Laisvės premija – septyniems buvusiems partizanams
Sei­mo ski­ria­ma Lais­vės pre­mi­ja bus įteik­ta sep­ty­niems bu­vu­siems par­ti­za­nams, ko­vo­ju­siems prieš so­vie­tų oku­pa­ci­ją, nu­spren­dė ko­mi­si­ja.

Premija skirta Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui.

Už tokį sprendimą antradienį vienbalsiai buvo 93 parlamentarai.

„Siūlau pritarti šiam nutarimo projektui, kad partizanai Direktorius, Vaidevutis, Bėda, Šviedrys, Uosis, Tigras, Vytenis būtų pagerbti šia premija. Jie tikrai jos nusipelnė. Jų vidutinis amžius dabar yra 92, 93, 95 metai. Daug kas pasakytų, kur jūs buvote anksčiau, bet aš manau, kad kiekvienas sprendimas turi subręsti. (...) Lietuvos laisvės kovos dalyvių pagerbimas šiuo atveju tai simbolis pagerbimas visų laisvės kovotojų“, – svarstant pasiūlymą sakė Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas.

Šiuos buvusius laisvės kovų dalyvius kaip grupę apdovanojimui pateikė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio organizacija.

Laisvės premijos komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad būtent ši organizacija parinko, ką reikėtų įvertinti Laisvės premija.

Anot jos, septyni asmenys parinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Jie kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose.

Be to, partizanų grupė parinkta ir siekiant pabrėžti bendrystės idėją. Be to, kitąmet bus minima Laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos sukaktis – 70 metų.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime Radviliškio rajone. Joje paskelbta, kad Laisvės kovos sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, Laisvės premija bus savotiška padėka ir pagarba visiems buvusiems partizanams.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Seimo įsteigta Laisvės premija skiriama žmonėms, nusipelniusiems laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Taip pat ja įvertinamas asmenų ir organizacijų indėlis skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų. Jeigu premija skiriama ne vienam, o daugiau žmonių, ši suma padalijama.

Kandidatą į laureatus atrenka speciali komisija, o galutinį sprendimą priima Seimas.

Laisvės premija teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Ji siekia 5 tūkst. eurų. Jeigu premija skiriama ne vienam, o daugiau žmonių, ši suma padalijama.

Pirmoji Laisvės premija skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui. Šį apdovanojimą taip pat yra gavę Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė.