L. Jurkonis: skaidrumas gali atnešti didelės pridėtinės vertės valstybės įmonėms
Jei vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės bū­tų skaid­res­nės, joms pa­čioms tai bū­tų nau­din­giau, „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus ir „Ži­nių ra­di­jo“ lai­do­je „Skaid­ru­mo li­ni­ja“ sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to dės­ty­to­jas eks­per­tas Liu­das Jur­ko­nis.

Pa­sak jo, šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės yra net ma­žiau skaid­rios už vals­ty­bės val­do­mas įmo­nes, jos taip pat ne­re­tai tam­pa ir su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis su­si­ju­sių as­me­nų įdar­bi­ni­mo vie­ta.

- Kuo vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių veik­la ski­ria­si nuo pri­va­taus sek­to­riaus bend­ro­vių?

- Vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės vyk­do vals­ty­bės pa­ti­kė­tas funk­ci­jas ir vi­sų pir­ma tu­rė­tų bū­ti orien­tuo­tos į kri­ti­nių stra­te­gi­nių funk­ci­jų įgy­ven­di­ni­mą, kuo ma­žiau ki­šan­tis į pri­va­taus vers­lo funk­ci­jas.

- Ar tai kaip nors kei­čia jų veik­los po­bū­dį?

- Svar­bu ne­su­si­mai­šy­ti - tai, kad įmo­nės at­lie­ka kri­ti­nes vals­ty­bės funk­ci­jas, ne­reiš­kia, kad įmo­nės ne­tu­ri siek­ti pel­no ir ne­tu­ri veik­ti pel­nin­gai. At­virkš­čiai, jos tu­ri veik­ti pel­nin­gai, nes tik taip ga­lės įgy­ven­din­ti vi­sus sa­vo tiks­lus. O kal­bant apie ne­fi­nan­si­nę veik­los pu­sę, aš ma­nau, kad pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus ir skir­tu­mas tu­rė­tų bū­ti di­des­nis skaid­ru­mas, nes vis­gi kal­ba­me apie kiek­vie­ną vals­ty­bės pi­lie­tį, ku­ris yra kiek­vie­nos vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės da­li­nin­kas.

- Kiek da­bar skaid­rios yra šios įmo­nės?

- Rei­kia su­vok­ti, kad Lie­tu­va yra 3 mi­li­jo­nų pi­lie­čių vals­ty­bė, to­dėl ne­prik­lau­so­mu­mas yra są­ly­gi­nis ter­mi­nas, nes vie­naip ar ki­taip vi­si esa­me su­si­ję. Ne­pai­sant to, aš ma­ny­čiau, kad ne­prik­lau­so­mų na­rių sky­ri­mas į vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­bas yra tei­sin­gas žings­nis , bet tai yra tik vie­nas iš ele­men­tų. Rei­kia gal­vo­ti, kaip at­skleis­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, taip pat ir apie or­ga­ni­za­ci­nę struk­tū­rą, apie sa­vi­nin­kus, fi­nan­sus. Taip pat – kaip vei­kia vi­daus kon­tro­lės sis­te­ma ? Tai­gi yra dau­gy­bė ki­tų veiks­nių, ku­rie šiuo me­tu pa­mirš­ti.

- Kal­ba­te apie tai, kaip tu­rė­tų bū­ti, ta­čiau iš ti­krų­jų yra da­bar?

- La­bai ele­men­ta­riai ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad fi­nan­si­nė in­for­ma­ci­ja yra at­klei­džia­ma, nes tai yra įsta­ty­me ir tai yra nu­ma­ty­ta. Vi­sa ki­ta la­bai ski­ria­si kiek­vie­no­je įmo­nė­je. Šiuo at­ve­ju vas­ty­bės val­do­mos įmo­nės yra pa­žen­gu­sios daug to­liau. Sa­vi­val­do­je yra di­des­nių prob­le­mų, su­si­ju­sių su veik­los pri­va­ti­za­vi­mu, sa­vi­val­dy­bė­se vei­kian­čių po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įta­ka val­dy­mui. Iš tie­sų, prob­le­mų lyg­muo sa­vi­val­do­je yra daug di­des­nis, į ku­rį tiek vals­ty­bė, tiek sa­vi­val­da, ma­no su­pra­ti­mu, ti­krai tu­rė­tų at­kreip­ti di­de­lį dė­me­sį.

- Trum­pai su­grįž­ki­me prie val­dy­bų. Jo­se tik treč­da­lis na­rių yra ne­prik­lau­so­mi as­me­nys. Ar tiek tu­rė­ti yra pa­kan­ka­ma?

