Kultūros ministerija – be kultūros politikos
Per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, ku­riai va­do­va­vo „dar­bie­tis“ Ša­rū­nas Bi­ru­tis, taip ir ne­įgy­ven­di­no svar­biau­sio jai kel­to už­da­vi­nio – for­muo­ti Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­ką, ta­čiau ir to­liau sie­kė kon­tro­liuo­ti šiai sri­čiai ten­kan­čias lė­šas, nors jas skirs­ty­ti bu­vo pa­ti­kė­ta 2012 me­tais su­bur­tai Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai. Tai at­sklei­džia Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­to at­as­kai­tos pro­jek­tas.

Sei­mui ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai su­si­pa­žin­ti per­duo­ta­me Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­to at­as­kai­tos pro­jek­te, ku­ria­me nag­ri­nė­ja­ma, kaip Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja 2012–2015 me­tais for­ma­vo kul­tū­ros po­li­ti­ką, kons­ta­tuo­ja­ma, kad ši ins­ti­tu­ci­ja, dar 2012-ai­siais Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai (LKT) per­da­vu­si kul­tū­ros pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mą, vis dar daug lai­ko ski­ria ne ša­lies kul­tū­ros po­li­ti­kai for­muo­ti, bet jai įgy­ven­din­ti, tai yra pa­ti kon­kur­so bū­du fi­nan­suo­ja prog­ra­mas ir pro­jek­tus.

„Po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mo funk­ci­jas ati­da­vus LKT, mi­nis­te­ri­ja tu­rė­jo ak­ty­viau for­muo­ti po­li­ti­ką ir įgy­ven­din­ti tei­gia­mus kul­tū­ros val­dy­mo po­ky­čius. Sie­kiant, kad po­ky­čiai bū­tų sis­te­mi­niai ir il­ga­lai­kiai, jie tu­rė­jo bū­ti pla­nuo­ja­mi ir vyk­do­mi grin­džiant pa­ti­ki­mais duo­me­ni­mis, ta­čiau nuo­la­ti­nė kul­tū­ros pro­ce­sų ste­bė­se­nos sis­te­ma ne­su­kur­ta, ir mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri pa­kan­ka­mų ir pa­ti­ki­mų įro­dy­mų, rei­ka­lin­gų kul­tū­ros po­li­ti­kai for­muo­ti“, – ra­šo­ma „Lie­tu­vos ži­nių“ gau­ta­me Vals­ty­bės kon­tro­lės at­as­kai­tos pro­jek­te.

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja šio pro­jek­to kol kas ne­ko­men­tuo­ja. „Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­das no­rė­tu­me ko­men­tuo­ti ta­da, kai jos bus ofi­cia­liai pa­skelb­tos. Šiuo me­tu gi­li­na­mės į mi­nis­te­ri­jai per­duo­tas pre­li­mi­na­rias iš­va­das – pui­ku, kad Vals­ty­bės kon­tro­lė mez­ga dia­lo­gą, o ne tie­siog kons­ta­tuo­ja fak­tus“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė kul­tū­ros mi­nis­trės pa­ta­rė­jas Vik­to­ras Bach­met­je­vas.

Laikotarpis, kai Kultūros ministerijai vadovavo Šarūnas Birutis, sulaukė ir visuomenininkų, ir Valstybės kontrolės priekaištų./"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nau­jo­ji kul­tū­ros mi­nis­trė Lia­na Ruo­ky­tė-Jons­son, prieš ke­lis mė­ne­sius pa­klaus­ta, kaip per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus pa­si­kei­tė ša­lies kul­tū­ros po­li­ti­ka, ži­niask­lai­dai tei­gė šio­je sri­ty­je įžvel­gian­ti ne­veik­lu­mą. „Ste­bė­jo­me stag­na­ci­ją, bend­ra­dar­bia­vi­mo sto­ką, už­ša­lu­sias ga­li­my­bes, ne­su­sip­ra­ti­mus ir net konf­lik­tus, ne­pa­si­ti­kė­ji­mą tarp kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jų, net biu­dže­ti­nių“, – apie lai­ko­tar­pį, kai mi­nis­te­ri­jai va­do­va­vo Š. Bi­ru­tis, kal­bė­jo ji.

