Kuo mažiau pasitikėjimo, tuo pilnesni kalėjimai: Lietuva kalinių skaičiumi pirmauja
Kai Ny­der­lan­duo­se da­bar – ka­lė­ji­mų tuš­tė­ji­mo me­tai, šie net nuo­mo­ja­mi nor­ve­gams, Lie­tu­va pir­mau­ja Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) pa­gal žmo­nių, lai­ko­mų lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se skai­čių. Ko­dėl to­kia pa­dė­tis? Tei­si­nin­ko, kri­mi­no­lo­go dr. Gin­tau­to Sa­ka­laus­ko tei­gi­mu, ka­li­nių skai­čius pri­klau­so nuo vals­ty­bės reak­ci­jos į nu­si­kals­ta­mą vei­ką.

Pra­len­kėm net Baltarusiją

Kiek Lie­tu­vo­je yra ka­lin­čių­jų ir ku­rio­je vie­to­je pa­gal to­kią sta­tis­ti­ką yra mū­sų ša­lis, ly­gi­nant su ki­tais po­so­vie­ti­nės erd­vės kraš­tais ir Va­ka­rų ša­li­mis? At­sa­ky­mą pa­tei­kia cur­rent­ti­me.tv.

Tei­si­nin­kas pa­žy­mė­jo, kad yra ry­šys tarp vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mo vie­nų na­rių ki­taip bei vals­ty­be ir ka­li­nių skai­čiaus.

Tarp po­so­vie­ti­nių ša­lių pir­mau­ja Turk­mė­nis­ta­nas. Šio­je ša­ly­je lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se lai­ko­mi 522 žmo­nes šim­tui tūks­tan­čių gy­ven­to­jų. An­tro­je vie­to­je yra Ru­si­ja. Čia ati­tin­ka­mai yra 448 įka­lin­tie­ji. Į tre­je­tą pa­ten­ka Ukrai­na su 324 ka­li­niais. .

Ket­vir­to­je vie­to­je – Lie­tu­va, mū­sų ša­ly­je ati­tin­ka­mai 315 as­me­nų, at­lie­kan­čių­jų baus­mę įka­li­ni­mo vie­to­je, šim­tui tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų.

To­liau ri­kiuo­ja­si Bal­ta­ru­si­ja (305 ka­li­niai), Gru­zi­ja (251), Azer­bai­dža­nas (235) ir Mol­do­va (227).

Kai­my­ni­nė Lat­vi­ja įka­lin­tų­jų skai­čiu­mi šim­tui tūks­tan­čiui gy­ven­to­jų uži­ma 9 vie­tą tarp po­so­vie­ti­nių kraš­tų (224), o dar vie­na Bal­ti­jos ša­lis Es­ti­ja – 11 vie­tą (204).

Tarp eko­no­miš­kai stip­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių, pa­sak šal­ti­nio „World Pri­son Brief for Cri­mi­nal Po­li­cy Re­search“, pir­mau­ja JAV – lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se lai­ko­mi 693 žmo­nės šim­tui tūks­tan­čiui gy­ven­to­jui. Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ati­tin­ka­mai tė­ra 146 ka­li­niai, Ki­ni­jo­je – 119, Vo­kie­ti­jo­je – 76, Ja­po­ni­jo­je – 48 as­me­nys.

Kaip LŽ sa­kė tei­si­nin­kas G. Sa­ka­laus­kas, ES pa­gal lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se lai­ko­mų žmo­nių skai­čių, pir­mau­ja Lie­tu­va, an­tro­je vie­to­je yra Lat­vi­ja, tre­čio­je – Es­ti­ja.

Teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas. Asmeninio albumo nuotrauka

Da­ro­si ri­bo­tos rein­teg­ra­ci­jos galimybės

Ką apie vals­ty­bę at­sklei­džia lais­vės at­ėmi­mo vie­to­se esan­čių žmo­nių skai­čius? „Pir­miau­sia – ša­lies rep­re­sin­gu­mo ly­gį, – sa­kė G. Sa­ka­laus­kas. – To­dėl kad ka­li­nių skai­čius nuo nu­si­kals­ta­mu­mo ro­dik­lių fak­tiš­kai ne­prik­lau­so. Pa­gal ty­ri­mus, yra ša­lių, kur nu­si­kal­ti­mų re­gis­truo­ja­ma dau­giau ar­ba kur bū­na su­nkes­nių vei­kų, bet ka­li­nių – ma­žai, ir prieš­in­gai.“

Tei­si­nin­ko tei­gi­mu, tai, kad pa­sta­ruo­sius 25 me­tus Lie­tu­vo­je yra daug įka­lin­tų­jų, ro­do, jog mū­sų ša­ly­je bau­džia­ma griež­tai ir daž­nai – lais­vės at­ėmi­mo baus­me. Dar svar­bu – mū­sų ša­ly­se baus­mės il­gos. G. Sa­ka­laus­kas pa­ly­gi­no – jei Va­ka­rų vals­ty­bė­se vi­dur­kiai yra pu­sė me­tų ar me­tai lais­vės at­ėmi­mo, Lie­tu­vo­je – be­veik sep­ty­ne­ri pra­ėju­sių me­tų duo­me­ni­mis.

