Lenkiškas viliotinis lietuviškai
Pir­kė­jų iš Lie­tu­vos gau­sa kai­my­nės Len­ki­jos Su­val­kų kraš­to par­duo­tu­vė­se ta­po aks­ti­nu vie­tos gy­ven­to­jams ir vers­li­nin­kams at­sig­ręž­ti į lie­tu­vių kal­bą. Tiek lie­tu­viš­kai, tiek len­kiš­kai kal­ban­tys dar­buo­to­jai šiuo me­tu yra vie­ni pa­klau­siau­sių te­nykš­tė­je dar­bo rin­ko­je.

Lie­tu­vių kal­bą Su­val­kų kraš­te mė­gi­na pri­si­min­ti ją jau pa­mir­šę lie­tu­vių kil­mės as­me­nys, o len­kai ban­do bent kiek jos pra­mok­ti. Ta­čiau lie­tu­vy­bės puo­se­lė­to­jai šio­je Len­ki­jos da­ly­je pa­žy­mi, kad toks mū­sų kal­bos po­pu­lia­ru­mas ska­ti­na­mas vien eko­no­mi­niais mo­ty­vais, o ne ti­kru su­si­do­mė­ji­mu lie­tu­vių kal­ba, jos iš­ta­ko­mis.

Po Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spren­di­mo trauk­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ki­lęs są­my­šis va­liu­tų rin­ko­je vėl pa­smuk­dė Len­ki­jos zlo­tą, tad ke­lio­nės į kai­my­nę ša­lį lie­tu­viams ta­po dar pa­trauk­les­nės. Len­ki­jos vers­li­nin­kai pir­kė­jus iš mū­sų ša­lies vi­lio­ja ne tik že­mes­nė­mis kai­no­mis ir ak­ci­jo­mis, bet ir ki­to­kio­mis nei Lie­tu­vo­je pre­kė­mis.

Vis dau­giau at­vy­ku­sių­jų Len­ki­jos pre­ky­bos vie­to­se ieš­ko ne tik mais­to pro­duk­tų, jie vis daž­niau už­su­ka į bal­dų, sta­ty­bi­nių me­džia­gų ar elek­tro­ni­nių pre­kių pre­ky­bos cen­trus, vais­ti­nes. Juo­lab kad Len­ki­jos vers­li­nin­kai grei­tai su­ge­bė­jo su­rea­guo­ti į pa­di­dė­ju­sį pir­kė­jų iš Lie­tu­vos srau­tą – jie kvie­čia­mi ap­si­pirk­ti lie­tu­vių kal­ba, lie­tu­viš­kai šne­ka ne­ma­žai par­da­vė­jų.

Lenkija yra patraukli pirkėjams kone iš visų su ja besiribojančių šalių./"Lietuvos žinių" archyvo nuotraukos

Darb­da­vių varžytuvės

Vie­na­me Su­val­kų pre­ky­bos cen­trų par­da­vė­ja dir­ban­ti Len­ki­jos lie­tu­vė Vi­li­ja „Lie­tu­vos ži­nioms“ pa­sa­ko­jo, kad dėl par­da­vė­jų, ku­rios kal­bė­tų ne tik len­kiš­kai, bet ir lie­tu­viš­kai, o dar ge­riau – ir ru­siš­kai, tarp vie­tos vers­li­nin­kų vyks­ta ko­ne var­žy­tu­vės, ku­ris jų pa­siū­lys di­des­nį at­ly­gį.

„Už tai, kad mo­ku lie­tu­vių kal­bą ir ga­liu ja su­si­kal­bė­ti su at­vy­ku­siais iš Lie­tu­vos pir­kė­jais, ku­rie su­da­ro dau­giau nei treč­da­lį vi­sų mū­sų cen­tro pir­kė­jų, gau­nu be­veik penk­ta­da­liu di­des­nį at­ly­gi­ni­mą nei ma­no ko­le­gės“, – ti­ki­no ji. Mo­te­ris pa­brė­žė, jog ir ki­to­se par­duo­tu­vė­se par­da­vė­joms, ku­rios kal­ba lie­tu­viš­kai, mo­ka­mas prie­das ga­li svy­ruo­ti nuo 10 iki 20 pro­cen­tų.

