Kurs Gedimino kalno priežiūros strategiją
Sta­bi­li­za­vus da­bar šliau­žian­tį že­myn Ge­di­mi­no kal­ną, bū­ti­na par­eng­ti il­ga­lai­kę jo prie­žiū­ros stra­te­gi­ją, sa­ko Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis.

Jis ket­vir­ta­die­nį ap­žiū­rė­jo Ge­di­mi­no kal­no nuo­šliau­žas ir iš­klau­sė, kas da­ro­ma gelbs­tint ša­lies sim­bo­liu ta­pu­sį pi­lia­kal­nį.

„Ka­da kū­rė­si tas kal­nas, vi­sos sta­ty­bos, vi­si tu­ne­liai vy­ko la­bai stai­giais eta­pais, ne­gal­vo­jant apie at­ei­tį. To­dėl da­bar su­si­kū­rė si­tua­ci­ja, kai tu­ri­me pa­sek­mes šimt­me­čių veik­los ar­ba ne­veik­lu­mo, ar­ba klai­din­gos veik­los“, – žur­na­lis­tams sa­kė par­la­men­to va­do­vas.

„Da­bar im­ama­si veiks­mų sta­bi­li­zuo­ti pa­dė­tį, o po to tu­rė­tų bū­ti su­kur­ta il­ga­lai­kė stra­te­gi­ja, kaip rei­kė­tų pri­žiū­rė­ti kal­ną šimt­me­čius“, – pa­brė­žė jis.

Prieš Ka­lė­das Ge­di­mi­no kal­nas už­da­ry­tas lan­ky­to­jams, da­lis ten dir­bu­sių mu­zie­jaus dar­buo­to­jų at­os­to­gau­ja, da­lis už mi­ni­ma­lią al­gą at­lie­ka ki­tus dar­bus. Ti­ki­ma­si, kad kal­ną ir bokš­tą lan­ky­to­jams bus ga­li­ma vėl at­ver­ti va­sa­rio 1 die­nai.

Kas­met sau­sio 1-ąją prie Ge­di­mi­no bokš­to vyks­tan­ti tris­pal­vės pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja šie­met nu­ma­ty­ta pa­pė­dė­je, Ka­ted­ros aikš­tė­je. Ant kal­no pa­kils tik ke­le­tas ka­rių, kad nu­leis­tų se­ną­ją ir pa­kel­tų nau­ją vals­ty­bės vė­lia­vą.

Kar­tu su Sei­mo va­do­vu Ge­di­mi­no kal­no pa­pė­dė­je ap­si­lan­kiu­si kul­tū­ros mi­nis­trė Lia­na Ruo­ky­tė-Jons­son in­for­ma­vo, kad šiuo me­tu už Ge­di­mi­no kal­no prie­žiū­rą at­sa­kin­gas Na­cio­na­li­nis mu­zie­jus krei­pė­si į Ci­vi­li­nės sau­gos tar­ny­bą, pra­šy­da­mas dar kar­tą pa­ti­krin­ti si­tua­ci­ją, ar iš ti­krų­jų ta te­ri­to­ri­ja yra sau­gi lan­ky­to­jams, dar­buo­to­jams.

„Sau­sio pra­džio­je pla­nuo­ja­ma įmon­tuo­ti geo­di­na­mi­nius de­tek­to­rius, ku­rie fik­suo­tų ope­ra­ty­viai kiek­vie­ną kal­no rost­ver­kų (po gy­ny­bi­ne sie­na įreng­tų be­to­ni­nių juo­stų) pa­sis­lin­ki­mą ir vi­di­nius ju­dė­ji­mus, ir va­sa­rio pa­bai­go­je bus tvir­ti­na­mos be­to­ni­nės juo­stos, va­di­na­mie­ji rost­ver­kai. Tai pre­ven­ci­nis žings­nis“, – pa­sa­ko­jo mi­nis­trė.

Ji ak­cen­ta­vo, kad šiuo me­tu kal­nas nė­ra kri­ti­nės būk­lės.

„Eks­tre­ma­lios si­tua­ci­jos, kaip ži­nia, nė­ra, tai yra iš­pūs­tas bur­bu­las, po­li­ti­kų su­kel­tas są­my­šis. Ne­ma­nau, kad yra pa­grin­das skelb­ti ypa­tin­gą si­tua­ci­ją, vi­si dar­bai su­pla­nuo­ti ir at­lie­ka­mi lai­ku“, – tvir­ti­no L.Ruo­ky­tė-Jons­son.

Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­tas siū­lo Ge­di­mi­no kal­no prie­žiū­rą iš Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos per­duo­ti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai, tu­rin­čiai ati­tin­ka­mos sri­ties spe­cia­lis­tų.

Pa­sak kul­tū­ros mi­nis­trės, bus su­da­ry­ta Kul­tū­ros ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jų ko­mi­si­ja, ku­ri įver­tins, kas tu­rė­tų bū­ti vi­sai ša­liai svar­baus pi­lia­kal­nio šei­mi­nin­kas.

