Labdara su politikos kvapu
Ap­ri­bo­jus par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą ju­ri­di­niai as­me­nys ne­be­tu­ri tei­sės au­ko­ti nei joms, nei po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­viams, o šie te­ga­li ti­kė­tis vien fi­zi­nių as­me­nų au­kų. Ta­čiau da­bar­ti­nis Lab­da­ros ir par­amos įsta­ty­mas pa­lie­ka ni­šą po­li­ti­kams rek­la­muo­tis ne­tie­sio­giai ir pri­trauk­ti ne­ma­žai lė­šų į sa­vo var­do fon­dus.

Įsta­ty­mas ne­drau­džia po­li­ti­kams kur­ti lab­da­ros ir par­amos fon­dų. Eks­per­tai kal­ba apie spra­gą, ku­ri ne­už­ker­ta ke­lio nau­do­tis šiais fon­dais ne tik po­li­ti­nei sa­vi­rek­la­mai, bet ir po­li­ti­nėms kam­pa­ni­joms fi­nan­suo­ti, ta­čiau to­kių da­ri­nių „vei­dai“ die­va­go­ja­si to ne­da­ran­tys. Esą jie su­tei­kė fon­dams sa­vo var­dus ir pa­var­des, nes taip leng­viau pri­trauk­ti rė­mė­jų lė­šų lab­da­rin­giems tiks­lams.

Bet pa­ti­krin­ti, ar po­li­ti­kams iš tie­sų rū­pi tik kil­nūs sie­kiai, la­bai su­nku, nes dė­me­sio šių fon­dų prie­žiū­rai stin­ga.

Var­das – sa­vo, lė­šos – kitų

Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Al­gis Strel­čiū­nas įre­gis­tra­vo Lab­da­ros ir par­amos įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios, anot jo, pa­da­ry­tų ga­lą pa­slėp­tai po­li­ti­kų sa­vi­rek­la­mai ir dar la­biau už­ti­krin­tų po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo tei­sė­tu­mą bei vie­šu­mą.

Par­la­men­ta­ro ma­ny­mu, lab­da­ros ir par­amos fon­dų stei­gė­jais ar da­li­nin­kais ne­ga­lė­tų bū­ti po­li­ti­kai ir kan­di­da­tai į vals­ty­bės po­li­ti­kus, o fon­dų pa­va­di­ni­mai ne­tu­rė­tų bū­ti sie­ja­mi su to­kių žmo­nių var­dais ir pa­var­dė­mis. „Da­bar­ti­niai po­li­ti­kų lab­da­ros ir par­amos fon­dai gau­na ne­ma­žai lė­šų iš fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų, ku­rie kar­tais net yra su­si­ję su po­li­ti­kų vyk­do­mo­mis funk­ci­jo­mis. Taip pat pa­ste­bi­ma, kad to­kių fon­dų veik­la itin su­ak­ty­vė­ja per rin­ki­mų kam­pa­ni­jas. No­rė­tų­si, jog vi­siems po­li­ti­kams per rin­ki­mus bū­tų su­da­ro­mos vie­no­dos są­ly­gos, ir tie fon­dai bū­tų nau­do­ja­mi pa­gal tie­sio­gi­nę jų pa­skir­tį, o ne po­li­ti­kų rek­la­mai“, – LŽ sa­kė A. Strel­čiū­nas.

Jis pa­žy­mė­jo, kad daž­nai lab­da­rą, par­amą ar ki­to­kią pa­gal­bą vals­ty­bės po­li­ti­kai ir kan­di­da­tai į po­li­ti­kus tei­kia sa­vo var­du, ta­čiau to­kios par­amos šal­ti­nis – fon­dų rė­mė­jų, fi­zi­nių ir ju­ri­di­nių as­me­nų, – ne­at­ly­gin­ti­nai su­teik­tos lė­šos ar ki­tas tur­tas.

Kon­ser­va­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, jo siū­lo­mas drau­di­mas už­ti­krin­tų, kad po­li­ti­kai ne­ga­lė­tų fi­nan­suo­ti po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų par­amos lė­šo­mis, gau­to­mis iš ki­tų as­me­nų, ir dangs­ty­tis sa­vo įsteig­tais, val­do­mais ar jų var­du pa­va­din­tais lab­da­ros bei par­amos fon­dais.