- Aš net ne­žiū­rė­čiau į skai­čius. Klau­si­mas, kaip tai su­re­gu­liuo­ta ir kiek „svo­rio“ tu­ri ne­prik­lau­so­mi val­dy­bų na­riai. Kal­ban­tis su skir­tin­gų įmo­nių val­dy­bos na­riais aki­vaiz­du, kad tam ti­kro­se vals­ty­bės val­do­mo­se įmo­nė­se val­dy­ba tu­ri daug di­des­nę svar­bą nei ki­to­se. Kai ku­rio­se val­dy­ba aps­kri­tai yra tik po­pie­riu­je, o rea­liai spren­di­mus pri­ima or­ga­ni­za­ci­jos di­rek­to­riai ar­ba, at­virkš­čiai, mi­nis­te­ri­jos. To­dėl šio­je vie­to­je aš žiū­rė­čiau ne į po­pie­rių, o klaus­čiau, kaip įga­lin­ti ne­prik­lau­so­mus val­dy­bos na­rius tu­rė­ti di­des­nį „svo­rį“. Kaip par­odė ne vie­nas per šiuos me­tu pa­da­ry­tas ty­ri­mas, va­dy­bos kom­pe­ten­ci­jų vals­ty­bės de­le­guo­tiems žmo­nėms iš tie­sų trūks­ta.

- Mi­nė­jo­te, jog sa­vi­val­dy­bės val­do­mos įmo­nės yra po­li­ti­zuo­tos. Kaip tai pa­si­reiš­kia?

- Ne­mi­nė­siu sa­vi­val­dos įmo­nių, bet ti­kiuo­si, kad tie pa­vyz­džiai, ku­riuos pa­sa­ky­siu, ilius­truos šias si­tua­ci­jas. Pa­vyz­džiui, pel­no ar­ba veik­los re­zul­ta­tų pers­kirs­ty­mas. Pa­im­ki­me di­vi­den­dų pers­kirs­ty­mą, ku­ris sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ar val­dy­bos spren­di­mu ga­li bū­ti pers­kirs­to­mas ne at­gal į įmo­nę, jos įren­gi­mų to­bu­li­ni­mui ar veik­los pla­nų įgy­ven­di­ni­mui, bet, pa­vyz­džiui, par­amos tiks­lais, su­ta­riant rem­ti su sa­vi­val­dy­be su­si­ju­sią įmo­nę, aso­cia­ci­ją ar ki­tą įstai­gą. To­kių pa­vyz­džių ga­li­ma su­ras­ti ne vie­ną. An­tras la­bai rea­lus pa­vyz­dys yra tai, jog kiek­vie­no­je įmo­nė­je mes ra­si­me su po­li­ti­kais su­si­ju­sių žmo­nių, dir­ban­čių or­ga­ni­za­ci­jo­se. Blo­giau­sia yra tai, kad tie žmo­nės, daž­nai dir­ban­tys or­ga­ni­za­ci­jo­se, dir­ba tik „po­pie­riu­je“ – gau­na al­gą, bet rea­lių funk­ci­jų ne­vyk­do.

- Sa­kė­te, kad su vals­ty­bės val­do­mo­mis įmo­nė­mis si­tua­ci­ja yra ge­res­nė nei su sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­mis. Ko­dėl?

- Vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės tu­ri di­des­nę reikš­mę eko­no­mi­ko­je, su­lau­kia dau­giau vi­suo­me­nės bei po­li­ti­kų dė­me­sio, o tai sa­vai­me rei­ka­lau­ja di­des­nio at­skai­tin­gu­mo. Ga­li­ma pa­gir­ti daug vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių, ku­rios pa­sta­ruo­ju me­tu pri­trau­kia ne­ma­žai pro­fe­sio­na­lų, ku­rie at­ne­ša ge­rą­sias pra­kti­kas, o at­skai­tin­gu­mą su­vo­kia kaip įran­kį, pa­de­dan­tį kur­ti pri­dė­ti­nę ver­tę tiek vi­suo­me­nei, tiek vi­sai or­ga­ni­za­ci­jai. Ly­gi­nant su sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­mis, na­tū­ra­lu, kad ten dė­me­sys iš vi­suo­me­nės yra ma­žes­nis, di­des­nis po­li­ti­kų in­te­re­sas pa­si­nau­do­ti įmo­nė­mis kaip kiau­lė­mis tau­pyk­lė­mis, to­dėl skaid­ru­mui vie­tos ne­la­bai lie­ka. To­dėl aš tik ska­tin­čiau kiek­vie­nos sa­vi­val­dos pi­lie­čius ir at­sto­vus rei­ka­lau­ti to skaid­ru­mo, bū­ti ak­ty­viais ir siek­ti, kad sa­vi­val­dy­bių val­do­mos įmo­nės ne tik Re­gis­trų cen­trui skelb­tų fi­nan­si­nes at­as­kai­tas.

