Labiausiai baiminamasi socialinių grėsmių
Vi­suo­me­nė so­cia­li­nių grės­mių bai­mi­na­si la­biau, nei ka­ri­nių, pa­sta­rą­sias la­biau lin­ku­si ak­cen­tuo­ti Lie­tu­vos ži­niask­lai­da, ro­do Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) at­sto­vų at­lik­tas ty­ri­mas.

Ver­tin­da­mi ži­niask­lai­do­je daž­niau­siai mi­ni­mas grės­mes, ty­rė­jai iš­sky­rė sep­ty­nias. Tarp jų do­mi­nuo­ja ka­ri­nės grės­mės: Ru­si­jos ka­ri­nės in­va­zi­jos į Lie­tu­vą grės­mė, su­in­ten­sy­vė­ję ka­ri­niai konf­lik­tai pa­sau­ly­je, tarp­tau­ti­nis te­ro­riz­mas mū­sų re­gio­ne, ma­žė­jan­tis na­cio­na­li­nis sau­gu­mas. Taip pat iš­skir­tos NA­TO su­by­rė­ji­mo, ga­li­mo bran­duo­li­nių gink­lų pa­nau­do­ji­mo, Ru­si­jos grės­mė ki­tiems re­gio­nams grės­mės.

Tuo me­tu vi­suo­me­nės apk­lau­sa par­odė, kad gy­ven­to­jai di­džiau­sio­mis grės­mė­mis lai­ko se­nė­jan­čią vi­suo­me­nę, su­in­ten­sy­vė­ju­sią emig­ra­ci­ją, al­ko­ho­liz­mą ir nar­ko­ma­ni­ją, ma­žė­jan­tį gims­ta­mu­mą.

For­mu­luo­da­mi klau­si­mus, ty­rė­jai res­pon­den­tų klau­sė, ko­kia yra ti­ki­my­bė, kad šios grės­mės Lie­tu­vo­je pa­si­reikš per ar­ti­miau­sius de­šimt me­tų.

„Lie­tu­vos vi­suo­me­nė la­biau­siai su­ne­ri­mus dėl eko­no­mi­nių ir so­cia­li­nių grės­mių, o ka­ri­nės grės­mės tiek ti­kė­ti­nu­mo, tiek ir po­vei­kio mas­to pra­sme yra ver­ti­na­mos san­tū­riau, – pri­sta­ty­da­mas ty­ri­mą an­tra­die­nį sa­kė vie­nas KTU moks­li­nin­kų ko­man­dos na­rių Ai­nius La­šas. – Ma­to­me, kad tiek Ru­si­jos in­va­zi­ja, tiek bran­duo­li­nis ka­ras, tiek NA­TO su­by­rė­ji­mas, tiek te­ro­riz­mas – vi­sa tai yra ska­lės apa­čio­je.“

Anot ty­ri­mo, vi­suo­me­nė be­veik ne­si­bai­mi­na ir dėl ga­li­mo krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių su­ny­ki­mo, Is­la­mo re­li­gi­jos ir kul­tū­ros įta­kos, bran­duo­li­nio ka­ro – šias ga­li­mas grės­mes vi­suo­me­nė pri­ski­ria prie ma­žiau­sios ri­zi­kos gru­pės.

Lie­tu­vių tau­ty­bės res­pon­den­tai ne­ga­ty­viau ver­ti­no so­vie­ti­nį pe­rio­dą, o tai, anot A.La­šo, „pa­di­di­na jų su­vo­ki­mą apie te­ro­riz­mo ir apie ki­tas grės­mes“. Ypač tai ryš­ku ver­ti­nant ka­ri­nės Ru­si­jos in­va­zi­jos į Lie­tu­vą grės­mės ti­ki­my­bę.

