L. Linkevičius apie Rytų partnerystę: deklaracija tikrai turi ateitį
Ry­tų par­tne­rys­tės fo­ru­mo su­si­ti­ki­me Ry­go­je bu­vo pa­siek­ta vis­kas, ko bu­vo ti­ki­ma­si, tei­gia Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius. Jis pa­brė­žia, kad ma­nan­tie­ji, jog to­kiu bū­du bus ban­do­ma į Eu­ro­pos Są­jun­gą (ES) in­teg­ruo­ti še­šias bu­vu­sias So­vie­tų Są­jun­gos vals­ty­bes, klys­ta.

„Ma­nau, kad tie, ku­rie tei­gia, jog vi­sa tai, ką čia vei­kia­me, ne­tu­ri nie­ko bend­ro su na­rys­te ES, for­ma­liai yra tei­sūs, nes Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­ma – tai nė­ra na­rys­tės pro­ce­so da­lis, bet jie ti­krai ne­tei­sūs, vi­siš­kai nuo to at­si­ri­bo­da­mi. Tai, kas čia vyks­ta, ir aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mas, yra ne kas ki­ta kaip po­li­ti­nės aso­cia­ci­jos stip­ri­ni­mas, eko­no­mi­nės in­teg­ra­ci­jos su ES stip­ri­ni­mas. Tai yra ne kas ki­ta, kaip eu­ro­pi­nis ke­lias. Pa­neig­ti šio pro­ce­so tie­siog ne­įma­no­ma“, – LRT Ra­di­jui sa­ko L. Lin­ke­vi­čius.

– Koks bu­vo pa­si­ra­šy­tos dek­la­ra­ci­jos tu­ri­nys?

– Do­ku­men­te ti­krai iš­vy­do­me tai, ko ti­kė­jo­mės. Taip pat ir dėl mū­sų pa­stan­gų yra iš­pil­dy­ti dau­ge­lis ak­cen­tų. Tai yra vi­zi­ją į at­ei­tį. Ši prog­ra­ma ti­krai tu­ri at­ei­tį. At­ei­ty­je bend­ra­dar­biau­si­me, di­fe­ren­ci­juo­tai žvelg­da­mi į sa­vo bend­ra­dar­bia­vi­mą su par­tne­riais, nes jie yra la­bai skir­tin­gi. Tai par­odė ir šios dek­la­ra­ci­jos de­ri­ni­mas.

Kai ku­rie po­li­ti­niai ver­ti­ni­mai sky­rė­si. Kai ku­rios ša­lys iš mū­sų par­tne­rių no­ri tap­ti ES na­rė­mis. Ki­tos – ga­na stip­riai aso­ci­juo­tos su Ru­si­ja. Jų po­žiū­ris į veiks­mus Ukrai­no­je ar­ba Kry­mo anek­si­ją kiek švel­nes­nis ne­gu ES. Taip pat yra, pa­vyz­džiui, nuo­la­ti­niai Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no ne­su­ta­ri­mai dėl Kal­nų Ka­ra­ba­cho. Ti­kė­tis bend­ros nuo­mo­nės šiais as­pek­tai – su­nku.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie ki­tus pa­grin­di­nius as­pek­tus, vis dėl­to tai [dek­la­ra­ci­ja – LRT.lt] yra mū­sų par­tne­rių eu­ro­pi­nių as­pi­ra­ci­jų pri­pa­ži­ni­mas ar­ba eu­ro­pi­nio ke­lio pa­si­rin­ki­mas. Ma­nau, kad tai – la­bai svar­bus ak­cen­tas. Yra par­eng­tas la­bai po­zi­ty­vus ir op­ti­mis­ti­nis teks­tas dėl be­vi­zio re­ži­mo, nes to­kios ša­lys, kaip Gru­zi­ja ar Ukrai­na, pa­da­rė pa­žan­gą. Ma­nau, kad, jei­gu Gru­zi­ja at­liks kai ku­riuos nu­ma­ty­tus dar­bus, dar šiais me­tais ga­lė­tų ti­kė­tis be­vi­zio re­ži­mo pri­tai­ky­mo. [...] Mol­do­vai, kaip ži­nia, be­vi­zis re­ži­mas įves­tas jau pra­ei­tais me­tais. Jis la­bai svar­bus pa­pras­tiems pi­lie­čiams. Ir Ukrai­na ga­li pa­sis­tū­mė­ti į prie­kį, bet apie tai su­nkiau kal­bė­ti, nes ten vyks­ta ka­ras.

No­riu pa­ste­bė­ti, kad nuo Ry­tų par­tne­rys­tės vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo Vil­niu­je yra pa­sie­ki­mų: pa­si­ra­šy­ti trys aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mai, pra­dė­tas įgy­ven­di­ni­mas, pa­di­dė­ju­si pre­ky­ba su ES. Do­ku­men­te pa­brėž­ta, kad Ukrai­na jau dau­giau ne­ati­dė­lios lais­vos pre­ky­bos su­tar­ties ir pra­dės ją įgy­ven­din­ti nuo sau­sio 1 d. Vi­sa tai vyks­ta ne­pap­ras­to, bep­re­ce­den­čio spau­di­mo są­ly­go­mis. Tą spau­di­mą rei­kė­tų įvar­dy­ti kaip ka­rą Ukrai­no­je, slen­kan­čią anek­si­ją tam ti­kro­se Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jo­se ar­ba spau­di­mą Mol­do­vai. Ne­pai­sant vi­sų skep­ti­kų bal­sų, ši par­tne­rys­tės prog­ra­ma tu­ri at­ei­tį ir vi­zi­ją. Ma­nau, kad ga­li­me tik tei­gia­mai ver­tin­ti šiuos pa­sie­ki­mus. Vi­sa­da ga­li­ma no­rė­ti dau­giau. Gal­būt mes ir no­rė­tu­me dau­giau, bet šio­je si­tua­ci­jo­je ti­krai pa­siek­ti la­bai po­zi­ty­vūs re­zul­ta­tai.