- Ar žmo­nėms sa­vi­val­dy­bių val­do­mų įmo­nių veik­la ne­atro­do per­ne­lyg to­li­ma, kad jie im­tų­si rei­ka­lau­ti dau­giau at­skai­tin­gu­mo?

- At­sig­ręž­čiau į sa­ve pa­tį. Kiek­vie­ną kar­tą, kai at­su­ku van­de­nį na­muo­se ir lei­džiu jį iš kra­no, aš nau­do­juo­si sa­vi­val­dy­bės įmo­nių pa­slau­go­mis. Kai už­de­gu švie­są na­muo­se, vėl­gi mes kal­ba­me apie lo­ka­liai, sa­vi­val­dos lyg­me­niu, ge­ne­ruo­ja­mą elek­tros ener­gi­ją. Kiek­vie­nas pi­lie­tis tu­ri su­vok­ti, ko­kia da­lis to, ką jis mo­ka už šias pa­slau­gas, yra už pa­čias pa­slau­gas, o ku­ri da­lis - už ad­mi­nis­tra­ci­nio apa­ra­to iš­lai­ky­mą. Jei­gu ad­mi­nis­tra­ci­nio apa­ra­to iš­lai­ky­mas su­da­ro, tar­ki­me, 30 ar 50 pro­cen­tų vi­sos kai­nos, ku­rią su­mo­ka­me, ma­nau, kad kiek­vie­nas mo­kė­to­jas tu­rė­tų pa­klaus­ti, ar tai yra tei­sin­ga.

Ne­se­niai bend­ra­vo­me su sa­vi­val­dy­bių val­do­mo­mis įmo­nė­mis, nes no­rė­jo­me su­ži­no­ti, kiek in­for­ma­ci­jos apie sa­vo veik­lą, struk­tū­rą, duk­te­ri­nes įmo­nes ar an­ti­ko­rup­ci­nes prie­mo­nes kiek­vie­na iš jų vie­ši­na. Nors di­de­lė da­lis šių įmo­nių, kal­bant apie stam­biau­sias, la­bai po­zi­ty­viai at­si­lie­pė ir joms bu­vo įdo­mu, kaip ga­li­ma at­sis­kai­ty­ti ge­riau, ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rios sa­kė, kad joms ne­ap­si­mo­ka tai da­ry­ti ir tai yra pa­pil­do­mas biu­ro­kra­ti­nis truk­dys.

Rei­kė­tų kal­bė­ti ne apie ap­si­mo­kė­ji­mą, bet apie par­ei­gą ir at­sa­ko­my­bę kiek­vie­nam pi­lie­čiui kaip ak­ci­nin­kui. Ge­rų­jų pra­kti­kų yra ne vie­na, ir aš ma­nau, jog yra aki­vaiz­du, kad di­des­nis at­skai­tin­gu­mas ke­lia įmo­nių re­pu­ta­ci­ją, pi­lie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą, pri­si­de­da prie ge­res­nio įmo­nės val­dy­mo, ge­res­nių pa­slau­gų bei kai­nų.

- Lie­tu­va sie­kia tap­ti Tarp­tau­ti­nės Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos na­re. Kiek na­rys­tė šio­je or­ga­ni­za­ci­jo­je pa­keis­tų įmo­nių veik­lą?

- Nuo­šir­džiai ma­nau, kad mums reikš tiek, kiek mes no­rė­si­me pa­siim­ti iš tos or­ga­ni­za­ci­jos. Taip, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės val­do­moms įmo­nėms tai pa­di­dins spau­di­mą, tai reikš, kad vals­ty­bė tu­rės įsi­pa­rei­go­ti tu­rė­ti aukš­tes­nius skaid­ru­mo ir an­ti­ko­rup­ci­jos stan­dar­tus įmo­nė­se, bet vi­sa­da yra ga­li­my­bė tai įgy­ven­din­ti tik po­pie­riu­je. To­dėl aš vis­gi kvies­čiau kel­ti są­mo­nin­gu­mą ir įžvelg­ti, ko­kią nau­dą di­des­nis skaid­ru­mas su­tei­kia pa­čioms įmo­nėms.