­niu ir re­gio­ni­niu as­pek­tais, iš­sky­rus ke­le­tą trum­pų per­trau­kų kai ku­rių as­me­nų gal­vo­se.

Ne­bu­vo ir sis­te­mi­nio po­žiū­rio. Iki šiol bu­vo mė­gau­ja­ma­si kul­tū­ros po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo funk­ci­jo­mis, aiš­kiai ma­tė­si ne­su­ge­bė­ji­mas ar ne­no­ras pa­si­ti­kė­ti ge­rai dir­ban­čio­mis kul­tū­ros įstai­go­mis, bu­vo ven­gia­ma su­kur­ti kul­tū­ros mi­nis­tro val­do­mų sri­čių ir įstai­gų at­sis­kai­ty­mo me­cha­niz­mus. Kul­tū­ros sri­ties žmo­nės ne­tu­rė­jo pa­ska­tų dirb­ti efek­ty­viai ir na­šiai. Ne­bu­vo tau­po­mos lė­šos ir ne­kau­pia­mas jų re­zer­vas žmo­nėms pa­ska­tin­ti.

Pa­val­džių KM įstai­gų veik­los at­as­kai­tos bū­da­vo ap­ra­šo­mo­jo po­bū­džio, su­ra­šo­mos ran­ka. Sa­via­na­li­zės užuo­maz­gų be­veik ne­ras­ta, pa­si­re­mia­ma kon­tro­le bei tra­di­ci­jo­mis. Ir vi­sa tai – XXI am­žiu­je...

Ma­no gal­va, at­sa­ko­my­bė už tai pir­miau­sia ten­ka bu­vu­siems mi­nis­te­ri­jos va­do­vams, ku­rie daž­niau­siai mi­nis­tra­vo, bet ne­spren­dė prob­le­mų sis­te­miš­kai.

Sa­ko­ma, kad blo­gas stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mas stra­te­gi­ją su­val­go pus­ry­čiams. Bet ką da­ry­ti, kai vi­su­mi­nio po­žiū­rio ir aps­kri­tai kul­tū­ros stra­te­gi­jos nė­ra? Aiš­ku vie­na – kom­pe­ten­ci­jos ne­bu­vi­mas, blo­gas ir sa­vi­tiks­lis ad­mi­nis­tra­vi­mas, gais­rų ge­si­ni­mas ir kon­tro­lė se­no­viš­ko­mis prie­mo­nė­mis žlug­do bet ko­kius su­ma­ny­mus.

Šian­dien ne­tu­ri­me jo­kio ki­to pa­si­rin­ki­mo – tik tvar­ky­tis sis­te­miš­kai ir siek­ti stra­te­gi­nio kul­tū­ros vaid­mens įtei­si­ni­mo vals­ty­bės po­li­ti­ko­je kas­die­niu dar­bu. Tai ir nu­ma­ty­ta vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je.

VK, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tik pa­tvir­ti­no tai, ką iki šiol gal­vo­jo ir kar­to­jo ne­ma­žai kul­tū­ros ir me­no at­sto­vų. Džiau­giuo­si, kad pa­ga­liau tai pri­pa­žįs­ta­ma ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų. Ry­žau­si šioms par­ei­goms, tvir­tai ti­kė­da­ma, kad kul­tū­ros po­li­ti­ką rei­kia „pe­rins­ta­liuo­ti“ ir tai ga­li­ma pa­da­ry­ti.

VK taip pat pa­tvir­ti­no tai, apie ką ne kar­tą esu kal­bė­ju­si. Prob­le­mos yra dvi. Pir­ma – KM pa­sta­rai­siais me­tais, ne­pai­sant Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bos (LKT) įkū­ri­mo, vis dar no­ri da­ly­vau­ti įgy­ven­di­nant kul­tū­ros po­li­ti­ką, ku­riant pa­čią kul­tū­rą. Per ke­lis dar­bo mė­ne­sius pa­ste­bė­jau, kad ne­ma­ža da­lis vi­suo­me­nės taip pat to ti­ki­si. An­tra – kom­pe­ten­ci­jos for­muo­ti kul­tū­ros po­li­ti­ką sto­ko­ja­ma ir pa­čio­je mi­nis­te­ri­jo­je. To­dėl ją bū­ti­na pert­var­ky­ti.

– VK tvir­ti­na, kad mi­nis­te­ri­jos struk­tū­ra ne­ati­tin­ka Vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų. Ką da­ry­ti, kad to­kių pre­ten­zi­jų ne­be­lik­tų?