Nė­ra il­ga­lai­kės politikos

Kaip ma­ty­ti iš Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­to­rių par­eng­to pro­jek­to, kon­tro­lie­riai ne tik ver­ti­no mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tus do­ku­men­tus, bet ir su­ren­gė tiks­li­nes jai pa­val­džių bei ne­vy­riau­sy­bi­nių kul­tū­ros įstai­gų at­sto­vų iš­sa­mias gru­pių apk­lau­sas. Jos at­sklei­džia, kad kul­tū­ros dar­buo­to­jai ir vi­suo­me­ni­nin­kai taip pat pa­si­ge­do Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos veik­los nu­sta­tant kul­tū­ros po­li­ti­kos gai­res.

„Ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad vyks­ta kul­tū­ros po­li­ti­kos for­ma­vi­mas. Vyks­ta tam ti­kra reak­ci­ja į įsi­se­nė­ju­sias, stag­nuo­jan­čias, ne­išsp­ręs­tas prob­le­mas, į ku­rias ne tik kul­tū­ros lau­kas, bet ir vals­ty­bė vė­luo­ja at­sa­ky­ti“, – pro­jek­te ci­tuo­ja­mas vie­nas apk­lau­sos da­ly­vių.

Ki­tas apk­laus­ta­sis tei­gė kul­tū­ros po­li­ti­kos pa­si­gen­dan­tis per vi­sus at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tus. „Y­ra taš­ki­niai veiks­mai. Jei kaž­kas do­mi­na ku­riuos nors iš mi­nis­te­ri­jos va­do­vų, tai ku­rios nors prob­le­mos pa­ju­da, vie­nos sri­ties. Taip pat ma­ty­ti, kad po rin­ki­mų, at­ėjus nau­jam mi­nis­trui ar­ba per ka­den­ci­ją pa­si­kei­tus mi­nis­trui, tai­gi vi­du­ti­niš­kai kas 2–3 me­tus, at­si­ran­da nau­jų da­ly­kų. Nė­ra il­ga­lai­kės po­li­ti­kos“, – nu­ro­dė jis.

Kaip vie­ną svar­bių mi­nis­te­ri­jos veik­los trū­ku­mų tiks­li­nės apk­lau­sos da­ly­viai – kul­tū­ros bend­ruo­me­nės at­sto­vai – nu­ro­dė fak­tą, kad ne vi­si mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai tu­ri kul­tū­ros sri­ties dar­bo pa­tir­ties. „Mi­nis­te­ri­ja įtar­ti­nai at­ro­do, kai skelb­da­ma kon­kur­sus net ne­įtrau­kia tarp pri­ori­te­tų rei­ka­la­vi­mo, kad žmo­gus bū­tų dir­bęs kul­tū­ros sek­to­riu­je. Ir ten at­si­ran­da daug kad­rų, ku­rie at­ei­na tu­rė­da­mi ne­ga­ty­vų po­žiū­rį į kul­tū­rą, gal­vo­ja: jei­gu yra me­ni­nin­kas, jis no­ri vog­ti pi­ni­gus, o ne rea­liai įgy­ven­din­ti pro­jek­tus. Su to­kiu žmo­gu­mi ko­mu­ni­kuo­ti ga­na su­dė­tin­ga“, – dės­tė ty­ri­mo da­ly­viai.

Rū­pi­na­si tik saviškiais

Iš Vals­ty­bės kon­tro­lės at­as­kai­tos pro­jek­to ryš­kė­ja Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ne­no­ras į sa­vo veik­los lau­ką įtrauk­ti ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Pa­ti bū­da­ma 56 biu­dže­ti­nių įstai­gų stei­gė­ja, mi­nis­te­ri­ja per mi­ni­mą lai­ko­tar­pį taip ir ne­su­ge­bė­jo su­skai­čiuo­ti, kiek kul­tū­ros įstai­gų vei­kia mū­sų ša­ly­je.