Nie­ko blo­go nedaro

Iš šiuo me­tu vei­kian­čių be­veik tūks­tan­čio įvai­rių lab­da­ros ir par­amos fon­dų dau­giau kaip de­šimt ga­li­ma sie­ti su Eu­ro­pos Par­la­men­to, Sei­mo, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riais. Tai ir Vil­niu­je re­gis­truo­tas eu­ro­par­la­men­ta­ro li­be­ra­lo An­ta­no Guo­gos par­amos fon­das, taip pat sos­ti­nė­je re­gis­truo­tas Sei­mo na­rio „dar­bie­čio“ Ar­tū­ro Pa­ulaus­ko fon­das. Sa­vo var­do fon­dus tu­ri ir par­la­men­ta­rai li­be­ra­las Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius, so­cial­de­mo­kra­tas Al­bi­nas Mi­tru­le­vi­čius, „tvar­kie­tis“ Kęs­tas Koms­kis, Aly­taus ra­jo­no me­ras kon­ser­va­to­rius Al­gir­das Vrub­liaus­kas.

Pa­sta­ra­sis, pri­pa­ži­nęs, kad jo var­du iš ti­krų­jų pa­va­din­tas lab­da­ros ir par­amos fon­das, ti­ki­no, jog šio fon­do stei­gė­jų yra pen­ki. „Mū­sų fon­do veik­la dar tik „į­si­va­žiuo­ja“. Sau jo­kios nau­dos iš jo ne­ma­tau. Kur kas di­des­nė nau­da tu­rė­tų bū­ti žmo­nėms, ku­riems rei­kia pa­gal­bos. Kol kas jos dar nie­kam ne­sa­me su­tei­kę, šie­met ke­ti­na­me tai pa­da­ry­ti pir­mą kar­tą“, – aiš­ki­no Aly­taus ra­jo­no va­do­vas. A. Vrub­liaus­kas ne­slė­pė, kad ras­ti rė­mė­jų, kai fon­das pa­va­din­tas jo var­du, kur kas leng­viau.

Tą pa­tį LŽ tvir­ti­no ir Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas K. Koms­kis. 2005 me­tais par­la­men­ta­ro įkur­tas par­amos ir lab­da­ros fon­das ne tik pa­de­da ne­lai­mės iš­tik­tiems žmo­nėms, bet ir re­mia įvai­rius kul­tū­ros, švie­ti­mo, spor­to, re­li­gi­nius pro­jek­tus, gy­ven­to­jų ini­cia­ty­vas, Pa­gė­gių kraš­to ra­šy­to­jų kny­gų lei­dy­bą. „Į fon­do veik­lą be­veik ne­si­ki­šu, tik ta­da, kai rei­kia pri­trauk­ti lė­šų. Tuo me­tu, kai fon­das bu­vo ku­ria­mas, net po­li­ti­ko­je ne­da­ly­va­vau“, – tvir­ti­no jis. Ki­ta ver­tus, K. Koms­kis tei­gė pri­ta­rian­tis siū­ly­mui, kad po­li­ti­kų var­dais to­kie fon­dai ne­bū­tų va­di­na­mi.

LŽ kal­bin­tas par­la­men­ta­ras G. Ste­po­na­vi­čius ne­slė­pė – jo var­du pa­va­din­tas fon­das pa­de­da įgy­ven­din­ti jo, kaip po­li­ti­ko, tiks­lus. „Fon­das lei­džia ci­vi­li­zuo­tai tai da­ry­ti pri­trau­kiant ne vals­ty­bės, o rė­mė­jų lė­šų“, – dės­tė li­be­ra­las. Kar­tu jis ti­ki­no nie­ka­da ne­si­nau­do­jęs fon­du kaip sa­vi­rek­la­mos prie­mo­ne.