– Su­sit­var­ky­ti. Net ir be VK iš­va­dų ne­se­niai par­eng­ta­me vy­riau­sy­bės prie­mo­nių pla­ne esa­me įsi­pa­rei­go­ję per­žiū­rė­ti mi­nis­te­ri­jos struk­tū­rą ir dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jas bei funk­ci­jas. Tai su­si­ję ir su tuo, ką jau mi­nė­jau, – ne­tei­sin­gai su­pran­ta­ma mi­nis­te­ri­jos mi­si­ja, o iš to ky­la kom­pe­ten­ci­jos sto­ka, for­muo­jant kul­tū­ros po­li­ti­ką.

Ska­tin­si­me, kad ir mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai da­ly­vau­tų pert­var­kant jos dar­bą, nes di­džiau­sias prieš­as yra ru­ti­na ir se­ni įpro­čiai. Jei yra no­ro, at­si­ras ir ke­lias. To­kia gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fi­ja ga­lio­ja tiek se­nam, tiek jau­nam. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad ir vals­ty­bi­nė­je ins­ti­tu­ci­jo­je ga­li­ma dirb­ti kū­ry­biš­kai, mo­ty­vuo­tai.

Da­bar ne­ma­žai dar­buo­to­jų yra tie­siog de­mo­ty­vuo­ti ir ge­ro­kai nu­ste­ken­ti pa­čios ru­ti­nos, at­sai­naus po­žiū­rio į sa­vo at­lie­ka­mas funk­ci­jas, ne­no­ri keis­ti mąs­ty­mo bei įpro­čių.

Mū­sų dė­me­sio cen­tre yra kul­tū­ros sek­to­riaus, kaip la­biau­siai biu­ro­kra­ti­zuo­to sek­to­riaus, val­dy­mo mo­der­ni­za­vi­mo po­rei­kiai ir jų su­ma­nus vyk­dy­mas. No­rė­tu­me va­do­vau­tis nau­jo­sios vie­šo­sios va­dy­bos pri­nci­pais vals­ty­bės tar­ny­bo­je ir pa­val­džio­se įstai­go­se. Kul­tū­ros po­li­ti­ko­je ir jos ad­mi­nis­tra­vi­me tai reikš­tų orien­tuo­tis ne į po­pie­riz­mą, bet į re­zul­ta­tus. Jei ne­bū­tų ga­li­my­bių gau­ti pa­kan­ka­mai lė­šų iš ša­lies biu­dže­to, rei­kė­tų už­sib­rėž­tus sie­kius įgy­ven­din­ti vyk­dant kul­tū­ri­nius pro­jek­tus.

Taip pat siek­si­me, kad bū­tų stip­ri­na­ma LKT au­to­no­mi­ja, kad bū­tų įgy­ven­din­ti kul­tū­ros bend­ruo­me­nės sa­vi­re­gu­lia­vi­mo ir „pa­gar­baus at­stu­mo“ pri­nci­pai.

– VK tvir­ti­na, kad kul­tū­ros po­li­ti­kos for­ma­vi­mas ne­ati­tin­ka kul­tū­ros bend­ruo­me­nės lū­kes­čių. Jūs pa­ti ne­ma­žai me­tų bu­vo­te kul­tū­ros bend­ruo­me­nės at­sto­vė. Ką da­bar, bū­da­ma val­džio­je, ke­ti­na­te da­ry­ti, kad tie jū­sų ko­le­gų lū­kes­čiai bū­tų pa­tei­sin­ti?

– Šiuo­lai­ki­nė­je vi­suo­me­nė­je prob­le­mos yra komp­lek­si­nės. Tie­siog ne­įma­no­ma jų iš­spręs­ti vie­nu ypu, for­ma­liai, kon­tro­le iš vir­šaus. Vie­ša­ja­me sek­to­riu­je tik pra­de­da­me mo­ky­tis gy­ven­ti kaip ak­ty­vūs pi­lie­čiai. To­dėl tu­rė­tu­me nuo­lat klaus­ti, kaip su­kur­ti dau­giau ver­tės me­ni­nin­kams, kul­tū­ri­nin­kams, kū­rė­jams, vi­siems Lie­tu­vos pi­lie­čiams.

Esu kul­tū­ri­nin­kė, tad tva­rią kul­tū­ros at­ei­tį įsi­vaiz­duo­ju kaip bend­rą dar­bą ir kū­ry­bą su žmo­nė­mis, o ne tik kaip at­ski­rų idė­jų su­rin­ki­mą. Su­pran­tu, kad jau ta­po­me se­no­viš­ko ad­mi­nis­tra­vi­mo pa­li­ki­mo įkai­tais. Ne­ga­na to, kas­dien spau­džia „ceit­no­tas“ pa­teik­ti veik­los pla­nus at­ei­čiai. Bet ti­kiu, kad ne­užil­go iš­si­ver­ši­me iš šio už­bur­to ra­to.

– Kas jums, sie­kiant įgy­ven­din­ti nau­jo mąs­ty­mo pri­nci­pus ir su tuo su­si­ju­sius po­ky­čius, šiuo me­tu svar­biau­sia?

