L. Graužinienei rengiamas europinis postas
Sei­mo pir­mi­nin­kė „dar­bie­tė“ Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė šį vie­ną aukš­čiau­sių vals­ty­bė­je pos­tų ga­li pa­lik­ti dar ne­si­bai­gus par­la­men­to ka­den­ci­jai. Jai ga­li bū­ti klo­ja­mas ke­lias į Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mus, ku­riuo­se šiuo me­tu Lie­tu­vai at­sto­vau­ja Ra­sa Bud­ber­gy­tė.

Tei­si­nin­kės R. Bud­ber­gy­tės še­še­rių me­tų ka­den­ci­ja Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se bai­gia­si ki­tų me­tų pa­va­sa­rį – ji par­ei­gas pra­dė­jo ei­ti 2010-ųjų ge­gu­žės 6 die­ną. Ta­čiau sa­vo kan­di­da­tus Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) Ta­ry­bai ša­lys na­rės tu­ri pa­teik­ti li­kus pus­me­čiui iki par­ei­gū­nų kai­tos. R. Bud­ber­gy­tės kan­di­da­tū­rą į Rū­mų na­rius ES Ge­ne­ra­li­niam se­kre­to­ria­tui Lie­tu­va tu­rė­jo pa­teik­ti iki 2009 me­tų lap­kri­čio 30-osios.

Ofi­cia­liai apie nau­ją­jį Lie­tu­vos kan­di­da­tą ša­lies po­li­ti­kai dar ne­dis­ku­tuo­ja. Vis dėl­to ne­ofi­cia­liai kal­ba­ma, kad pre­ten­den­tas į šį pos­tą jau nu­ma­ty­tas. Kiek anks­čiau teig­ta, jog pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ku­ri tie­sio­giai ne­da­ly­vau­ja par­en­kant kan­di­da­tą į Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mus, bet tu­ri sva­rų žo­dį šiuo klau­si­mu, ta­me pos­te pa­gei­da­vo ma­ty­ti Vals­ty­bės kon­tro­lie­re iki šio ba­lan­džio pra­džios dir­bu­sią Gied­rę Šve­die­nę. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ša­lies va­do­vės po­zi­ci­ja ne­va pa­si­kei­tė – kal­ba­ma, kad į eu­ro­pi­nį pos­tą pre­zi­den­tė no­rė­tų siųs­ti Sei­mo pir­mi­nin­kę L. Grau­ži­nie­nę. Nors anks­čiau šių po­li­ti­kių san­ty­kiai bu­vo ga­na įtemp­ti, da­bar esą si­tua­ci­ja kar­di­na­liai pa­si­kei­tė.

G. Šve­die­nė pa­siū­ly­mo negavo

Ar­tė­jant R. Bud­ber­gy­tės ka­den­ci­jos pa­bai­gai pra­dė­ta šne­kė­ti, kad ją Liuk­sem­bur­ge, ku­ria­me įsi­kū­rę Au­di­to Rū­mai, grei­čiau­siai pa­keis 2010-ai­siais jos par­ei­gas Vals­ty­bės kon­tro­lė­je pe­rė­mu­si G. Šve­die­nė. Ta­čiau šį ba­lan­dį G. Šve­die­nei ne­bu­vo pa­siū­ly­ta nei to­liau va­do­vau­ti Vals­ty­bės kon­tro­lei – kaip tuo me­tu tei­gė pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės pa­ta­rė­ja Gied­rė Ka­mins­kai­tė-Sal­ters, taip ap­sisp­ręs­ta sie­kiant ska­tin­ti at­si­nau­ji­ni­mą va­do­vau­ja­mo­se po­zi­ci­jo­se, - nei ap­tar­tos jos ga­li­my­bės vyk­ti į Au­di­to Rū­mus.

„To­kių kal­bų ne­gir­dė­jau, pa­siū­ly­mų ne­ga­vau. Šiuo me­tu at­os­to­gau­ju iki ru­dens, pa­skui gal­vo­siu to­liau (ką veik­ti – aut.)“, - sa­kė G. Šve­die­nė.

LŽ šal­ti­nių pre­zi­den­tū­ro­je tei­gi­mu, ša­lies va­do­vė D. Gry­baus­kai­tė da­bar pri­tar­tų, kad į Liuk­sem­bur­gą bū­tų siun­čia­ma ne G. Šve­die­nė, bet Sei­mo pir­mi­nin­kė L. Grau­ži­nie­nė, ku­rios veik­lą pa­sta­ruo­ju me­tu pre­zi­den­tė ver­ti­na pa­lan­kiai. Vos prieš ke­lis mė­ne­sius, kai L. Grau­ži­nie­nė at­sis­ta­ty­di­no iš Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pos­to, D. Gry­baus­kai­tė šį poel­gį, kaip ir kon­ser­va­to­rių ly­de­rio And­riaus Ku­bi­liaus ap­sisp­ren­di­mą per­leis­ti Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų par­ti­jos vai­rą, įver­ti­no kaip „tam ti­krą po­li­ti­nę bran­dą“. Pre­zi­den­tė tvir­ti­no, kad šie po­li­ti­kai „su­ge­ba pri­im­ti la­bai su­dė­tin­gus, bet svar­bius spren­di­mus, jų su­pra­ti­mo kar­te­lė yra ti­krai la­bai aukš­tai pa­kel­ta“.

