Laiškas redakcijai. Dėl Seimo rinkimų įstatymo konstitucingumo
Spar­čiai ar­tė­jant rin­ki­mų į Sei­mą die­nai, ad­vo­ka­tas Jo­nas Ivoš­ka iš­pla­ti­no krei­pi­mą­si į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tę „Dar kar­tą dėl LR Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo kons­ti­tu­cin­gu­mo“.

„Da­lies vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų ini­cia­ty­va bu­vo par­eng­tas ir 2016 m. rug­sė­jo 9 d. Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­mi­si­jai bei svar­biau­sioms val­džios įstai­goms pa­teik­tas krei­pi­ma­sis „Dėl 2016 m. LR Sei­mo rin­ki­mų ne­ati­tik­ties LR Kons­ti­tu­ci­jos nuostatoms“. „Lie­tu­vos ži­nių“ skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai (di­džio­ji jų da­lis ga­na pro­fe­sio­na­lūs) liu­di­ja, kad pi­lie­čiai su­pran­ta tiek Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo kons­ti­tu­cin­gu­mo, tiek LR Sei­mo le­gi­ti­mu­mo prob­le­mą.

No­rė­tų­si pa­gar­biai pa­žy­mė­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kon­ce­lia­ri­jos ins­ti­tu­ci­nę kul­tū­rą, ka­dan­gi ši įstai­ga 2016–09–22 raš­tu Nr. (1D-3165)-2D-4565 at­sa­kė į gau­tą krei­pi­mą­si. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas Min­dau­gas Lin­gė at­sa­ky­me pa­žy­mė­jo, jog „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­me kons­ta­ta­vo, kad to­kia Sei­mo na­rių rin­ki­mų sis­te­ma, kai yra de­ri­na­mos pro­por­ci­nė ir ma­žo­ri­ta­ri­nė rin­ki­mų sis­te­mos, sa­vai­me ne­su­da­ro prie­lai­dų pa­žeis­ti Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tų vi­suo­ti­nių, ly­gių, tie­sio­gi­nių, slap­to bal­sa­vi­mo ir ki­tų de­mo­kra­ti­nės tei­si­nės vals­ty­bės rin­ki­mų stan­dar­tų“.

Pa­ste­bė­ti­na, kad mes sa­vo krei­pi­me­si ne­tei­gė­me, jog Sei­mo rin­ki­mų kons­ti­tu­cin­gu­mo prob­le­ma sie­ti­na su pro­por­ci­nės ir ma­žo­ri­ta­ri­nės rin­ki­mų sis­te­mų de­ri­ni­mu. Krei­pi­mo­si teks­te net nė­ra pa­var­to­tos šios są­vo­kos. At­kreip­ti­nas dė­me­sys, kad LR Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­me „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 37 straips­nio 1 da­lies (2008 m. ba­lan­džio 15 d. re­dak­ci­ja) ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jai“ vi­sa apim­ti­mi ne­nag­ri­nė­jo Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo kons­ti­tu­cin­gu­mo ir Sei­mo le­gi­ti­mu­mo, to­dėl tai ten­ka svars­ty­ti ir mū­sų nag­ri­nė­tu po­žiū­riu. Štai kaip skam­ba LR Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­mo re­zo­liu­ci­nė (nu­ta­ria­mo­ji) da­lis:

„Pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 37 straips­nio 1 da­lis (2008 m. ba­lan­džio 15 d. re­dak­ci­ja; Žin., 2008, Nr. 50–1839) ta apim­ti­mi, ku­ria nu­sta­ty­ta, kad kan­di­da­tus į Sei­mo na­rius dau­gia­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je ga­li kel­ti tik par­ti­ja, įre­gis­truo­ta pa­gal Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mą ir ati­tin­kan­ti Po­li­ti­nių par­ti­jų įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus dėl par­ti­jos na­rių skai­čiaus, ne­prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jai“.

Mes tei­gia­me, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mas ir rin­ki­mų pra­kti­ka pa­žei­džia LR Kons­ti­tu­ci­jos 55 straips­ny­je įtvir­tin­tą ly­gių rin­ki­mų tei­sės pri­nci­pą, pi­lie­čiams įgy­ven­di­nant pa­sy­vią­ją rin­ki­mų tei­sę, taip pat pa­žei­džia tie­sio­gi­nių rin­ki­mų tei­sės pri­nci­pą, pi­lie­čiams įgy­ven­di­nant ak­ty­vią­ją rin­ki­mų tei­sę.

Ko­dėl?