Vi­li­ja taip pat mi­nė­jo, kad dau­giau­sia į par­duo­tu­ves yra pri­ima­mi Len­ki­jos lie­tu­viai, kaip mo­kan­tys lie­tu­viš­kai. Šiai mū­sų tau­tie­tei taip pat te­ko gir­dė­ti, kad esa­ma ke­lių par­da­vė­jų, ku­rios va­ži­nė­ja dirb­ti į Su­val­kus iš Lie­tu­vos. Jau ne­kal­bant apie tai, kad vie­ną sta­ty­bi­nių pre­kių pre­ky­bos cen­trų Su­val­kuo­se bei did­me­ni­nin­kams skir­tą to­kio pa­ties pro­fi­lio įmo­nę val­do Len­ki­jos lie­tu­vis Pe­tras Čer­ne­lis.

Lie­tu­viš­ku­mo nepadaugėjo

Sei­nuo­se vei­kian­čio Vys­ku­po An­ta­no Ba­ra­naus­ko fon­do „Lie­tu­vių na­mai“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Jo­lan­ta Jo­nu­šo­ny­tė „Lie­tu­vos ži­nioms“ tvir­ti­no, kad di­des­nis Len­ki­jos vers­li­nin­kų su­si­do­mė­ji­mas tiek lie­tu­viš­kai, tiek len­kiš­kai kal­ban­čiais po­ten­cia­liais dar­buo­to­jais yra ki­lęs gry­nai iš eko­no­mi­nių su­me­ti­mų. Kai daug žmo­nių iš Lie­tu­vos at­va­žiuo­ja į Len­ki­ją ap­si­pirk­ti, lie­tu­vių kal­bą mo­kan­tys par­da­vė­jai pre­ky­bi­nin­kams su­ku­ria ne­ma­žą pri­dė­ti­nę ver­tę.

J. Jo­nu­šo­ny­tei bu­vo lin­kęs pri­tar­ti ir Sei­nų mies­to bur­mis­tro pa­ta­rė­jas Ri­mas Ra­cis. „Par­duo­tu­vė, ku­rio­je dir­ba lie­tu­viš­kai kal­ban­čių par­da­vė­jų, yra po­pu­lia­res­nė tarp pir­kė­jų iš Lie­tu­vos. Tad vers­li­nin­kai, ypač Su­val­kų, į ku­riuos plūs­ta di­džiau­si pir­kė­jų bū­riai iš Lie­tu­vos, sten­gia­si, kad kiek­vie­no­je par­duo­tu­vė­je bū­tų nors po vie­ną lie­tu­viš­kai kal­ban­tį dar­buo­to­ją. Puns­ko, Sei­nų kraš­te tai nė­ra ak­tua­lu, nes ir taip ne­ma­žai vie­tos gy­ven­to­jų mo­ka su­si­kal­bė­ti lie­tu­viš­kai“, – pa­sa­ko­jo jis.

Anot R. Ra­cio, pa­sta­rų­jų me­tų in­ten­sy­ves­nė pa­sie­nio pre­ky­ba ska­ti­na ir len­ka­kal­bių kraš­to gy­ven­to­jų do­mė­ji­mą­si lie­tu­vių kal­ba, nes ji yra rei­ka­lin­ga pre­ky­bi­niams ry­šiams pa­lai­ky­ti. Tad ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, kad vos tik įva­žia­vus iš Lie­tu­vos į kai­my­nės ša­lies te­ri­to­ri­ją ma­ty­ti di­de­li rek­la­mi­niai sten­dai, kvie­čian­tys už­suk­ti į vie­ną ar ki­tą par­duo­tu­vę ne tik len­kiš­kai, bet ir lie­tu­viš­kai.

Lie­tu­vių kal­ba į skai­ty­to­jus pra­by­la ir kai ku­rių pre­ky­bos ar ki­to­kias pa­slau­gas tei­kian­čių fir­mų in­ter­ne­ti­niai por­ta­lai.

J. Jo­nu­šo­ny­tės ti­ki­ni­mu, tai tė­ra ele­men­ta­rus eko­no­mi­nis iš­skai­čia­vi­mas. „Ne­ma­nau, kad dėl to mū­sų kraš­te dau­giau do­mi­ma­si lie­tu­vių kal­ba ar lie­tu­vy­be. Dir­bu lie­tu­viš­ko­je mo­kyk­lo­je ir pa­ste­biu, kad vai­kų jo­je ne­pa­dau­gė­jo. Vai­kai, o tiks­liau, jų tė­vai to­liau ren­ka­si len­kiš­kas mo­kyk­las“, – kal­bė­jo „Lie­tu­vių na­mų“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kė.

Gintaras Skamaročius: „Verslininkai bando pritraukti ne tik lietuviškai kalbančių pardavėjų, bet ir konsultantų, buhalterių, net vairuotojų."