– Vi­sų pir­ma, rei­kia įsik­lau­sy­ti į kul­tū­ros bend­ruo­me­nės nuo­mo­nę. Vie­šas kon­sul­ta­ci­jas su kul­tū­ros sek­to­riais jau pra­dė­jo­me ir tę­si­me, kol ap­tar­si­me vi­sų sri­čių sis­te­mi­nes bė­das, nes mus do­mi­na prob­le­mų iden­ti­fi­ka­vi­mas ir spren­di­mas kar­tu.

Per il­gai mi­nis­te­ri­ja sa­ve įsi­vaiz­da­vo kaip kul­tū­ros lau­ko prie­vaiz­do ir kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­ją. Tai tu­ri keis­tis ir jau kei­čia­si.

Vie­nas pir­mų­jų dar­bų, ku­rių ėmė­mės, – vi­sų pa­ta­ria­mų­jų ta­ry­bų ir ko­mi­si­jų, įsteig­tų prie mi­nis­te­ri­jos, sis­te­mi­nis įver­ti­ni­mas. Jų yra pri­steig­ta dau­giau nei 50, tad iš šo­no at­ro­dy­tų, kad dis­ku­si­jos lyg ir vyks­ta. Ta­čiau ne­ma­žai jų se­no­kai ne­at­nau­jin­tos, eg­zis­tuo­ja tik for­ma­liai, to­dėl rea­laus dia­lo­go su jo­mis nė­ra.

Pir­mą dar­bo mė­ne­sį vi­siems kul­tū­ros sek­to­riams iš­siun­ti­nė­jo­me klau­si­my­ną, no­rė­da­mi su­vok­ti, ko­kios prob­le­mos juos la­biau­siai ne­ra­mi­na. Ga­vę at­sa­ky­mus ir juos su­sis­te­mi­nę, da­bar su­si­ti­ki­nė­ja­me su įvai­rių sek­to­rių at­sto­vais ir jau ap­ta­ri­nė­ja­me ga­li­mus tų prob­le­mų spren­di­mus.

Taip pat, tik ta­pu­si mi­nis­tre, įstei­giau mi­nis­te­ri­jos ko­le­gi­ją – mi­nis­trui pa­ta­rian­čią ins­ti­tu­ci­ją. Jos na­riais bū­ti pa­kvie­čiau kul­tū­ros po­li­ti­kos pro­fe­sio­na­lus. Jie at­sto­vau­ja vi­sam kul­tū­ros lau­kui, o ne tik jo da­liai.

Mums rei­ka­lin­gi vi­si pa­žan­gūs me­to­dai, prie­mo­nės, at­ei­ties įžval­gos, ta­čiau vis­kas pra­si­de­da nuo po­žiū­rio, mū­sų as­me­ni­nio in­dė­lio. Juk kul­tū­ra vi­sa­da re­mia­si ge­rais san­ty­kiais ir bend­ra­dar­bia­vi­mu.

Tad kvie­čiau ir kvie­čiu va­do­vau­tis bend­ro­mis ver­ty­bė­mis mū­sų bend­ra­me dar­be – pa­gar­ba me­ni­nin­kui, kū­rė­jui, kul­tū­ros pa­slau­gų var­to­to­jui, at­vi­ru­mu, skaid­ru­mu, at­sa­ko­my­be, kom­pe­ten­ci­ja.

– VK nu­ro­dė, kad mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri pa­kan­ka­mai ste­bė­se­nos duo­me­nų kul­tū­ros po­li­ti­kai for­muo­ti. Ką da­ry­ti, kad jie at­si­ras­tų?

– Pir­miau­siai at­ver­si­me duo­me­nis, ty­ri­mų at­as­kai­tas, in­for­ma­ci­ją apie nau­jau­sius tei­sės ak­tus ar eks­per­tų veik­los gru­pes. Įsteig­ta mi­nis­te­ri­jos ko­le­gi­ja at­liks pa­ta­ria­mą­jį dar­bą de­mo­kra­ti­zuo­jant val­dy­mą. LKT jau ba­lan­džio mė­ne­sį pla­nuo­ja­me įkur­ti kul­tū­ros sek­to­riaus ste­bė­se­nos ir ana­li­zės cen­trą, ku­ris iš­kart pra­dės sa­vo dar­bą.

Jau skir­tas pa­pil­do­mas fi­nan­sa­vi­mas kul­tū­ros ir me­no pro­jek­tų in­for­ma­ci­nės sis­te­mos pro­jek­tui (elek­tro­ni­nei par­aiš­kų sis­te­mai dieg­ti). Su­ba­lan­suo­tų kul­tū­ros ro­dik­lių sis­te­mos su­kū­ri­mas, o ne vien fi­zi­niai pro­duk­to ro­dik­liai yra vie­ni iš svar­biau­sių rū­pes­čių.