Pa­pil­do­mi po­li­ti­niai dividendai

„Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus pro­jek­tų va­do­vė Rū­ta Mra­zaus­kai­tė LŽ pa­brė­žė, kad po­li­ti­kų įkur­ti lab­da­ros ir par­amos fon­dai ga­li bū­ti nau­do­ja­mi ne tik tie­sio­gi­niais tiks­lais, bet ir jų sa­vi­rek­la­mai, fi­nan­si­nei par­amai pri­trauk­ti, o gal net pi­ni­gams plau­ti. Nors ju­ri­di­niams as­me­nims užd­raus­ta rem­ti par­ti­jas ir po­li­ti­nes kam­pa­ni­jas, esą jie tu­ri ga­li­my­bę da­ry­ti tai ne­tie­sio­giai – per po­li­ti­kų įkur­tus par­amos ir lab­da­ros fon­dus. Taip po­li­ti­kai ga­li tap­ti ge­ro­kai ži­no­mes­ni, bū­ti daž­niau ma­to­mi įvai­riuo­se fon­dų ren­gi­niuo­se. Fon­dai su­tei­kia jų stei­gė­jams dau­giau lai­ko ro­dy­tis vie­šo­jo­je erd­vė­je.

„Gal ir ne­kil­tų di­de­lių prob­le­mų, jei bū­tų griež­tes­nė lab­da­ros ir par­amos fon­dų at­skai­to­my­bė. Nei vi­suo­me­nė, nei ži­niask­lai­da, net tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ne­ga­li iš­sa­miai ir be di­de­lių pa­stan­gų su­ži­no­ti, kas ir kiek par­ėmė kon­kre­tų lab­da­ros bei par­amos fon­dą“, – pa­žy­mė­jo R. Mra­zaus­kai­tė.

Pa­sak jos, taip pat ne­aiš­ku, kaip rei­kė­tų ver­tin­ti po­li­ti­kų pa­si­ro­dy­mus jų var­dais pa­va­din­tų fon­dų veik­lo­je. Pa­gal įsta­ty­mo rai­dę tai ne­trak­tuo­ja­ma kaip po­li­ti­nė rek­la­ma. Ta­čiau vi­si su­pran­ta, kad jei vie­šo­jo­je erd­vė­je nuo­lat mi­ni­mas ir ma­to­mas po­li­ti­ko var­du pa­va­din­tas fon­das, jam tai duo­da ne­men­kų po­li­ti­nių di­vi­den­dų.

Rei­kia ki­to­kių saugiklių

Vis dėl­to R. Mra­zaus­kai­tė ne­slė­pė dve­jo­nių dėl par­la­men­ta­ro A. Strel­čiū­no pa­siū­ly­mo užd­raus­ti po­li­ti­kams steig­ti par­amos ir lab­da­ros fon­dus. „Gal tai bū­tų per­ne­lyg griež­ta, ne­adek­va­ti prie­mo­nė ri­zi­kai su­val­dy­ti. Rei­kė­tų dau­giau dė­me­sio skir­ti fon­dų prie­žiū­rai. No­rin­tie­ji va­do­vau­tis aukš­tos mo­ra­lės pri­nci­pais tu­rė­tų su­pras­ti to­kią ri­zi­ką ir ją su­val­dy­ti, steng­tis, kad vi­suo­me­nei ne­kil­tų abe­jo­nių, ko­dėl yra įsteig­tas lab­da­ros ir par­amos fon­das“, – kal­bė­jo R. Mra­zaus­kai­tė.

Po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius taip pat abe­jo­jo, ar rei­kė­tų im­tis kar­di­na­lių prie­mo­nių, nors pri­pa­ži­no, jog da­bar­ti­nė si­tua­ci­ja ne­nor­ma­li. „Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se įpras­ta, kad to­kius fon­dus stei­gia po­li­ti­nę kar­je­rą jau bai­gę ar­ba grei­tai iš po­li­ti­nės veik­los pa­si­trauk­sian­tys as­me­nys, bet ne ak­ty­viai jo­je da­ly­vau­jan­tie­ji. Lie­tu­vo­je kai ka­da po­li­ti­kui pa­si­trau­kus iš ak­ty­vaus po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo ne­tru­kus už­gęs­ta ir jo fon­do veik­la. To­dėl po­li­ti­nei bend­ruo­me­nei de­rė­tų su­si­tar­ti dėl to­kių fon­dų to­les­nės veik­los“, – tvir­ti­no jis.