At­ve­ria pla­tes­nį kelią

Glau­džius ry­šius tarp Len­ki­jos Su­val­kų kraš­to ir Lie­tu­vos vers­lo, kul­tū­ros sri­ty­se puo­se­lė­jan­čio eu­ro­re­gio­no „Ne­mu­nas“ Ma­ri­jam­po­lės biu­ro di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ska­ma­ro­čius „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, kad ne vien Len­ki­jos lie­tu­viai pa­sta­ruo­ju me­tu Su­val­kuo­se yra ta­pę pa­trauk­lia dar­bo jė­ga – dau­gė­ja ir mū­sų ša­lies gy­ven­to­jų, ku­rie va­ži­nė­ja dirb­ti į Len­ki­ją. Tie­sa, šiuo at­ve­ju jiems ke­lia­mas rei­ka­la­vi­mas mo­kė­ti ir len­kų kal­bą.

G. Ska­ma­ro­čius aiš­ki­no, kad kol kas ki­to pre­teks­to, iš­sky­rus di­des­nį pel­ną ir di­des­nę apy­var­tą, plės­ti lie­tu­viš­kai kal­ban­čių dar­buo­to­jų bū­rį nė­ra. „Vers­li­nin­kai ban­do pri­trauk­ti ne tik lie­tu­viš­kai kal­ban­čių par­da­vė­jų, bet ir kon­sul­tan­tų, bu­hal­te­rių, net vai­ruo­to­jų. Mat pri­rei­kus at­vež­ti pre­kes į Lie­tu­vą, to­kiems dar­buo­to­jams leng­viau orien­tuo­tis mū­sų ša­ly­je“, – sa­kė jis.

Anot G. Ska­ma­ro­čiaus, Su­val­kuo­se gy­ve­na ne­ma­žai lie­tu­vių kil­mės, bet sa­ve jau len­kais lai­kan­čių gy­ven­to­jų, ku­rie da­bar pri­si­mi­nė, kad vai­kys­tė­je ir jie ar jų tė­vai mo­kė­jo šią kal­bą. Ma­ty­da­mi dar­bo rin­kos ten­den­ci­jas, ban­do ją at­gai­vin­ti. To­dėl lie­tu­viš­kai kal­ban­čių­jų dau­gė­ja ir įvai­rio­se Su­val­kų įstai­go­se, ne tik pre­ky­bos cen­truo­se.

Be to, ir pa­tys len­kai, ku­rie no­ri pri­trauk­ti pir­kė­jų iš Lie­tu­vos, ban­do mo­ky­tis kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. „Man pa­čiam te­ko su­si­dur­ti su įdo­miu at­ve­ju Su­val­kų tur­gu­je, kai pre­kiau­to­jas len­kas yra iš­mo­kęs ke­lias­de­šimt fra­zių lie­tu­viš­kai, kad ga­lė­tų pre­kių pa­siū­ly­ti po­ten­cia­liems pir­kė­jams“, – pri­si­mi­nė eu­ro­re­gio­no „Ne­mu­nas“ Ma­ri­jam­po­lės biu­ro di­rek­to­rius.

Ver­žia­si ne vien lietuviai

Vie­šo­sios įstai­gos „Vers­li Lie­tu­va“ at­sto­vas Len­ki­jo­je Vy­gan­das Uk­sa „Lie­tu­vos ži­nioms“ mi­nė­jo, kad ne vien pa­sie­ny­je su Lie­tu­va Len­ki­jos vers­las jau­čia iš už­sie­nio at­vyks­tan­čių pir­kė­jų antp­lū­dį. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja yra pa­sie­ny­je su Vo­kie­ti­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ukrai­na, Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi.

„Ne­ma­ži dau­ge­lio tiek mais­to, tiek ki­to­kių pre­kių kai­nų skir­tu­mai ge­na šių ša­lių pa­sie­nio re­gio­nų gy­ven­to­jus ap­si­pirk­ti Len­ki­jo­je. Šiuo­se re­gio­nuo­se taip pat po­pu­lia­rė­ja kai­my­nių ša­lių kal­bos, ieš­ko­ma dar­buo­to­jų, ga­lin­čių jo­mis su­si­kal­bė­ti“, – pa­sa­ko­jo V. Uk­sa.

Pa­sak jo, pir­kė­jai iš už­sie­nio Len­ki­jos vers­li­nin­kams duo­da ne­men­ką pel­ną. Be to, pa­sta­ruo­ju me­tu ryš­kė­ja dar vie­na nau­ja ten­den­ci­ja – ko­ją į Len­ki­ją po tru­pu­tį ke­lia ir Lie­tu­vos vers­las. Kai ku­rių di­de­lių pre­ky­bos cen­trų sa­vi­nin­kai yra lie­tu­viai.