„Tik 2016 me­tais mi­nis­te­ri­ja nu­ma­tė „nub­rai­žy­ti“ kul­tū­ros įstai­gų re­gio­nuo­se že­mė­la­pį, bet jis ne­pa­reng­tas. Apk­laus­ti kul­tū­ros bend­ruo­me­nės at­sto­vai pa­žy­mi, kad mi­nis­te­ri­ja ne­tu­ri ir ne­sis­te­mi­na sta­tis­ti­kos, kiek ša­ly­je iš vi­so yra kul­tū­ros įstai­gų. Jai rū­pi tik pa­val­džios kul­tū­ros ir me­no įstai­gos, nors kul­tū­ros sri­ty­je ša­lies ir tarp­tau­ti­niu mas­tu svar­bios yra ir ne­vy­riau­sy­bi­nės kul­tū­ros sri­ties or­ga­ni­za­ci­jos“, – nu­ro­do­ma at­as­kai­tos pro­jek­te.

Ja­me taip pat kons­ta­tuo­ja­ma, kad Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja ne­at­li­ko ir ki­to jai pa­ves­to dar­bo, ku­ris tu­rė­jo de­mo­kra­ti­zuo­ti kul­tū­ros val­dy­mą, – ne­įgy­ven­di­no ir net į veik­los pla­nus ne­įtrau­kė pa­ve­di­mo kar­tu su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­kur­ti ir tai­ky­ti ne­vy­riau­sy­bi­nių kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jų il­ga­lai­kio fi­nan­sa­vi­mo mo­de­lį. Dėl tos prie­žas­ties ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos iki šiol par­aiš­kas LKT dėl pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo tei­kia to­mis pa­čio­mis są­ly­go­mis, kaip ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios įstai­gos.

„Jų kon­ku­ren­ci­nės są­ly­gos ne­vie­no­dos, nes mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios įstai­gos yra iš­lai­ko­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to, o ne­vy­riau­sy­bi­nės – ne. Nu­sta­tė­me, kad au­di­tuo­ja­mu lai­ko­tar­piu pa­val­džioms įstai­goms LKT per pro­jek­tus kas­met sky­rė apie 37 proc. ad­mi­nis­truo­ja­mų lė­šų“, – tei­gė au­di­to­riai.

Siek­da­ma su­kur­ti kul­tū­ros lau­ko ste­bė­se­nos sis­te­mą, rei­ka­lin­gą kul­tū­ros po­li­ti­kai for­muo­ti, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja 2012–2015 me­tų lai­ko­tar­piu už­sa­kė ty­ri­mus, ku­rie kai­na­vo 341,6 tūkst. eu­rų. Ta­čiau iš au­di­to­rių at­as­kai­tos aiš­kė­ja, kad šie pi­ni­gai bu­vo iš­mes­ti į ba­lą – mi­nis­te­ri­ja su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti tik apie 30 proc. jai pa­teik­tų re­ko­men­da­ci­jų. To­kių spren­di­mų re­zul­ta­tas ap­verk­ti­nas: 2014-ai­siais pir­mą kar­tą at­lik­tas ty­ri­mas dėl kul­tū­ros prie­ina­mu­mo ir kul­tū­ri­nio gy­ven­to­jų ak­ty­vu­mo at­sklei­dė, kad di­de­lė da­lis Lie­tu­vos vi­suo­me­nės – net 62,8 proc. – aps­kri­tai ne­da­ly­vau­ja jo­kio­je kū­ry­bi­nė­je me­ni­nė­je veik­lo­je.

