Laukiama nuosaikesnio prezidentės žodžio
Ly­giai po sa­vai­tės pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė Sei­me skai­tys sa­vo pir­mą­jį an­tro­sios ka­den­ci­jos me­ti­nį pra­ne­ši­mą, ku­ria­me apž­velgs svar­biau­sius ša­lies vi­daus ir tarp­tau­ti­nio gy­ve­ni­mo įvy­kius, ak­cen­tuos prob­le­mas. Ne­abe­jo­ja­ma, kad šį­kart dau­giau­sia dė­me­sio bus skir­ta už­sie­nio po­li­ti­kai ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo as­pek­tams.

Po­li­to­lo­gai spė­ja, kad pre­zi­den­tės me­ti­nio pra­ne­ši­mo at­skai­tos taš­ku taps jos pa­čios per­nai po rin­ki­mų su­for­mu­luo­ti pri­ori­te­tai ir nu­ma­ty­tos veik­los kryp­tys. Pa­grin­di­nė at­as­kai­tos ašis su­ksis apie geo­po­li­ti­nės si­tua­ci­jos įta­ką ša­lies sau­gu­mui. Eks­per­tai prog­no­zuo­ja, kad D. Gry­baus­kai­tės kal­ba bus nuo­sai­kiai kri­tiš­ka. Pa­sak jų, to­ną tu­rė­tų dik­tuo­ti an­tra pre­zi­den­tės ka­den­ci­ja, kai pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už nu­veik­tus ir ne­pa­da­ry­tus dar­bus jau ten­ka ir pa­čiai ša­lies va­do­vei.

Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė sa­vo me­ti­nį pra­ne­ši­mą Sei­me tra­di­ciš­kai skai­to bir­že­lio mė­ne­sį. Iš­im­tis pa­da­ry­ta tik per­nai - ren­gian­tis pre­zi­den­to rin­ki­mams ter­mi­nas bu­vo pa­anks­tin­tas ir per­kel­tas į ko­vo pa­bai­gą.

Pa­si­gen­da koordinacijos

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio nuo­mo­ne, dau­giau­sia dė­me­sio šį­kart bus skir­ta už­sie­nio po­li­ti­kai, ypač si­tua­ci­jai, ku­rio­je dėl Ru­si­jos ag­re­si­jos Ukrai­no­je at­si­dū­rė Lie­tu­va. „Kaip ži­no­me, anks­tes­niuo­se pra­ne­ši­muo­se už­sie­nio po­li­ti­kai daug vie­tos ne­bū­da­vo ski­ria­ma“, - pa­žy­mė­jo eks­per­tas. Jo tei­gi­mu, ša­lies už­sie­nio po­li­ti­kai aps­kri­tai trūks­ta koor­di­na­ci­jos. „Tai, ką da­ro pre­zi­den­tė, ne vi­sa­da su­tam­pa su Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja ir ne vi­sa­da de­ra su tuo, ką stra­te­guo­ja Sei­mas bei jo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Šios trys ins­ti­tu­ci­jos la­bai ma­žai ko­mu­ni­kuo­ja. Tarp pre­zi­den­tū­ros ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to grei­čiau­siai aps­kri­tai nė­ra jo­kio kon­tak­to“, - LŽ sa­kė L. Bie­li­nis. Jis spė­jo, kad kal­bė­da­ma apie vi­di­nes ak­tua­li­jas D. Gry­baus­kai­tė ga­li iš­skir­ti kai ku­rių po­li­ti­nių par­ti­jų ir jų at­sto­vų abe­jo­ti­ną el­ge­sį (tu­ri­ma gal­vo­je Dar­bo par­ti­ja). „Neiš­ven­gia­mai bus pa­lies­ti eko­no­mi­niai as­pek­tai, su­si­ję su ūkio val­dy­mu, fi­nan­sais. Žo­džiu tai, ką pre­zi­den­tė iš tie­sų ge­riau­siai su­pran­ta“, - dės­tė po­li­to­lo­gas.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šau­kas taip pat ma­no, jog dau­giau­sia bus kal­ba­ma apie sau­gu­mo ir už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mus. „Su tuo ga­li bū­ti sie­ja­mi ir me­tų po­ky­čiai - Su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo veik­la, šauk­ti­nių ka­riuo­me­nės su­grą­ži­ni­mas, gal net eu­ro įve­di­mas“, - svars­tė eks­per­tas.

