Latvijai gresia matriarchatas
Ry­toj kai­my­ni­nės Lat­vi­jos Sei­mas rinks nau­ją­jį ša­lies pre­zi­den­tą. Prog­no­zuo­ja­ma, kad po ne­sėk­min­go pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro, kan­di­da­tuo­ti į ša­lies va­do­vus ga­li bū­ti siū­lo­ma bu­vu­siai pre­zi­den­tei Vai­rai Vy­kei Frei­ber­gai.

Šiuo me­tu Ry­go­je vie­šin­čio Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vo Ge­di­mi­no Kir­ki­lo tei­gi­mu, 77-erių V. V. Frei­ber­gos va­rian­tą vis gar­siau svars­to Lat­vi­jos po­li­ti­kai. “Lat­vių ko­le­gų nuo­mo­ne, ry­toj Sei­me vyk­sian­čia­me pir­ma­ja­me rin­ki­mų tu­re pre­zi­de­den­tas ne­bus iš­rink­tas, nes val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti dėl kan­di­da­to. To­dėl bus ke­lia­mi nau­ji kan­di­da­da­ti. Yra kal­bų, kad ga­li bū­ti ke­lia­ma ir bu­vu­si pre­zi­den­tė V. V. Frei­ber­ga. Gal ji ir su­tik­tų, jei da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, ku­ri nė­ra la­bai di­de­lė, su­si­tar­tų. Ar taip bus, ne­ži­nia”, - por­ta­lui lzi­nios. lt sa­kė G. Kir­ki­las. Ry­go­je jis da­ly­vau­ja vie­na­me svar­biau­sių Lat­vi­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai ren­gi­nių – Są­jun­gos rei­ka­lų par­la­men­ti­nių ko­mi­te­tų (CO­SAC) pir­mi­nin­kų po­sė­dy­je. Pa­sak G. Kir­ki­lo, Lat­vi­jai pre­zi­den­to rin­ki­mai nė­ra to­kie svar­būs kaip Lie­tu­vai. Kai­my­ni­nės ša­lies va­do­vo ga­lios yra ma­žes­nės nei mū­sų pre­zi­den­to. B to, jis ren­ka­mas ne vi­sos tau­tos, o Sei­mo. “Ry­go­je nė­ra jo­kių rin­ki­mi­nių pla­ka­tų. Kan­di­da­tų de­ba­tus ro­dė te­le­vi­zi­jos, pa­si­sa­ky­mų bu­vo spau­do­je. Prog­ra­mų pri­sta­ty­mas ry­toj iš Sei­mo bus trans­liuo­ja­mas tie­sio­giai”, - pa­sa­ko­jo Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas. G. Kir­ki­las at­krei­pė dė­me­sį, kad Lat­vi­jos pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­rų skai­čius nė­ra įsta­ty­miš­kai reg­la­men­tuo­tas, to­dėl pro­ce­sas ga­li tęs­tis iki be­ga­ly­bės. “Ta­čiau nie­kas to ne­dra­ma­ti­zuo­ja, nes pri­im­tus įsta­ty­mus ga­li pa­si­ra­šy­ti Sei­mo pir­mi­nin­kas”, - tei­gė par­la­men­ta­ras. Jo tei­gi­mu, tiek po­li­ti­kai, tiek ži­niask­lai­da pa­ste­bi, kad, V. V. Frei­ber­gai ta­pus pre­zi­den­te, vi­sa Lat­vi­jos aukš­čiau­sio­ji val­džia bus su­telk­ta mo­te­rų ran­ko­se: Sei­mui va­do­vau­ja Ina­ra Mūr­nie­ce, Vy­riau­sy­bei - Laim­duo­ta Strau­ju­ma.

Į Lat­vi­jos pre­zi­den­to pos­tą yra iš­kel­ti ke­tu­ri kan­di­da­tai: val­dan­čio­sios Ža­lių­jų ir vals­tie­čių są­jun­gos at­sto­vas Rai­mon­das Vė­juo­nis, val­dan­čio­jo Na­cio­na­li­nio al­jan­so kan­di­da­tas Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mo tei­sė­jas Egi­las Le­vi­tas, par­la­men­ta­ras Ser­ge­jus Dol­go­po­lo­vas (iš­kė­lė opo­zi­ci­nis pro­ru­siš­kas kai­rių­jų „San­tar­vės cen­tras“) ir par­la­men­ta­ras Mar­ti­nis Buon­da­ras (iš­kė­lė opo­zi­ci­nis Lat­vi­jos re­gio­nų su­si­vie­ni­ji­mas).

Da­bar­ti­nio Lat­vi­jos pre­zi­den­to And­rio Ber­zi­nio ka­den­ci­ja ba­gia­si lie­pos 8 die­ną. Jis iš anks­to bu­vęs pra­ne­šęs, kad an­trai ka­den­ci­jai ne­kan­di­da­tuos. V. V. Frei­ber­ga Lat­vi­jos pre­zi­den­te bu­vo 1999-2007 me­tais.