Abe­jo­ja mi­nis­te­ri­jos reikalingumu

„Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos yra la­bai tei­sin­gos. Šiuo me­tu Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­kos aps­kri­tai nė­ra, ir si­tua­ci­ja tik pra­stė­ja. Pir­mai­siais at­kur­tos ne­prik­lau­so­my­bės me­tais vy­ko di­džiu­lis Lie­tu­vos kul­tū­ros kong­re­sas, jam par­eng­ta la­bai pla­ti prog­ra­ma, su­re­gis­truo­ti vi­si skaus­mai. Po jo bu­vo ma­ty­ti di­de­lis už­si­de­gi­mas, juo­lab kad ir kul­tū­ros mi­nis­tro par­ei­gas ėjo žmo­nės, ku­rie dar no­rė­jo gir­dė­ti, kas vyks­ta vi­suo­me­nė­je. Bet pa­skui pa­laips­niui – ka­den­ci­ja po ka­den­ci­jos – pa­dė­tis vis pra­stė­jo“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė Lie­tu­vos kul­tū­ros kong­re­so va­do­vas fi­lo­so­fas Kres­cen­ci­jus Stoš­kus.

Jo tei­gi­mu, po­ky­čių bu­vo ga­li­ma ti­kė­tis, 2012 me­tais vals­ty­bei ap­sisp­ren­dus nuo Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­skir­ti pi­ni­gų da­ly­bų funk­ci­ją ir ją pa­ti­kė­ti nau­jai įkur­tai LKT. „Tuo me­tu pa­skelb­tas sie­kis de­mo­kra­ti­zuo­ti kul­tū­ros po­li­ti­ką ver­tin­ti­nas la­bai tei­gia­mai. Idė­ja bu­vo la­bai pers­pek­ty­vi, ati­ti­ko tai, ką pir­mai­siais ne­prik­lau­so­my­bės me­tais da­rė Kul­tū­ros kong­re­sas bei pir­mie­ji kul­tū­ros mi­nis­trai. Bė­da ta, kad tuo me­tu dir­bęs mi­nis­tras Arū­nas Ge­lū­nas, baig­da­mas ka­den­ci­ją, pa­li­ko už­da­vi­nį ne­išsp­ręs­tą: jis taip ir ne­įt­vir­ti­no, kas nu­sta­to kul­tū­ros po­li­ti­kos pri­ori­te­tus, kas spren­džia, ką rei­kia par­em­ti per LKT“, – kal­bė­jo Kul­tū­ros kong­re­so ly­de­ris.

Pa­sak jo, A. Ge­lū­ną mi­nis­tro pos­te pa­kei­tęs Š. Bi­ru­tis iš pra­džių tar­si ban­dė pri­ori­te­tų for­ma­vi­mą pa­ti­kė­ti LKT. „Bet la­bai grei­tai mi­nis­tras vi­są kon­tro­lę pe­rė­mė į sa­vo ran­kas, LKT pa­lik­da­mas tik fon­do lė­šų skirs­ty­mą. Tai ne­bū­tų blo­gai, jei­gu pri­ori­te­tai bū­tų rim­tai ap­ta­ria­mi, pa­si­tel­kiant vi­suo­me­nę, ne­ša­liš­kus eks­per­tus, ini­ci­juo­jant pla­čią dis­ku­si­ją. Ta­čiau to­kių pa­stan­gų ne­bū­ta: kai pats vis­ką skirs­tai, jau­tie­si reikš­min­gas, o apie kul­tū­ros po­li­ti­kos re­zul­ta­tus tie­siog ne­be­gal­vo­ji. Tai­gi iki šiol dau­giau­sia lai­mė­da­vo tie, ku­rie bū­da­vo ag­re­sy­viau­si. Kul­tū­ro­je yra kla­ne­liai, žmo­nių gru­pe­lės, da­ran­tys įta­ką pa­žįs­ta­miems mi­nis­te­ri­jų tar­nau­to­jams, ir per jų drau­gys­tę la­bai leng­vai pi­ni­gė­liai siur­bia­mi“, – kal­bė­jo K. Stoš­kus.

Jis pa­sa­ko­jo, kad kul­tū­ros sri­ties žmo­nės jau se­niai kal­ba, jog Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos iš vi­so ne­rei­kia. „Kel­čiau klau­si­mą – ar ne­bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti taip, kad per tą lai­ką, kol nė­ra pa­kan­ka­mai su­tvar­ky­tos sis­te­mos, lė­šos kul­tū­ros po­li­ti­kai įgy­ven­din­ti gal aps­kri­tai bū­tų su­ma­žin­tos, nes da­bar ne­ži­nia, kam ei­na pi­ni­gai“, – svars­tė vi­suo­me­ni­nin­kas.