Sa­vi­kri­ti­kos ne­si­ti­ki

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, ne­abe­jo­ti­nas pra­ne­ši­mo ak­cen­tas bus na­cio­na­li­nis sau­gu­mas, už­sie­nio po­li­ti­kos rei­ka­lai, tarp­tau­ti­nė įtam­pa ir san­ty­kiai su kai­my­nais bei Ru­si­ja. Ki­ta te­ma, pa­sak eks­per­to, pri­skir­ti­na tra­di­ci­nei D. Gry­baus­kai­tės in­te­re­sų sri­čiai - tei­sė­sau­ga, tei­sėt­var­ka, ko­rup­ci­jos ir skaid­ru­mo klau­si­mai. „Dar tu­rė­tų bū­ti pre­zi­den­tės reak­ci­ja į tam ti­kras vi­suo­me­nė­je ap­ta­ria­mas te­mas – nau­ją so­cia­li­nį mo­de­lį ir aps­kri­tai so­cia­li­nes prob­le­mas. Nors Lie­tu­vos eko­no­mi­ka, ver­ti­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­te, au­ga, sta­tis­ti­ka ro­do, kad vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis mū­sų ša­ly­je sie­kia 66 proc. es­tų už­mo­kes­čio. At­si­lie­ka­me ir nuo lat­vių“, - at­krei­pė dė­me­sį A. Kru­pa­vi­čius. Jo ma­ny­mu, D. Gry­baus­kai­tė ir šį­kart bus kri­tiš­ka da­bar­ti­nės Vy­riau­sy­bė at­žvil­giu. „Ta­čiau to­nas tu­rė­tų bū­ti ga­na po­zi­ty­vus, nes an­trą­ją ka­den­ci­ją ir pre­zi­den­tė tu­ri pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už pa­da­ry­tus ir ne­pa­da­ry­tus dar­bus“, - LŽ tvir­ti­no po­li­to­lo­gas. Ki­ta ver­tus, jis abe­jo­jo, ar pra­ne­ši­me nu­skam­bės ir sa­vi­kri­ti­kos gai­dų. „E­su ti­kras, kad nie­ko blo­go apie sa­vo veik­lą ji ne­pa­sa­kys. Vi­siems ki­tiems pa­sta­bų iš­da­lys, kiek ga­lės“, - spė­jo pa­šne­ko­vas. Pa­sak jo, iš­rink­ta an­tra­jai ka­den­ci­jai pre­zi­den­tė su­for­mu­la­vo tam ti­krus veik­los pri­ori­te­tus. „Jei­gu bus nuo­sek­li, pra­ne­ši­mą ti­kriau­siai mė­gins kons­truo­ti pa­gal pa­čios nu­brėž­tas stra­te­gi­nes kryp­tis“, - pri­dū­rė po­li­to­lo­gas.

Pri­min­si­me, kad po inau­gu­ra­ci­jos per­nai lie­pą D. Gry­baus­kai­tė iš­sky­rė še­šias an­tro­sios ka­den­ci­jos dar­bo kryp­tis. Kaip pa­grin­di­nį už­da­vi­nį ji įvar­di­jo so­cia­li­nės ge­ro­vės ir žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ga­ran­ta­vi­mą. Taip pat bu­vo ak­cen­tuo­tas vals­ty­bės sau­gu­mas ir ša­lies ap­gi­na­mu­mas, ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, in­for­ma­ci­nio, ki­ber­ne­ti­nio ir pro­pa­gan­di­nio ša­lies sa­va­ran­kiš­ku­mo to­les­nis už­ti­kri­ni­mas, ko­va su ko­rup­ci­ja.

Žan­ras iš­gy­ve­na krizę

A. Kru­pa­vi­čius sa­kė, kad pre­zi­den­to me­ti­nio pra­ne­ši­mo žan­ras at­si­ra­do se­kant JAV pa­tir­tį. Me­tų pra­džio­je pre­zi­den­tas skai­ty­da­vo pra­ne­ši­mą ir nu­brėž­da­vo tam ti­kras stra­te­gi­nes ar­ti­miau­sios pers­pek­ty­vos gai­res. Do­ku­men­tas su­lauk­da­vo daug po­li­ti­kų, ži­niask­lai­dos ir vi­suo­me­nės dė­me­sio. „Da­bar pre­zi­den­to pra­ne­ši­mo žan­ras iš­gy­ve­na kri­zę. Vi­so­se au­di­to­ri­jo­se dė­me­sys jam ge­ro­kai su­men­kęs. Ži­niask­lai­da į pra­ne­ši­mą žvel­gia kaip į vien­kar­ti­nį įvy­kį, ku­ris ne­tu­ri to­les­nių ir il­ga­lai­kių pa­sek­mių, ki­tos val­džios ša­kos – vyk­do­mo­ji val­džia, par­la­men­tas - rea­guo­ja į jį dau­giau sim­bo­liš­kai“, - kal­bė­jo A. Kru­pa­vi­čius.

L. Bie­li­nis an­tri­no, kad par­la­men­ti­nė­se res­pub­li­ko­se me­ti­niai pre­zi­den­to pra­ne­ši­mai „di­de­lės reikš­mės ne­tu­ri“. „Ko­kios nors gai­rės, nu­ro­dy­mai ja­me ga­li bū­ti, bet val­dan­čio­ji dau­gu­ma pa­pras­tai ne­la­bai į tai įsik­lau­so. Kas ki­ta pre­zi­den­ti­nė­se ša­ly­se – JAV, Ru­si­jo­je, Pra­ncū­zi­jo­je. Ten me­ti­niai pra­ne­ši­mai reikš­min­gi jau vien dėl to, kad pre­zi­den­tai tu­ri ga­lias, ku­rios lei­džia jiems rea­li­zuo­ti ak­cen­tuo­tas nuo­sta­tas“, - pa­brė­žė po­li­to­lo­gas.

Pa­sak pre­zi­den­tū­ros dar­bo pa­tir­ties tu­rin­čio L. Bie­li­nio, koks tu­ri bū­ti me­ti­nis pre­zi­den­to pra­ne­ši­mas, nė­ra apib­rėž­ta, kiek­vie­nas ša­lies va­do­vas jį ren­gia sa­vaip. „Pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas pa­teik­da­vo iš­sa­mią at­as­kai­tą su gra­fi­kais ir len­te­lė­mis. Tuo me­tu Val­das Adam­kus su­dė­lio­da­vo tik svar­biau­sius po­li­ti­nius ak­cen­tus. Da­lia Gry­baus­kai­tė vėl tu­ri sa­vo sti­lių“, - aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

R. Vil­pi­šaus­ko žo­džiais, pa­grin­di­nė me­ti­nio pra­ne­ši­mo pa­skir­tis – at­sis­kai­ty­ti už dar­bus Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Vie­šas pre­zi­den­to nuo­mo­nės iš­sa­ky­mas ga­li tu­rė­ti įta­kos po­ky­čiams įvyk­ti.