Pa­gal ma­žo­ri­ta­ri­nę par­la­men­to rin­ki­mų sis­te­mą vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je kan­di­da­tuo­jan­tis są­ra­ši­nis par­ti­jos kan­di­da­tas, ne­ga­vęs rin­kė­jų pa­si­ti­kė­ji­mo vien­man­da­tė­je apy­gar­do­je, tuo pa­čiu me­tu kan­di­da­tuo­ja į Sei­mą są­ra­ši­niu bū­du. Bū­da­mas par­ti­jos są­ra­šo pra­džio­je, įpras­tai jis tam­pa Sei­mo na­riu (tau­tos at­sto­vu) be rin­kė­jų va­lios. Są­ra­šuo­se ne­san­tys vien­man­da­ti­nin­kai an­tros ga­li­my­bės kan­di­da­tuo­ti ne­tu­ri. Ka­dan­gi 2 nė­ra ly­gu 1, tai reiš­kia, kad pa­gal pa­sy­vią­ją rin­ki­mų tei­sę rin­ki­mai nė­ra ly­gūs. LR Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas šiuo as­pek­tu vi­siš­kai nė­ra pa­si­sa­kęs. LR Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 2008–10–01 nu­ta­ri­me iš­reikš­to­je po­zi­ci­jo­je dėl Sei­mo rin­ki­mų tei­sė­tu­mo ap­si­ri­bo­ta ki­tais kri­te­ri­jais:

„...to­kia Sei­mo na­rių rin­ki­mų sis­te­ma, kai dėl Sei­mo na­rių man­da­tų varžosi į po­li­ti­nių par­ti­jų są­ra­šus įrašyti kan­di­da­tai ir po­li­ti­nių par­ti­jų iškelti pa­vie­niai kan­di­da­tai, pa­gal Kons­ti­tu­ci­ją yra ga­li­ma, jei­gu už­ti­kri­na­ma ga­li­my­bė Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­vau­ti ir pi­lie­čiams, ne­įra­šy­tiems į po­li­ti­nių par­ti­jų są­ra­šus ar ne jų ke­lia­miems“. (Par­yš­kin­ta au­to­riaus).

Pa­teik­ta LR Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo nu­ta­ri­mo ci­ta­ta, ne­kves­tio­nuo­jan­ti var­žy­mo­si dėl man­da­to, ne­ga­li reikš­ti kan­di­da­ta­vi­mo į Sei­mą dviem bū­dais įver­ti­ni­mo, nes to­kiu at­ve­ju bū­tų pa­tei­si­na­mos var­žy­tu­vės su pa­čiu sa­vi­mi, to­dėl aki­vaiz­du, kad tei­sės vie­nam pi­lie­čiui tuo­se pa­čiuo­se rin­ki­muo­se kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą 2 kar­tus, o ki­tam – tik 1 kar­tą, kons­ti­tu­cin­gu­mas LR Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nė­ra nag­ri­nė­tas.

Pa­gal­vo­ki­me, ar ga­li­mos ko­kios nors var­žy­tu­vės, kai įra­šy­tas kan­di­da­tas ir iš­kel­tas kan­di­da­tas yra tas pats as­muo?

Dėl to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos nuo­ro­da į LR Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­mą, kaip ne­va iš­ri­šu­sį rin­ki­mų ne­ly­gia­tei­siš­ku­mo prob­le­mą, nė­ra pa­grįs­ta.

Kal­bant apie tie­sio­gi­nės rin­ki­mų tei­sės pri­nci­pą, įgy­ven­di­nant ak­ty­vią­ją rin­ki­mų tei­sę, pa­žy­mė­ti­na, kad LR Kons­ti­tu­ci­ja (33 str. 1 da­lis) de­mo­kra­tiš­kai iš­rink­ti at­sto­vus pa­ti­ki tik pi­lie­čiams, ne­su­teik­da­ma ak­ty­vio­sios rin­ki­mų tei­sės nei par­ti­joms, nei ki­tiems ju­ri­di­niams as­me­nims. Jei­gu par­ti­jos tik iš­kel­tų kan­di­da­tus ar įra­šy­tų juos į są­ra­šus (pa­vyz­džiui, abė­cė­lės tvar­ka), o Sei­mo na­rio man­da­to ga­vi­mą lem­tų tik kan­di­da­tų gau­ti rei­tin­ga­vi­mo ba­lai, bet ne par­ti­jos ga­lu­ti­nis spren­di­mas dėl kan­di­da­to vie­tos są­ra­še, ne­kil­tų abe­jo­nių, kad Sei­mo rin­ki­mai yra tie­sio­gi­niai.

To­kia si­tua­ci­ja, kai par­la­men­ta­rus ren­ka rin­ki­kai, ar­ba juos į par­la­men­to su­dė­tį in­kor­po­ruo­ja par­ti­jų su­va­žia­vi­mai ar ki­ti par­ti­niai or­ga­nai, ne­su­da­ro pa­grin­do rin­ki­mų ver­tin­ti kaip tie­sio­gi­nių. Pa­brėž­ti­na, kad LR Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­me dėl tie­sio­gi­nės rin­ki­mų tei­sės yra pa­si­sa­kęs ga­na aiš­kiai: „Tie­sio­gi­nės rin­ki­mų tei­sės pri­nci­pas rei­ka­lau­ja, kad Sei­mo na­riai bū­tų renkami be tar­pi­nin­kų“. (Par­yš­kin­ta au­to­riaus).

