Kylančios kainos sudomino seimūnus
Pre­kių ir pa­slau­gų kai­nos mū­sų ša­ly­je pra­ėju­siais me­tais di­dė­jo spar­čiau­siai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Nors šie­met inf­lia­ci­ja tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nė, ji vis tiek pa­plo­nins gy­ven­to­jų pi­ni­gi­nes. Si­tua­ci­ja su­si­do­mė­ta ir Sei­me.

ES statistikos tarnybos Eurostato duomenimis, pernai kainų kilimas Lietuvoje buvo didžiausias tarp visų ES narių ir siekė 3,7 proc. (tai 3 proc. daugiau negu 2016-aisiais). Labiausiai brango maisto produktai ir gėrimai (daugiausia – alus, pienas, aliejus ir riebalai), degalai, paslaugos. Prognozuojama, kad šiemet infliacija kiek sumažės, bet vis tiek sieks 2,6 procento.

Labiausiai brango maisto produktai ir gėrimai (daugiausia – alus, pienas, aliejus ir riebalai), degalai, paslaugos.

Keli Seimo nariai kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir paprašė atlikti tyrimą dėl didėjančių prekių bei paslaugų kainų. Centrinio banko atstovai pažymi, kad infliaciją veikia objektyvūs ekonominiai ir administraciniai veiksniai.

Gerokai brangesni kiaušiniai

Daugeliui gyventojų aktualiausios yra maisto produktų kainos. Kaip rodo viešosios įstaigos Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro surinkti duomenys, skelbiami interneto svetainėje produktukainos.lt (joje viešinamos pagrindinių maisto produktų vidutinės kainos prekybos tinklų parduotuvėse), per metus, t. y. nuo 2017-ųjų pradžios, pabrango dauguma maisto prekių. Labiausiai pakilo kiaušinių (M kategorijos – vidutiniškai 53 proc., L kategorijos – 37 proc.), sviesto (34 proc.), importuotų baltagūžių kopūstų (22 proc.), aliejaus (rapsų – 18 proc., saulėgrąžų – apie 14 proc.), 3,5 proc. riebumo pieno plastikiniame maišelyje (11 proc.) kainos.

Per metus atpigusių maisto produktų buvo labai nedaug. Sumažėjo importuotų česnakų (46 proc.), ilgavaisių agurkų (30 proc.), morkų (8 proc.) kainos.

Gerokai pabrango ir alkoholiniai gėrimai bei degalai. Kaip aiškina Lietuvos banko analitikai, maisto ir energijos kainų kilimą daugiausia lėmė išorės veiksniai, kuriems mūsų šalis dėl mažos ekonomikos įtakos neturi. Naftos kaina pernai pasaulinėse rinkose šoktelėjo daugiau kaip 20 proc. – dėl to degalai pabrango ir Lietuvoje. Kitas stiprus prekių lentynose kainas paveikęs veiksnys buvo pasaulinės maisto žaliavų kainos. Jos pernai padidėjo apie 12 procentų. Alkoholiniai gėrimai irgi brango, nes buvo pakeltas akcizas.

Klausia, kas daro įtaką kainoms

Sausio pradžioje atlikti tyrimą dėl didėjančios infliacijos Lietuvos banko paprašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas. Jie akcentuoja, kad kylančias kainas mūsų šalies gyventojai laiko viena aktualiausių problemų.

Labiausiai pakilo kiaušinių (M kategorijos – vidutiniškai 53 proc., L kategorijos – 37 proc.), sviesto (34 proc.), importuotų baltagūžių kopūstų (22 proc.), aliejaus (rapsų – 18 proc., saulėgrąžų – apie 14 proc.), 3,5 proc. riebumo pieno plastikiniame maišelyje (11 proc.) kainos.

Primenama, kad kainų lygis Lietuvoje 2016 metais, Eurostato duomenimis, sudarė 62,9 proc. ES vidurkio. Pavyzdžiui, avalynė ir drabužiai mūsų šalyje yra net brangesni, negu vidutiniškai kainuoja ES. Maisto produktams lietuviai išleidžia kiek daugiau nei ketvirtadalį savo pajamų – beveik daugiausia Europoje. Didelės kainos neigiamai veikia mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią, skatina dar didesnę socialinę nelygybę.