Rei­kė­tų stip­riai padirbėti

L. Grau­ži­nie­nė iki tol, kol bu­vo iš­rink­ta į Sei­mą 2004 me­tais, va­do­va­vo pri­va­čiai au­di­to įmo­nei, yra Au­di­to­rių rū­mų na­rė. 2008-2012 me­tais ji va­do­va­vo par­la­men­ti­niam Au­di­to ko­mi­te­tui.

LŽ pa­si­do­mė­jus, ar su­lau­kė siū­ly­mo pre­ten­duo­ti į Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mus, L. Grau­ži­nie­nė ti­ki­no apie to­kią ga­li­my­bę su nie­kuo ne­šne­kė­ju­si. „Ma­nau, tos kal­bos dar ne­tu­ri pa­grin­do, - aiš­ki­no Sei­mo va­do­vė, o pa­klaus­ta, ar svars­ty­tų to­kį siū­ly­mą, jei­gu jį gau­tų, at­sa­kė: - Man rei­kė­tų dar la­bai stip­riai pa­dir­bė­ti kai ku­riais klau­si­mais. Ne­ži­nau, tie­siog ne­svars­čiau to­kio da­ly­ko.“

Įta­kin­gi Lie­tu­vos po­li­ti­kai ma­no, kad Sei­mo pir­mi­nin­kės mi­ni­mi „kai ku­rie klau­si­mai“ ga­li bū­ti su­si­ję su už­sie­nio kal­bų mo­kė­ji­mu. „L. Grau­ži­nie­nė tu­ri vals­ty­bi­nės pa­tir­ties, bet ar yra su­kau­pu­si tarp­tau­ti­nės au­di­to pa­tir­ties? - svars­tė Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris A. Ku­bi­lius. - Ki­tas da­ly­kas, ten la­bai svar­bu mo­kė­ti kal­bas, o tai nė­ra tas mo­kė­ji­mas, ku­riuo L. Grau­ži­nie­nė ga­lė­tų la­bai pa­si­gir­ti.“

Šią prob­le­mą mi­nė­jo ir Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas, vie­nas So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos ly­de­rių Ge­di­mi­nas Kir­ki­las. „L. Grau­ži­nie­nei, jei­gu ji bū­tų siū­lo­ma, pir­miau­sia kil­tų kal­bų mo­kė­ji­mo klau­si­mas. Ne­ži­nau, koks jos ly­gis, bet bent dvi už­sie­nio kal­bas to­kia­me pos­te, ma­nau, rei­kė­tų mo­kė­ti“, - sa­kė po­li­ti­kas.

L. Grau­ži­nie­nės kal­bų mo­kė­ji­mo klau­si­mas bu­vo ke­lia­mas 2012 me­tų ru­de­nį, kai pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė for­muo­ja­mos cen­tro-kai­rės Vy­riau­sy­bės pre­ten­den­tams į mi­nis­trus su­ren­gė kal­bų pa­ti­kri­ni­mo eg­za­mi­ną. Da­bar­ti­nė Sei­mo pir­mi­nin­kė, nu­ro­dan­ti, kad mo­ka vo­kie­čių ir ru­sų kal­bas, tuo me­tu taip ir ne­bu­vo pa­skir­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­tre.

Iki šiol prob­le­mų dėl bend­ra­vi­mo su ES struk­tū­rų par­ei­gū­nais Sei­mo va­do­vei ne­ki­lo. Pra­ėju­siais me­tais su­si­tik­da­ma su Lie­tu­vo­je vie­šė­ju­siu Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mų pir­mi­nin­ku Vi­to­ru Cal­dei­ra ji džiau­gė­si, kad mū­sų ša­liai ak­tua­lius au­di­to klau­si­mus ga­lės ap­tar­ti pro­fe­si­ne kal­ba.

Prem­je­ras neskuba

Prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus at­sto­vė spau­dai Eve­li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė LŽ tvir­ti­no, kad ga­li­mų Lie­tu­vos kan­di­da­tų į Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mų na­rius pa­var­dės kol kas ne­aps­vars­ty­tos. „Kan­di­da­tą tu­ri pa­teik­ti prem­je­ras, su­de­ri­nęs su pre­zi­den­te ir Sei­mu, ta­čiau kon­kre­čių spren­di­mų dar nė­ra“, - sa­kė ji.

R. Bud­ber­gy­tė at­sto­vau­ti Lie­tu­vai Eu­ro­pos Au­di­to Rū­muo­se bu­vo pa­siū­ly­ta prieš bai­gian­tis vals­ty­bės kon­tro­lie­rės ka­den­ci­jai. Jos kan­di­da­tū­rą 2009-ųjų lap­kri­čio vi­du­ry­je ofi­cia­liai pa­tvir­ti­no Vy­riau­sy­bė, o ne­tru­kus be­veik vien­bal­siai to­kiam tei­ki­mui pri­ta­rė ir Sei­mas. Eu­ro­pos Au­di­to Rū­mų, ku­riems pa­ves­ta ver­tin­ti, ar ES lė­šos aps­kai­to­mos tei­sin­gai, eko­no­miš­kai ir re­zul­ta­ty­viai, na­rius ES vals­ty­bių na­rių tei­ki­mu, pa­si­kon­sul­ta­vu­si su Eu­ro­pos Par­la­men­tu, ski­ria ES Ta­ry­ba.