Kultūros ir meno premijai rekomenduoti gali ir šeimos nariai
Žy­mūs ­Lie­tu­vos kul­tū­ros ir ­me­no kū­rė­jai ne­si­kuk­li­na į Na­cio­na­li­nės ar Vy­riau­sy­bės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos pre­ten­den­tų ­są­ra­šą siū­ly­ti ar­ti­mus šei­mos na­rius ar­ba ­re­ko­men­duo­ti pa­tys sa­ve. Tarp to­kių me­no kū­rė­jų yra An­dže­li­ka Cho­li­na, Bi­ru­ta Koms­kie­nė (Bi­ru­tė ­Le­tu­kai­tė), Gin­ta­ras ­Ka­ro­sas ir ki­ti.  

Prestižinis apdovanojimas – solidi premija

Kultūros ministerija paskelbė sulaukusi daugiau kaip 40 pretendentų Vyriausybės kultūros ir meno premijoms gauti. Atidžiau patyrinėjus pretendentų ir juos siūliusių juridinių asmenų sąrašą į akis krenta tamprūs giminystės ryšiai.

O meno ir kultūros kūrėją Gintarą Karosą pretendentu pateikė viešoji įstaiga Europos parkas, kurio prezidentas – pats Gintaras Karosas.

Pavyzdžiui, Andželikos Cholinos šokio teatras rekomeduoja teatro vadybininkę Gretą Choliną, Andželikos seserį. Arba viešoji įstaiga „Jaja“ rekomenduoja savo pirmininkę aktorę Eglę Eutropiją Mikulionytę. Lietuvos muzikų draugija rekomenduoja savo vadovę Audronę Nekrošienę. Nidą Rutkienę siūlo galerija „Vartai“, kurios įkūrėja ir partnerė yra ta pati Nida Rutkienė. Lietuvos meno galerininkų asociacija rekomeduoja prezidentę Dianą Stomienę.

Analogiškų pavyzdžių galime rasti ir Nacionalinės kultūros ir meno premijos pretendentų sąraše. Štai choreografę Birūtą Komskienę (Birutę Letukaitę) rekomenduoja Kauno šokio teatras „Aura“, kurio direktorė yra ta pati Birūta Komskienė. Choreografę Anželiką Choliną siūlo Anželikos Cholinos šokio teatras. O meno ir kultūros kūrėją Gintarą Karosą pretendentu pateikė viešoji įstaiga Europos parkas, kurio prezidentas – pats Gintaras Karosas.

Tiek Nacionalinė, tiek Vyriausybės kultūros ir meno premijos laikomos prestižiniais apdovanojimais. Be to, jų laureatams skiriamos solidžios premijos. Pavyzdžiui, Nacionalinės premijos laureatas apdovanojamas pinigine premija, siekiančia daugiau nei 30 tūkst. eurų. Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatui skiriama kiek mažesnė – beveik 13 tūkst. eurų.

Siūlyti nevertą kandidatą – neoru

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkė literatūrologė Viktorija Daujotytė – Pakerienė tikina, kad draudimo kolektyvui pretendentu siūlyti savo vadovą premijos skyrimo nuostatuose nėra.

„Man susipažinus su sąrašu nesusidarė toks įspūdis, kad būtų labai eksponuojamas draugų ir pažįstamų ratas. Be abejo, daug geriau ir solidžiau, jeigu pretendentą rekomenduoja kitos įstaigos. Ar etiška – svarstytinas dalykas. Vienu atveju gali pasirodyti, o kas čia tokio, kitu atveju gali suabejoti. Tačiau čia apskritai visi momentai yra svarstyti, ir svarstomi, ir persvarstomi. Komisija mato, kas pretendentus siūlo, tačiau sprendimui įtakos labiau turi argumentacija, kodėl tas asmuo yra rekomenduojamas. O rekomenduoti tą, kurį nemaža dalis žmonių laiko netinkamu pretendentu, kuris neįveikia šios kartelės – nėra garbė tą padaryti. Nei oru, nei garbinga. Todėl aš norėčiau tikėti, kad žmonės nenori tokios negarbės“, – sakė Viktorija Daujotytė – Pakerienė.

Premijų laureatus atrinksiančios Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas poetas ir publicistas Liutauras Degėsys taip pat neįžvelgia pažeidimo, jeigu pretendentu kultūros ar meno įstaiga siūlo savo vadovą.

„Teoriškai premijai nominuoti kandidatą gali įvairios organizacijos. Aš manau, kad kandidatus turėtų pristatyti tos organizacijos, kurios geriausiai juos pažįsta. Kartu tai yra meno kokybės klausimas. Mūsų komisija kompetentinga nustatyti ir įvertinti pretendento indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną. Vyriausybės patvirtinta komisija vertina ne rekomendaciją ir ne rekomenduojantįjį, o menininką. Rekomendacija yra tik nuoroda į tai, į ką kiekvienas komisijos galėtų atkreipti dėmesį ir, remdamasis savo patirtimi ir įsigilinęs į to autoriaus kūrybą, galėtų ją įvertinti“, – tikino Liutauras Degėsys.

Pasitikime šios komisijos sąžininga veikla, kuri atsakingai vertina pretendentų – kultūros ir meno kūrėjų indelį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus

Kultūros ministerijos atstovę ryšiams su visuomene Jana Mikulevič patvirtino, kad yra buvę atvejų, kai Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti organizacijos teikė savo vadovų kandidatūras. Atstovės teigimu, tokia teisė nėra ribojama, juo labiau, kad sprendimą dėl premijos verto kūrėjo priima Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija. „Pasitikime šios komisijos sąžininga veikla, kuri atsakingai vertina pretendentų – kultūros ir meno kūrėjų indelį į kultūrą ir meną bei ypatingus šios srities nuopelnus“, – Kultūros ministerijos poziciją išreiškė atstovė ryšiams su visuomene.

Premijos skiriamos už reikšmingiausius meno kūrinius

LŽ primena, kad Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą. Nacionalinės premijos kasmet skiriamos iki gruodžio 15 dienos ir iškilmingai įteikiamos vasario 16-ąją. Šia premija kasmet nominuojami 6 kandidatai.

Vyriausybės kultūros ir meno premijos skiriamos nuo 1997 metų Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams bei veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną, ypatingus šios srities nuopelnus. Kasmet skiriama ne daugiau kaip 12 premijų. Apdovanojami gali būti pavieniai pretendentai arba pretendentų kolektyvai. Pastaruoju atveju piniginė premija paskirstoma po lygiai kiekvienam šio kolektyvo nariui.