Lenkijos analitikas: kritinėje situacijoje turėsite tik mus
Be nuo­la­ti­nio NA­TO pa­jė­gų bu­vi­mo re­gio­ne, JAV dė­me­sį su­tel­kus į konf­lik­tą Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, Lie­tu­vai ka­ro grės­mės at­ve­ju ga­lė­tų pa­dė­ti tik Len­ki­ja.

Taip LRT.lt sa­ko Ka­zi­mie­ro Pu­las­kio fon­do moks­li­nis bend­ra­dar­bis, geo­po­li­ti­kos ir stra­te­gi­jos eks­per­tas Ja­ce­kas Bar­to­sia­kas. Ta­čiau, pa­sak pa­šne­ko­vo, Var­šu­vai tai bū­tų su­dė­tin­gas spren­di­mas, nes pa­dė­da­ma Lie­tu­vai Len­ki­ja pa­ti tap­tų tai­ki­niu.

„Spren­di­mas ne­prik­lau­sy­tų nuo is­to­riš­kai su­sik­los­čiu­sių san­ty­kių, tai – pa­jė­gu­mų ir in­te­re­so klau­si­mas. Ta­čiau iš es­mės jūs tu­ri­te tik mus. Pir­mo­sio­mis konf­lik­to va­lan­do­mis Len­ki­ja bū­tų vie­nin­te­lė ša­lis, ku­ri ga­lė­tų pa­dė­ti ar­ba teik­da­ma sa­vo re­sur­sus, ar­ba pa­lai­ky­da­ma at­vi­rus sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­jos ke­lius“, – kal­ba tarp­tau­ti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Už­ti­kri­ni­mas ir at­gra­sy­mas: NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Var­šu­vo­je dar­bot­var­kė iš Bal­ti­jos ša­lių pers­pek­ty­vos“ vie­šė­jęs eks­per­tas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, pri­va­lu su­pras­ti, kad ir at­ver­da­ma sa­vo ke­lius į Lie­tu­vą pa­tek­ti NA­TO pa­jė­goms, Ru­si­jos po­žiū­riu Len­ki­ja įsi­trauk­tų į ka­rą, to­dėl tap­tų tai­ki­niu. Tu­rė­da­ma pri­im­ti spren­di­mą, Var­šu­va pa­tir­tų di­de­lį spau­di­mą.

Anot J. Bar­to­sia­ko, Len­ki­ja iš­mo­ko sa­vo pa­mo­kas – ji ku­ria stip­rią ka­ri­nę sis­te­mą tam, kad ga­lė­tų ap­si­gin­ti sa­va­ran­kiš­kai.

„Jūs ne­tu­ri­te tiek iš­tek­lių, to­dėl tu­ri­te kal­bė­tis su len­kais. Tu­ri­te pa­mirš­ti vi­sus ne­su­ta­ri­mus dėl raš­me­nų ir ki­tų da­ly­kų. Lie­tu­va ir Len­ki­ja tu­ri veik­ti iš­vien“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

– Ko­kias NA­TO silp­ny­bes ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti kaip ga­lin­čias su­kel­ti grės­mių mū­sų re­gio­nui, tu­rint min­ty­je Ru­si­jos ag­re­si­ją?

– Bal­ti­jos vals­ty­bė­se nė­ra nuo­la­ti­nio NA­TO są­jun­gi­nin­kų bu­vi­mo, to­dėl no­rė­da­mi teik­ti pa­gal­bą, jie tu­rė­tų at­vyk­ti oro, jū­ros ar sau­su­mos ke­liu.

Tu­rint min­ty­je Ka­ra­liau­čiu­je esan­čius ze­ni­ti­nius ra­ke­ti­nius komp­lek­sus S-300 ir S-400, po­van­de­ni­nius lai­vus, ma­žų ma­žiau­siai tam­pa gin­čy­ti­na, kad NA­TO pa­jė­gos ga­lė­tų pa­siek­ti Bal­ti­jos ša­lis jū­rų ir oro ke­liu. Jie ge­rai pa­gal­vo­tų, ar pa­jė­gos Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ga­li bū­ti dis­lo­kuo­tos jū­rų ke­liu, nes nu­sken­dęs vie­nas dar du lai­vai – di­de­lis žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, tech­ni­kos ir pres­ti­žo pra­ra­di­mas.