Šie­met taip pat kon­cen­truo­si­me dė­me­sį į nau­jų tei­sės ak­tų kū­ri­mą, nes jų, kaip ir ki­tų prie­mo­nių, kul­tū­rai rei­kia lyg gry­no oro.

– Kul­tū­ros ir me­no eks­per­tų veik­la, pa­de­dant for­muo­ti kul­tū­ros po­li­ti­ką, ne­efek­ty­vi. Ko­dėl?

– Tai su­si­ję su tuo pa­čiu dia­lo­go ne­bu­vi­mu. Jei dia­lo­gas yra tik for­ma­lus, „dėl var­ne­lės“, tuo­met ir eks­per­tai bus kvie­čia­mi tik tie, ku­rie te­tu­ri pa­tvir­tin­ti jau nu­ma­ty­tą po­zi­ci­ją. Į mi­nis­te­ri­jos ko­le­gi­ją su­sik­vie­čiau la­biau­siai pa­ty­ru­sius kul­tū­ros po­li­ti­kos eks­per­tus. Sie­kiau ne tik kuo pla­tes­nio at­sto­va­vi­mo (jo­je yra eks­per­tų ir iš re­gio­nų, ir iš už­sie­nio), bet taip pat gal­vo­jau apie jų ne­prik­lau­so­mu­mą. Iš ko­le­gi­jos man svar­bu iš­girs­ti kuo dau­giau nuo­mo­nių, ku­rios bū­tų in­for­ma­ty­vios ir ne­prik­lau­so­mos. To­kiu pri­nci­pu reik­tų va­do­vau­tis, ir ren­kan­tis eks­per­tus ki­toms už­duo­tims.

– Ne­įgy­ven­din­tos svar­bios Sau­lė­ly­džio ko­mi­si­jos ir eks­per­tų re­ko­men­da­ci­jos dėl kul­tū­ros įstai­gų pert­var­kos. Kas bus da­ro­ma, kad jos bū­tų įgy­ven­din­tos?

– Vie­nas iš svar­biau­sių dar­bų, nu­ma­ty­tų vy­riau­sy­bės prog­ra­mo­je, – KM val­dy­mo at­nau­ji­ni­mas. Jei mums svar­bu kul­tū­ros įstai­gų tei­kia­mų pa­slau­gų prie­ina­mu­mas ir ko­ky­bė, pri­va­lė­si­me taip dirb­ti, kad nuo­la­tos bū­tų jau­čia­mas kul­tū­ros pa­slau­gų var­to­to­jų grįž­ta­ma­sis ry­šys ir pa­si­ten­ki­ni­mas.

– Ar at­eis ka­da nors toks lai­kas, kai Lie­tu­vo­je kul­tū­ros įstai­gų dar­buo­to­jai gaus orius at­ly­gi­ni­mus?

– KM ne­ga­li kal­bė­ti už vi­są sek­to­rių – ga­li­me kal­bė­ti tik apie vals­ty­bi­nių kul­tū­ros įstai­gų dar­buo­to­jus. Ši vy­riau­sy­bė pri­pa­žįs­ta, kad kul­tū­ra yra vie­na la­biau­siai ap­leis­tų sri­čių vals­ty­bė­je. Da­ry­si­me vis­ką, kad vals­ty­bė, įstei­gu­si na­cio­na­li­nes ir biu­dže­ti­nes įstai­gas, lai­ky­tų­si Biu­dže­ti­nių įstai­gų įsta­ty­mo ir skir­tų tin­ka­mą fi­nan­sa­vi­mą jų veik­lai.

Bet tuo pa­čiu siek­si­me biu­dže­ti­nių įstai­gų di­des­nės at­skai­to­my­bės, mo­der­ni­za­vi­mo, so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės re­gio­nuo­se. Taip pat vi­so­mis iš­ga­lė­mis siek­si­me, kad kul­tū­ros dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai bū­tų su­ly­gin­ti su švie­ti­mo dar­buo­to­jų ir to­liau kil­tų sy­kiu su jų al­go­mis.

– Kaip ver­ti­na­te tai, kad nuo au­to­ri­nių at­ly­gi­ni­mų bus nu­skai­čiuo­ja­mi di­des­ni mo­kes­čiai?

– Ne­igia­mai. Dar pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mo pri­im­tos įsta­ty­mų pa­tai­sos, apie ku­rias ne­bu­vo in­for­muo­ta vi­suo­me­nė, vi­siš­kai ig­no­ruo­ja au­to­rių dar­bo spe­ci­fi­ką ir yra ne­pa­tei­si­na­mos. KM iš kar­to rea­ga­vo į to­kią si­tua­ci­ją ir pa­tei­kė ati­tin­ka­mas pa­tai­sas, ku­rios tu­ri bū­ti pri­im­tos pa­va­sa­rio se­si­jo­je.