„Tai yra blo­gai pir­miau­sia – žmo­gaus tei­sių ri­bo­ji­mo po­žiū­riu, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. – Daug ty­ri­mų ro­do, kad griež­tos baus­mės bend­ro­sios pre­ven­ci­jos pra­sme įta­kos ne­tu­ri. Be to, il­ges­nį lai­ką ka­lė­ję as­me­nys rein­teg­ra­ci­jos ga­li­my­bės da­ro­si ri­bo­tos.“

G. Sa­ka­laus­ko žo­džiais, ty­ri­mai at­sklei­džia ir tai, kad dau­giau nei pen­ke­rius me­tus lais­vės at­ėmi­mo vie­to­je iš­bu­vu­siam žmo­gui vė­liau gy­ven­ti in­teg­ruo­tą gy­ve­ni­mą da­ro­si su­dė­tin­ga.

O Ny­der­lan­duo­se – ka­lė­ji­mų tuš­tė­ji­mo metas

Tei­si­nin­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad įka­li­ni­mas yra pa­ti bran­giau­sia baus­mė. Eko­no­mi­ne pra­sme taip baus­ti sa­vo pi­lie­čius vals­ty­bei yra bran­gu.

„Tai, kad Lie­tu­vo­je yra daug ka­li­nių, ži­no­ma se­niai, – pa­žy­mė­jo G. Sa­ka­laus­kas. – Šiuo at­žvil­giu mes iš­kren­ta­me iš tarp­tau­ti­nės kul­tū­ros kon­teks­to.“

Va­ka­rų ša­ly­se, iš­sky­rus JAV, ka­li­nių skai­čiai ne­di­de­li. Ne kar­tą skelb­ta, kad Ny­der­lan­dų įka­li­ni­mo vie­tos tuš­tė­ja, to­dėl jos net pri­tai­ko­mos ki­to­kioms reik­mėms. Pa­sak tei­si­nin­ko, Ny­der­lan­dai kai ku­riuos sa­vo ka­lė­ji­mus net nuo­mo­ja nor­ve­gams.

„Tai yra tam ti­kros tei­si­nės ba­zės ir kar­tu tei­si­nės kul­tū­ros klau­si­mas, – tei­gė G. Sa­ka­laus­kas. – Jei pa­žiū­rė­tu­me kon­kre­čias baus­mes, ku­rios gre­sia už tam ti­kras nu­si­kals­ta­mas vei­kas, ma­ty­tu­me, kad jos la­bai stip­riai ne­sis­ki­ria. O ly­gi­nant pra­kti­ką, kaip baus­mės tai­ko­mos, skir­tu­mai di­de­li. Tai ro­do, jog daug kas pri­klau­so nuo tei­si­nės ir bau­di­mo kul­tū­ros.“

So­vie­ti­nė tra­di­ci­ja bu­vo su­si­ju­si su la­bai griež­tų ir il­gų baus­mių tai­ky­mu. Tei­si­nin­ko žo­džiais, tai bu­vo įpras­ta – jei žmo­gus ne­pri­tap­da­vo prie vi­suo­me­nės, jis bu­vo ne tik lai­ko­mas nu­si­kal­tė­liu, bet kar­tu ko­mu­nis­ti­nių ir so­cia­lis­ti­nių ver­ty­bių grio­vė­ju. To­dėl bu­vo sie­kia­ma baus­ti griež­tai.

Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nės na­rių pa­si­ti­kė­ji­mas vie­ni ki­tais ir vals­ty­be yra ma­žas, o ka­li­nių skai­čius – di­de­lis. Tuo me­tu Da­ni­jo­je ar Ny­der­lan­duo­se yra prieš­in­gai.

„Va­ka­ruo­se po­žiū­ris vi­sai ki­toks, – sa­kė G. Sa­ka­laus­kas. – Ten su­vo­kia­ma, kad nu­si­kal­ti­mo el­ge­sio bu­vo, yra ir bus. Vals­ty­bė į tai tu­ri rea­guo­ti, bet mi­ni­ma­liai, tiek, kiek bū­ti­na.“ Jis tę­sė, kad pri­si­de­da ir švel­ni­ni­mo prie­mo­nės.

Pa­si­ti­kė­ji­mo reikalas

Tei­si­nin­kas pa­žy­mė­jo, kad yra ry­šys tarp vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mo vie­nų na­rių ki­taip bei vals­ty­be ir ka­li­nių skai­čiaus. Kuo dau­giau pa­si­ti­kė­ji­mo, tuo ma­žes­nis ka­li­nių skai­čius.

Tai­gi ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad Lie­tu­vo­je vi­suo­me­nės na­rių pa­si­ti­kė­ji­mas vie­ni ki­tais ir vals­ty­be yra ma­žas, o ka­li­nių skai­čius – di­de­lis. Tuo me­tu Da­ni­jo­je ar Ny­der­lan­duo­se yra prieš­in­gai: pa­si­ti­kė­ji­mo ge­ro­kai dau­giau, ka­li­nių – ma­žiau.