Pa­si­gen­da kontrolės

Apie Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos in­te­re­sus, da­li­jant pro­jek­tams nu­ma­to­mas lė­šas per LKT, „Lie­tu­vos ži­nioms“ kal­bė­jo ir Lie­tu­vos kul­tū­ros po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas An­ta­nas Sta­pon­kus. „Kul­tū­ros po­li­ti­ko­je bet koks lė­šų skirs­ty­mas ne­ga­li­mas, ne­tu­rint ty­ri­mais pa­grįs­tų pri­ori­te­tų. Ta­čiau mi­nis­te­ri­ja tu­ri „sa­vus“ ne­vy­riau­sy­bi­nin­kus, kai ku­rių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­si­ra­di­mą net pa­ti ini­ci­juo­ja, o šios dės­to tai, kas ins­ti­tu­ci­jai par­an­ku. Da­bar kul­tū­ro­je yra stip­riai įsi­ga­lė­ju­sios tam ti­kros gru­puo­tės, ir pro jas ki­tiems pra­si­verž­ti ne­įma­no­ma“, – ti­ki­no jis.

Pa­sak A. Sta­pon­kaus, pa­si­do­mė­ti, ko­kiems kon­kre­tiems pro­jek­tams ati­te­ko pra­ėju­siais me­tais LKT pa­skirs­ty­ti 15 mln. eu­rų, tu­rė­tų nau­jo­ji kul­tū­ros mi­nis­trė L. Ruo­ky­tė-Jons­son. „Šie pi­ni­gai Lie­tu­vai – ti­krai ne­ma­ža su­ma. Bet už ją pa­šo­ko­me, pa­dai­na­vo­me, gal ko­kį pik­ni­ką su­ren­gė­me, ir lė­šų ne­be­li­ko. O kur dar­bai, kei­čian­tys kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą, ska­ti­nan­tys kū­ry­bi­nes ga­lias?“ – ste­bė­jo­si Kul­tū­ros po­li­ti­kos ins­ti­tu­to va­do­vas.

Seimo Kultūros komiteto narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Vytautas Juozapaitis/Romo Jurgaičio nuotrauka

Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rys, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų at­sto­vas Vy­tau­tas Juo­za­pai­tis, pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­me itin ak­ty­viai rei­ka­la­vęs po­ky­čių Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­ko­je, „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė, jog bai­gia­mos reng­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­dos tik su­stip­ri­no jo nuo­gąs­ta­vi­mus, kad pa­sta­rie­ji ket­ve­ri me­tai Lie­tu­vos kul­tū­rai bu­vo bergž­di.

„Ban­do­me teig­ti, kad kul­tū­ra yra tau­tos iden­ti­te­to da­lis, bet rea­lūs dar­bai – net ir tų ne­di­de­lių pi­ni­gų pa­skirs­ty­mas per LKT, ku­ri iki šiol iš es­mės vyk­dė kul­tū­ros mi­nis­tro va­lią, – ne­pa­tei­si­no de­da­mų vil­čių, nors idė­jos gal­būt bu­vo ir ne­blo­gos. Vis­kas bai­gė­si tuo, kad po­li­ti­kai, ne­tu­rin­tys nie­ko bend­ra su kul­tū­ra nei tie­sio­gi­ne, nei per­kel­ti­ne pra­sme, va­do­va­vo ir te­be­va­do­vau­ja šiai sri­čiai. Tai sa­kau ne­no­rė­da­mas kri­ti­kuo­ti da­bar­ti­nės mi­nis­trės, ku­ri tu­ri la­bai ge­rų in­ten­ci­jų, bet kol kas yra pra­ėję per ma­žai lai­ko, kad pa­jus­tu­me ko­kių nors po­ky­čių, nors tai, jog dis­ku­si­ja pra­si­de­da, yra ge­ras ženk­las“, – aiš­ki­no par­la­men­ta­ras.