– Dar kal­bant apie konf­lik­tus, kas bu­vo su­tar­ta dėl Kry­mo oku­pa­ci­jos są­vo­kos?

– Tai – tas at­ve­jis, kai yra aiš­ki ES po­zi­ci­ja. Ją es­me ne taip se­niai apib­rė­žę vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo su Ukrai­na me­tu bend­ra­me ES ir Ukrai­nos do­ku­men­te. Pa­smerk­ta ne­tei­sė­ta anek­si­ja. Ji – la­bai aiš­ki. Bet tai yra pa­da­ry­ta tų ša­lių, ku­rios yra ar­čiau Ru­si­jos. Sta­tis­ti­niu po­žiū­riu, kai ku­riais par­ag­ra­fais, yra duo­tos nuo­ro­dos, kad in­terp­re­ta­ci­ja ga­li skir­tis. Tie­sio­giai tai nė­ra par­ašy­ta bend­ra­me par­eiš­ki­me. Tai yra vie­nas iš pa­vyz­džių, dėl ku­rių as­pek­tų yra ki­lę niuan­sai ir nuo­mo­nių skir­tu­mai.

– Dėl ko vis dėl­to ki­lo ne­su­ta­ri­mų, pa­si­ra­šant šią dek­la­ra­ci­ją?

– Jūs ir pa­mi­nė­jo­te – Kry­mo ver­ti­ni­mas, ko­kiais žo­džiais mes įver­tin­si­me tai, kas vyks­ta. Ži­no­me, kas vyks­ta. Tai – anek­si­ja. Pa­vyz­džiui, Kal­nų Ka­ra­ba­cho konf­lik­to as­pek­tai. Pa­pras­tai tarp Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­dža­no bū­na ne­su­ta­ri­mų. Bu­vo ga­na il­gai dis­ku­tuo­ta. Mes la­bai stip­riai ad­vo­ka­ta­vo­me ir siū­lė­me, kad bent jau bū­tų įra­šy­ta for­mu­luo­tė. La­bai rė­mė­me for­mu­luo­tę, kad pri­pa­žin­tu­me eu­ro­pi­nį mū­sų par­tne­rių pa­si­rin­ki­mą. Tai įra­šy­ta teks­te.

Ma­nau, kad tie, ku­rie tei­gia, jog vi­sa tai, ką mes čia vei­kia­me, ne­tu­ri nie­ko bend­ro su na­rys­te ES, for­ma­liai tei­sūs, nes Ry­tų par­tne­rys­tės prog­ra­ma – tai nė­ra na­rys­tės pro­ce­so da­lis, bet jie ti­krai ne­tei­sūs, vi­siš­kai nuo to at­si­ri­bo­da­mi. Tai, kas čia vyks­ta, ir aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mų įgy­ven­di­ni­mas yra ne kas ki­ta kaip po­li­ti­nės aso­cia­ci­jos stip­ri­ni­mas, eko­no­mi­nės in­teg­ra­ci­jos su ES stip­ri­ni­mas. Tai yra ne kas ki­ta, kaip eu­ro­pi­nis ke­lias. Pa­neig­ti šio pro­ce­so tie­siog ne­įma­no­ma.

– O kaip ver­tin­tu­mė­te ket­vir­ta­die­nį Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel pa­sa­ky­tus par­eiš­ki­mus, kad ES vyk­do­mas Ry­tų par­tne­rys­tės pro­jek­tas su še­šio­mis bu­vu­sio­mis so­vie­ti­nė­mis res­pub­li­ko­mis nė­ra bend­ri­jos plė­tros įran­kis.

– Aš tai ir no­rė­jau pa­sa­ky­ti – tai nė­ra sto­ji­mo į ES pro­ce­so da­lis. Tai for­ma­liai nė­ra sto­ji­mo pro­ce­sas. Kanc­le­rė tei­si, bet aš no­riu ne pa­opo­nuo­ti, bet pa­tiks­lin­ti – ne­ig­ti, kad tai yra eu­ro­pi­nis ke­lias pa­gal lo­gi­ką tie­siog ne­įma­no­ma. Tie­są sa­kant, ne­įma­no­ma ir pa­gal teks­tą, ku­ris yra pri­im­tas, nes apie eu­ro­pi­nę kryp­tį yra nu­ro­dy­ta aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­muo­se su to­mis ša­li­mis. Kaip jau sa­kiau, po­li­ti­nė aso­cia­ci­ja ar­ba eko­no­mi­nė in­teg­ra­ci­ja su ES yra ne kas ki­ta kaip eu­ro­pi­nis ke­lias. Tai – ne na­rys­tė. Tai nė­ra ins­tru­men­tas siek­ti na­rys­tės, bet tai yra ar­tė­ji­mas prie Eu­ro­pos ir, be jo­kios abe­jo­nės, ES.