Pa­sak moks­li­nin­kų, ver­ti­nant grės­mes įta­kos tu­ri ir žmo­nių pa­ja­mos bei iš­si­la­vi­ni­mas, am­žius. Pa­vyz­džiui, vy­res­ni žmo­nės nu­ro­dė la­biau jun­tan­tys psi­cho­lo­gi­nį ne­ri­mą ir so­cia­li­nį ne­už­ti­krin­tu­mą, o tai pa­aš­tri­na vi­sų ka­ri­nų grės­mių, taip pat ir te­ro­riz­mo ver­ti­ni­mą.

„Kuo tur­tin­ges­ni žmo­nės, tuo jie ma­žiau įžvel­gia grės­mių ir tai ga­lio­ja vi­soms ka­ri­nėms grės­mėms. O aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas taip pat pri­si­de­da prie di­des­nių pa­ja­mų“, – re­zul­ta­tus apž­vel­gė A.La­šas.

Ty­rė­jai aiš­ki­no­si ir Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos įta­ką lie­tu­vių tau­ty­bės as­me­nims. Anot moks­li­nin­kų, Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lus žiū­rin­tie­ji skep­tiš­kiau ver­ti­no NA­TO, taip pat įžvel­gė ma­žes­nes ka­ri­nes grės­mes iš Ru­si­jos. Tuo me­tu apk­laus­tie­ji, tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, NA­TO ver­ti­no pa­lan­kiau.

„Po­vei­kio skir­tu­mas yra pen­ki kar­tai. Tie­siog jei žmo­gus žiū­ri ru­siš­ką te­le­vi­zi­ją, jo grės­mės su­vo­ki­mas, kad Ru­si­ja ga­li įsi­verž­ti į Lie­tu­vą, su­ma­žė­ja ge­ro­kai. Skai­čius yra są­ly­gi­nis (...). Jei, pa­vyz­džiui, ru­sai ir len­kai tos in­va­zi­jos ti­ki­my­bę ver­ti­na vi­du­ti­niš­kai 4 ba­lais, tai lie­tu­viai – 4,5 ba­lo. Jei tai lie­tu­vis, žiu­rin­tis ru­siš­kus ka­na­lus, tai 4,1 ba­lo“, – sa­kė ki­tas ko­man­dos na­rys Vai­das Mor­ke­vi­čius.

Anot A.La­šo, nors Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lų žiū­rė­ji­mas ir ma­žes­nis Ru­si­jos ka­ri­nės in­va­zi­jos grės­mės su­vo­ki­mas su­si­ję, ne­nus­ta­ty­ta, ku­ris fak­to­rius yra prie­žas­tis, ku­ris – pa­sek­mė.

„Ne­ži­no­me, kur yra prie­žas­ti­nis ry­šys, bet ga­li­me kel­ti hi­po­te­zę, kad šie fak­to­riai su­si­ję, vie­nas ki­tą su­stip­ri­na“, – kal­bė­jo A.La­šas.

Pa­sak ty­ri­mo, vals­ty­bės vyk­do­ma „at­min­ties po­li­ti­ka“ su­tei­kia tam ti­krus sver­tus for­muo­ti vi­suo­me­nės grės­mių samp­ra­tas. A.La­šo tei­gi­mu, ty­ri­mas par­odė, kad kai­me gy­ve­nan­tys žmo­nės jau­triau ver­ti­na Ru­si­jos in­va­zi­jos į Lie­tu­vą ti­kė­ti­nu­mą, nei mies­tie­čiai.

Aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas, anot jo, taip pat lei­džia pi­lie­čiams „vi­sa­pu­siš­kiau įver­tin­ti grės­mių di­na­mi­kas“ ir at­spin­dė­ti niuan­sus, „ka­da iš tie­sų rei­kia bi­jo­ti, o ka­da skep­tiš­kiau ver­tin­ti tuos da­ly­kus“.

Vi­suo­me­nės apk­lau­są vyk­dė bend­ro­vė „Vil­mo­rus“, ko­vo pra­džio­je apk­lau­su­si 1018 žmo­nių 50-yje Lie­tu­vos te­ri­to­ri­nių taš­kų. Apie penk­ta­da­lis res­pon­den­tų bu­vo iš kai­mo.