Sei­mo for­ma­vi­mo tvar­ka, kai į Sei­mą ga­li pa­tek­ti kan­di­da­tas, ne­ga­vęs nė vie­no rin­kė­jo bal­so ar rei­tin­ga­vi­mo ba­lo, nė­ra rin­ki­mai. Sa­vo ruo­žtu, ban­dy­mas aiš­kin­ti, kad rin­kė­jas pa­si­ren­ka par­ti­ją, o par­ti­ja – kan­di­da­tą, ne­si­de­ri­na su tie­sio­gi­nių rin­ki­mo pri­nci­pu.

Žo­džio „tiesioginis“ pra­smės iš­krai­py­mas, šį žo­dį aiš­ki­nant siau­riau ar jam su­tei­kiant vi­sai ki­tą pra­smę, iš­krei­pia tie­sio­gi­nės rin­ki­mų tei­sės pri­nci­pą tiek lo­gi­ne, tiek ir LR Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­me pa­teik­tos for­mu­luo­tės pra­sme. To­dėl ne­ten­ka abe­jo­ti, kad da­bar­ti­ne LR Sei­mo for­ma­vi­mo tvar­ka pa­gal par­ti­jų są­ra­šą (ne­prik­lau­so­mai nuo to, kaip mes tą tvar­ką va­din­si­me – pro­por­ci­ne par­la­men­to rin­ki­mų sis­te­ma, dau­gia­man­da­te ar są­ra­ši­ne Sei­mo for­ma­vi­mo tvar­ka) į Sei­mą in­kor­po­ruo­ti as­me­nys ne­tu­ri tau­tos at­sto­vų sta­tu­so. Ne­keis­da­mi rin­ki­mų įsta­ty­mo, mes vėl su­for­muo­si­me ne­le­gi­ti­mų Sei­mą, ku­rio da­lis ne­tu­rės tau­tos įga­lio­ji­mų.

Ma­ny­ti­na, kad ne be pa­grin­do LR Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2008 m. spa­lio 1 d. nu­ta­ri­mo re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je pa­si­sa­kė dėl Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo 37 str. 1 da­lies kons­ti­tu­cin­gu­mo tik ta apim­ti­mi, ku­ria nu­sta­ty­ta, kad kan­di­da­tus dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je ga­li kel­ti tik par­ti­ja, o nu­ta­ri­mo kons­ta­tuo­ja­mo­je da­ly­je pa­žy­mė­jo: „....įsta­ty­mų lei­dė­jas, įtvir­tin­da­mas ati­tin­ka­mą Sei­mo na­rių rin­ki­mų sis­te­mą, pri­va­lo pa­isy­ti Kons­ti­tu­ci­jos nor­mų ir pri­nci­pų, kons­ti­tu­ci­nės Sei­mo, kaip Tau­tos at­sto­vy­bės, samp­ra­tos“.

Rin­kė­jų įga­lio­ji­mų ne­ga­vęs pi­lie­tis ne­ga­li bū­ti lai­ko­mas tau­tos at­sto­vu. Par­ti­jos duo­tų įga­lio­ji­mų, įra­šant as­me­nį par­ti­jos są­ra­šo pra­džio­je, tam ne­pa­kan­ka.

Sei­mo ne­le­gi­ti­mu­mas nė­ra vals­ty­bei ne tik nau­din­gas, bet ga­li bū­ti ir pa­vo­jin­gas. Tai, kad iki šiol kly­do­me, ne­reiš­kia, kad ne­ga­li­me tai­sy­ti klai­dos.

Ger­bia­ma Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­te, pa­si­nau­do­ki­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jos 106 straips­nio 4 da­li­mi ir sa­vo tei­ki­mu Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mo ga­lio­ji­mą su­stab­dy­ki­te iki šių me­tų Sei­mo rin­ki­mų die­nos. Tik pa­kei­tus Sei­mo rin­ki­mų įsta­ty­mą, mes iš­rink­si­me le­gi­ti­mų Sei­mą.

Pert­var­ky­ti Sei­mo rin­ki­mų sis­te­mą ga­li­ma tiek pa­gal nau­jos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­jos pro­jek­te (pri­de­da­mas) nu­ma­ty­tą tvar­ką, tiek pa­si­ren­kant ki­to­kią rin­ki­mų sis­te­mą. Svar­bu, kad ji ati­tik­tų LR Kons­ti­tu­ci­ją ir de­mo­kra­ti­nės vals­ty­bės pri­nci­pus.

Pa­si­tei­si­nant dėl esa­mos pa­dė­ties ga­li­ma pa­si­guos­ti žmo­ni­jos iš­min­ti­mi: „Klys­ti yra žmo­giš­ka, o pa­si­lik­ti klai­doj – šė­to­niš­ka“.“

Jo­nas Ivoška