„Su­tar­ta su ap­lin­kos mi­nis­tru su­da­ry­ti dar­bo gru­pę, ku­ri kon­kre­čiai spręs tą sis­te­mi­nę klai­dą, ku­ri vil­ko­si jau ke­le­rius me­tus iš ei­lės. Spren­di­mai bu­vo mė­to­mi iš vie­nos ins­ti­tu­ci­jos į ki­tą, tarp eks­per­tų nie­kas ne­ga­lė­jo pri­siim­ti at­sa­ko­my­bės ir pa­dė­ti lem­tin­gą par­ašą. Ma­nau, kad tai baig­sis, ir mes po Nau­jų­jų me­tų pra­dė­si­me dirb­ti Ap­lin­kos ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jo­se“, – sa­kė L.Ruo­ky­tė-Jons­son.

Ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Na­vic­kas sa­vo ruo­žtu tei­gė, kad kal­no nuo­šliau­žas le­mia ne tik žmo­gaus veik­la, bet ir na­tū­ra­lūs gam­tos pro­ce­sai.

„Ki­tas da­ly­kas yra na­tū­ra­li kal­no san­da­ra. Vir­šu­ti­nė da­lis yra smė­lis, apie 20 me­trų, ta­da ei­na toks sta­bi­lus mo­re­ni­nis mo­lis ir ta­da – vėl smė­lis. Du ne­sta­bi­lūs grun­tai ir vi­du­ry­je sta­bi­lu­mas. Ga­li bū­ti, kad per smė­lį van­duo skver­bia­si gi­lyn, at­si­mu­ša į van­de­niui ne­lai­dų sluoks­nį ir iš­stu­mia van­dens srau­tus į iš­orę, tai ga­li bū­ti vie­na iš prie­žas­čių, – dės­tė mi­nis­tras. – To­liau rei­kė­tų svars­ty­ti, kaip mak­si­ma­liai pri­deng­ti van­de­niui lai­dų sluoks­nį, kad bū­tų jis nu­krei­pia­mas į vamz­džius, ir gal tai ir bus ga­li­my­bė kal­no griū­tį su­stab­dy­ti.“

Jis taip pat pri­pa­ži­no, kad Ge­di­mi­no kal­nui ken­kia in­ten­sy­vus eis­mas jo pa­pė­dė­je.

„Y­ra di­džiu­lė vib­ra­ci­ja, di­džiu­lis eis­mas Vrub­levs­kio gat­ve, Ar­se­na­lo gat­ve. Įsi­vaiz­duo­ju, kad mies­tui tą iš­spręs­ti yra la­bai ne­leng­va, bet užuot da­rę vie­šuo­sius ry­šius, ra­miai pa­sė­dė­tų ir pa­gal­vo­tų, kur ga­li­ma tą eis­mą nu­kreip­ti ki­ta link­me. (...) Jei­gu va­žiuo­ja su­nkes­nės ma­ši­nos ar­ba tro­lei­bu­sas, pil­nas ke­lei­vių, mu­zie­ju­je skam­ba stik­lai, jei­gu jie eks­po­nuo­ja­mi vie­nas ša­lia ki­to“, – pri­ta­rė ir Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus di­rek­to­rė Bi­ru­tė Kul­ny­tė.

Sos­ti­nės cen­tre esan­čio Ge­di­mi­no kal­no būk­le ypač su­si­rū­pin­ta po šių me­tų va­sa­rį ir spa­lį įvy­ku­sių di­de­lių nuo­šliau­žų.

Na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus tei­gi­mu, įgriu­vos, me­džių iš­var­tos, pa­vir­ši­nio sluoks­nio nuo­šliau­žos Ge­di­mi­no kal­no šlai­tuo­se pa­sta­rai­siais de­šimt­me­čiais at­si­ran­da pe­rio­diš­kai. Tam įta­kos tu­ri ir vib­ra­ci­ja dėl in­ten­sy­vaus eis­mo T.Vrub­levs­kio bei Ar­se­na­lo gat­vė­mis, kel­tu­vo įren­gi­mas, di­de­lės sta­ty­bos prie kal­no nu­ka­sant šlai­tų da­lį. Šie veiks­niai pa­ska­ti­no įgriu­vas An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais iš­kas­tų ir at­mes­ti­nai už­pil­tų tu­ne­lių vie­to­je, pa­kei­tė hid­ro­lo­gi­nę si­tua­ci­ją.

Ant dau­giau kaip 40 me­trų aukš­čio Ge­di­mi­no kal­no stūk­so Vil­niaus aukš­tu­ti­nės pi­lies lie­ka­nos. Is­to­ri­kų bei ar­cheo­lo­gų duo­me­ni­mis, pir­mo­ji me­di­nė pi­lis čia ga­lė­jo bū­ti pa­sta­ty­ta XIII am­žiaus pa­bai­go­je – XIV am­žiaus pra­džio­je. Jai su­de­gus, XV am­žiaus pra­džio­je, val­dant Lie­tu­vos di­džia­jam ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­tui, pa­sta­ty­ta mū­ri­nė pi­lis, ku­rios lie­ka­nos iš­li­ko iki šiol.