Sau­su­mos ke­liu NA­TO pa­jė­gos ga­lė­tų at­vyk­ti tik per Len­ki­ją. Per Šiau­rės ir Ry­tų Len­ki­jos sri­tis – da­lis, ku­rios yra įspęs­tos tarp Bal­ta­ru­si­jos ir Ka­ra­liau­čiaus. Be to, su­si­sie­ki­mo są­ly­gos yra la­bai su­dė­tin­gos. Siau­ri ke­liai, miš­kai – la­bai leng­va blo­kuo­ti su­si­sie­ki­mą to­kio­mis są­ly­go­mis.

Kaip už­ti­krin­ti tin­ka­mą at­sa­ką, ko­kios tu­rė­tų veik­ti pa­jė­gos, ar jos tu­rė­tų bū­ti dis­lo­kuo­ja­mos nuo­la­ti­niam bu­vi­mui, yra iš­šū­kis. Vis­kas pri­klau­so nuo JAV lai­ky­se­nos.

– Nuo­la­ti­nės NA­TO pa­jė­gų ba­zės – at­sa­ky­mas į eg­zis­tuo­jan­čias grės­mes?

– Ta­čiau jų nė­ra ir ne­pla­nuo­ja­ma jų įkur­ti.

– Ta­čiau jei jos bū­tų, tai bū­tų at­gra­sy­mas, ar, kaip kar­tais sa­ko­ma, Ru­si­ja tai pri­im­tų kaip puo­li­mą ir tap­tų dar ag­re­sy­ves­nė?

– Ma­no ma­ny­mu, tai bū­tų at­sa­ky­mas į grės­mę. Kal­bant apie Ru­si­ją, at­sa­ky­mas yra jė­ga. Ru­si­ja bū­tų pri­vers­ta pa­skai­čiuo­ti, kad pul­ti NA­TO pa­jė­gas yra per­ne­lyg ri­zi­kin­ga.

Ta­čiau yra dau­gy­bė prie­žas­čių, ko­dėl tai ne­vyks­ta. Pir­miau­sia, trūks­ta fi­nan­si­nių iš­tek­lių šia­me re­gio­ne, jų trūks­ta ir JAV. Ame­ri­kie­čiai su­si­du­ria su iš­šū­kiais Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, to­dėl jie ne­no­ri įsi­pa­rei­go­ti.

– Vie­nin­te­lė kal­ba, ku­rią su­pran­ta Ru­si­ja ir jos pre­zi­den­tas, yra jė­ga ir at­gra­sy­mas?

– Tai, kaip rei­kia kal­bė­ti su Ru­si­ja, Va­ka­rų ir Ry­tų Eu­ro­pa su­vo­kia skir­tin­gai. Va­ka­rų Eu­ro­pa no­ri bend­ra­dar­biau­ti su Ru­si­ja, no­ri, kad ji pri­im­tų va­ka­rie­tiš­ką po­žiū­rį. Ta­čiau Ru­si­ja ne­no­ri pri­im­ti to­kių žai­di­mo tai­syk­lių ir Ry­tų Eu­ro­pos gy­ven­to­jai tai ži­no. Jie ži­no, kad Ru­si­ja no­ri de­rė­tis dėl to, ko­kio­mis są­ly­go­mis ji no­ri pri­im­ti va­ka­rie­tiš­ką sis­te­mą. Čia ky­la klau­si­mas, kas bus si­tua­ci­jos šei­mi­nin­kas. Pa­vyz­džiui, pa­kal­bė­ki­me apie Ukrai­ną. Jo­je Ru­si­ja lai­mi ar pra­lai­mi? Aš – iš Len­ki­jos, aš blai­viai su­vo­kiu pa­dė­tį.

– Ką Bal­ti­jos ša­lys, Len­ki­ja tu­rė­tų da­ry­ti, kad Va­ka­rai ge­riau su­pras­tų si­tua­ci­ją? Gal­būt NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas Var­šu­vo­je yra ta vie­ta, kur pa­vyk­tų įti­kin­ti par­tne­rius?

– Va­ka­rai su­pran­ta, kad mes ma­no­me, jog Ru­si­ja yra grės­mė. Bet jie, žvelg­da­mi iš sa­vo pers­pek­ty­vos, ne­ma­no, kad taip yra. Pa­tys ga­li­te gir­dė­ti, apie ko­kias grės­mes kal­ba­ma Va­ka­ruo­se. Tai – pa­bė­gė­lių kri­zė, tarp­tau­ti­nis te­ro­riz­mas.

– Ry­tų Eu­ro­pos re­gio­nas nė­ra JAV dė­me­sio cen­tre, ta­čiau ne­pai­sant to, kad jūs ir mes di­di­na­me sa­vo ša­lių gy­ny­bos biu­dže­tus, dau­gy­bė Eu­ro­pos ša­lių juos ma­ži­na. Ko­kį sig­na­lą to­kiu bū­du Eu­ro­pa siun­čia tiek JAV, tiek Ru­si­jai?