„Kainų kilimo priežastis tiek prekybininkai, tiek vartotojai supranta skirtingai. Viešojoje erdvėje pilna įvairių aiškinimų ir interpretacijų. Todėl prašome Lietuvos banko atlikti išsamų pastarųjų 4–5 metų kainų raidos Lietuvoje tyrimą ir įvertinti, kokie konkretūs veiksniai lemia prekių bei paslaugų brangimą, ar kainų didinimas yra pagrįstas ir nesama jokio piktnaudžiavimo“, – kreipimosi motyvus vardijo Ž. Pavilionis.

Prašo rekomendacijų

Parlamentarai taip pat siūlo įvertinti situaciją Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje ir išsiaiškinti, ar konkurencija tarp prekybininkų yra pakankama. „Lietuvos mažmeninės prekybos rinka ganėtinai koncentruota. Šiuo metu 71 proc. jos dalijasi keturi didieji mažmeninės prekybos tinklai. Todėl norėtume, kad tyrime būtų įvertinta, ar Lietuvos rinkoje konkurencija tarp prekybininkų yra pakankama. Didesnė konkurencija gali užtikrinti mažesnes kainas“, – teigė L. Kasčiūnas.

Paklausime Lietuvos bankui parlamentarai prašo pateikti rekomendacijas politikos formuotojams, kokiomis priemonėmis būtų galima suvaldyti kainų kilimą ir kaip padidinti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią.

Gediminas Šimkus: "Šiuo metu numatome, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2018-aisiais sieks 2,6 procento.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Toliau sparčiai brangs paslaugos

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus tikino, kad kainų raida mūsų valstybėje ir ją lemiantys veiksniai analizuojami nuolat. Todėl Seimo nariams bus pateiktos įžvalgos šiais klausimais. „Lietuvos bankas analizuoja pagrindines infliacijos komponentes, tai yra nuolat stebi maisto produktų, gėrimų ir tabako, pramonės prekių, degalų bei tepalų, paslaugų ir administruojamųjų kainų pokyčius. Atsižvelgdami į Seimo narių prašymą, pateiksime įžvalgas apie prekių ir paslaugų brangimą Lietuvoje per pastaruosius 4–5 metus, taip pat apie kainų raidos skirtumus tarp Baltijos šalių. Kartu rengiamės pristatyti politikos formuotojams keletą rekomendacijų, kurios galėtų padėti palaikyti ir (arba) padidinti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią“, – dėstė jis.

Pasak G. Šimkaus, pastaruoju metu infliaciją veikia tiek ekonominiai, tiek administraciniai veiksniai: sparčiai kylantis darbo užmokestis, pasaulinis maisto žaliavų ir naftos brangimas, mokesčių pakeitimai (labiausiai – alkoholio ir tabako akcizų didinimas). Tačiau nemažai veiksnių, lėmusių didesnę infliaciją pernai, šiemet turėtų sumažinti kainų didėjimą. „Pirmiausia – netiesioginiai mokesčiai. Jie šiemet bus keliami kur kas mažiau negu pernai. 2017 metais netiesioginiai mokesčiai vidutinę metinę infliaciją padidino 0,8 proc. punkto, o 2018-aisiais turėtų kilstelėti 0,1 proc. punkto. Kita infliaciją mažinanti priežastis – žaliavų kainos, kurios šiemet didės menkiau. Kukliau negu pernai turėtų brangti nafta ir maisto žaliavos. Tačiau ir toliau, matyt, gerokai didės paslaugų kainos. Padėtis darbo rinkoje tebėra įtempta, darbo užmokestis kyla gana smarkiai, o tai didina paslaugų kainas. Šiuo metu numatome, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2018-aisiais sieks 2,6 procento“, – kalbėjo ekspertas.

Reikia rimtos mokesčių reformos

Ieškant sprendimų, kaip padidinti skurdžiausiai besiverčiančių gyventojų perkamąją galią, G. Šimkaus nuomone, reikėtų koncentruotis į pajamų augimą. Specialistas priminė, kad Trišalė taryba yra pritarusi Lietuvos banko pasiūlymui depolitizuoti minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymą ir įtvirtinti nuostatą, kad jos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis atitiktų ketvirtadalio ES valstybių, turinčių didžiausią santykį tarp „minimumo“ ir vidutinio darbo užmokesčio, vidurkį.

„Užtikrinus šios mechanizmo veikimą MMA peržiūra taptų reguliari, paprasta ir aiški. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad mažiausiai pajamų gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią ir pajamas galėtų padidinti rimta mokesčių sistemos pertvarka. Ji padidintų per valdžios sektorių perskirstomą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį“, – sakė G. Šimkus.