– Len­ki­ja su­pran­ta, kad ji tu­ri tu­rė­ti sa­vo ka­riuo­me­nę. Ša­lis yra pa­kan­ka­mai di­de­lė, kad ga­lė­tų su­kur­ti ją di­de­lę ir stip­rią, at­rem­ti puo­li­mą. Taip bu­vo vi­suo­met. Ta­čiau Bal­ti­jos ša­lys yra ma­žos, tad di­de­lių pa­jė­gu­mų tu­rė­ti jos ne­ga­li. Mū­sų ap­lin­ky­bės ski­ria­si. Jūs ne­tu­ri­te pa­si­rin­ki­mo, mes tu­ri­me.

– Ar is­to­riš­kai su­dė­tin­gi Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai yra, ga­lė­tų bū­ti truk­dis mū­sų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mui?

– Kal­bant apie mū­sų san­ty­kius su Ru­si­ja, ne­ma­nau, kad mū­sų tar­pu­sa­vio ne­su­ta­ri­mai yra svar­būs.

– Tuo­met pa­klau­siu tie­siai, kaip ma­no­te, ar Len­ki­ja gin­tų Lie­tu­vą, jei to pri­reik­tų?

– Ne­ži­nau, ne­ats­to­vau­ju vy­riau­sy­bei. Spren­di­mas ne­prik­lau­sy­tų nuo is­to­riš­kai su­sik­los­čiu­sių san­ty­kių, tai – pa­jė­gu­mų ir in­te­re­so klau­si­mas. Ta­čiau iš es­mės jūs tu­ri­te tik mus. Be Len­ki­jos jū­sų pa­dė­tis – la­bai pra­sta. Pir­mo­sio­mis konf­lik­to va­lan­do­mis Len­ki­ja bū­tų vie­nin­te­lė ša­lis, ku­ri ga­lė­tų pa­dė­ti ar­ba teik­da­ma sa­vo re­sur­sus, ar­ba pa­lai­ky­da­ma at­vi­rus sa­vo ko­mu­ni­ka­ci­jos ke­lius.

Ta­čiau tu­ri­te su­pras­ti, kad ir at­ver­da­ma sa­vo ke­lius į Lie­tu­vą pa­tek­ti NA­TO pa­jė­goms, Ru­si­jos po­žiū­riu Len­ki­ja įsi­trauk­tų į ka­rą, to­dėl jie at­akuo­tų mus. Juk pra­ty­bo­se Ru­si­ja tre­ni­ruo­ja­si, kaip bran­duo­li­nį gink­lą pa­nau­do­tų ne prieš ką ki­tą, o prieš Len­ki­ją.

Tai­gi spren­di­mai to­kiu at­ve­ju bū­tų pri­ima­mi Var­šu­vo­je, ta­čiau ša­lis pa­tir­tų di­de­lį spau­di­mą, nes mes tap­tu­me tai­ki­niu.

Pa­dė­tis yra la­bai su­dė­tin­ga, nes JAV ne­no­ri nuo­la­ti­niam bu­vi­mui čia dis­lo­kuo­ti ka­riuo­me­nės. O si­tua­ci­ja Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne yra la­bai įtemp­ta ir JAV ruo­šia­si di­de­lėms konf­ron­ta­ci­joms ten. To­dėl jiems ne tiek rū­pi Eu­ro­pa.

– Kol esa­ma grės­mių Ra­mia­ja­me van­de­ny­ne, mes ne­ga­li­me ti­kė­tis de­ra­mo JAV dė­me­sio?

– JAV tu­ri at­kur­ti sa­vo eko­no­mi­ką, ka­ri­nius pa­jė­gu­mus ir tuo­met jie grįš. Ta­čiau iki to lai­ko tu­ri­me iš­gy­ven­ti.

Len­ki­ja iš­mo­ko sa­vo pa­mo­kas: ji ku­ria stip­rią ka­ri­nę sis­te­mą tam, kad ga­lė­tų ap­si­gin­ti sa­va­ran­kiš­kai. Jūs ne­tu­ri­te tiek iš­tek­lių, to­dėl tu­ri­te kal­bė­tis su len­kais. Tu­ri­te pa­mirš­ti vi­sus ne­su­ta­ri­mus dėl raš­me­nų ir ki­tų da­ly­kų. Lie­tu­va ir Len­ki­ja tu­ri veik­ti iš­vien.