Krizė valdžios viršūnėje: susipriešinimas tik stiprėja
Įtam­pa tarp svar­biau­sių ša­lies va­do­vų pa­sie­kė nau­jas aukš­tu­mas. Į pre­zi­den­tės, prem­je­ro ir „vals­tie­čių“ ly­de­rio konf­lik­tą įtrauk­tas ir Sei­mo pir­mi­nin­kas.

Santykius tarp svarbiausioms valstybės institucijoms vadovaujančių politikų ekspertai vertina kaip nenormalius. Prezidentės Dalios Grybauskaitės, premjero Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio susidūrimai paprastai kyla lygioje vietoje, o nesutarimų šaknys glūdi giliau. Entuziastingai švelninti situaciją kartkartėmis puolančiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui jau ne pirmą kartą parodoma, kur iš tiesų yra jo vieta.

Entuziastingai švelninti situaciją kartkartėmis puolančiam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui jau ne pirmą kartą parodoma, kur iš tiesų yra jo vieta.

Gyrė už konstruktyvumą

Imtis eilinės taikdario misijos V. Pranckietis ryžosi po to, kai praėjusią savaitę prezidentė nepritarė premjero pateiktai kandidatei į aplinkos ministres. Apsikeitimas ne itin diplomatinėmis frazėmis baigėsi S. Skvernelio pažadu į šį postą iš viso iki prezidento rinkimų daugiau nesiūlyti jokio pretendento. Kaip tik tuomet Seimo pirmininkas pareiškė norą susitikti su abiem į konfliktuojančiomis pusėmis. Entuziazmo neatvėsino ir R. Karbauskio replika esą premjerui bendraujant su prezidente jokie tarpininkai nereikalingi.

V. Pranckiečio pokalbis su S. Skverneliu įvyko dar praėjusią savaitę, prezidentūroje jis lankėsi šį rytą. Seimo pirmininkas aiškino, kad taikdariška misija siekė žmonėms pademonstruoti, kad „valstybėje vyksta dialogas“.

„Man nereikia ieškoti labai ypatingos vietos ir savęs atradimo. Esu Seimo pirmininkas, turiu tam tikrų įsipareigojimų prieš žmones ir valstybę, kad valstybėje būtų daugiau ramybės“, – į R. Karbauskio repliką atsakė V. Pranckietis.

Tuo metu „valstiečių“ lyderis kilnų V. Pranckiečio tikslą įvertino kaip pozicijos, kur šis galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas, paieškas. „Man nereikia ieškoti labai ypatingos vietos ir savęs atradimo. Esu Seimo pirmininkas, turiu tam tikrų įsipareigojimų prieš žmones ir valstybę, kad valstybėje būtų daugiau ramybės“, – į R. Karbauskio repliką atsakė V. Pranckietis. Jo požiūriu, susidariusią krizę galima būtų spręsti dviem būdais – skirti ministrą arba Aplinkos ministerijos funkcijas išdalyti kitoms institucijoms.

Savo ruožtu prezidentės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė po susitikimo tikino, kad D. Grybauskaitė „vertina Seimo pirmininko konstruktyvumą, jo brandžią laikyseną dirbtinai kurstomo konflikto atžvilgiu“. „Prezidentės ir Seimo pirmininko tiek darbiniai, tiek žmogiški santykiai yra geri ir gražūs. Prezidentė su Seimo pirmininku sutarė, kad rinkiminės kampanijos laikotarpiu ypatingai svarbu išlaikyti konstruktyvumą ir vengti nepamatuotų populistinių sprendimų įstatymų leidyboje“, – teigė patarėjas.

Kliūva nuolat

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiui R. Karbauskiui Seimo pirmininko kalbos ir poelgiai kliūva ne pirmą kartą. Vienu metu net buvo pradėta kalbėti, kad V. Pranckietį šiame poste gali pakeisti viena „valstiečių“ frakcijos lyderių Agnė Širinskienė.

Pernai birželį V. Pranckiečio atsistatydinimo reikalavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės klubas.

Tokios reakcijos Seimo vadovas sulaukė dėl viešai išsakytos nuomonės apie patriotinio sambūrio „Pro Patria“ nario Vytauto Vyšniausko kalbą minint Sąjūdžio 30-metį. Sąjūdininkai pareiškė, kad V. Pranckiečio komentarai nesuteikia pagrindo traktuoti jį kaip esminių permainų valstybėje šalininką. „Todėl manome, kad šis Sąjūdžio idealus niekinantis politikas geriausiai pasitarnautų Lietuvos labui, jeigu atsistatydintų arba būtų atstatydintas iš einamų aukštų ir atsakingų Seimo pirmininko pareigų“, – tuomet dėstė LPS. Į tai netruko sureaguoti R. Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad Seimo LVŽS frakcijos ir partijos vardu apgailestauja dėl V. Pranckiečio žodžių, bei paragino parlamentarus ateityje susilaikyti nuo komentarų, galinčių įžeisti Lietuvos žmones. Nesutapo ir R. Karbauskio bei V. Pranckiečio požiūris į galimybes tęsti tyrimą, narpliojantį politikų ir verslo santykius, ypač – konservatorių vaidmenį įvairiuose procesuose.

Nesutapo ir R. Karbauskio bei V. Pranckiečio požiūris į galimybes tęsti tyrimą, narpliojantį politikų ir verslo santykius, ypač – konservatorių vaidmenį įvairiuose procesuose.

LVŽS vadovo nemalonę parlamento pirmininkas buvo užsitraukęs ir 2018-ųjų kovą. Seimo pirmininkas sulaukė daug kritikos dėl žurnalisto Andriaus Tapino organizuotame mitinge „Mes kaltinam!“ ištartų žodžių, kad jam gėda dėl kai kurių parlamentarų. V. Pranckietis paminėjo iš Seimo pasitraukusius Mindaugą Bastį, Kęstutį Pūką, Gretą Kildišienę. „Valstiečių“ lyderis tuomet pareiškė, kad jei Seimo vadovui gėda dėl kai kurių parlamentarų, šis gali atsistatydinti. Vasario pradžioje vykusio LVŽS suvažiavimo metu R. Karbauskis tiesiai šviesiai pareiškė į prezidentus remiantis S. Skvernelį, nes kitas pretendentas – V. Pranckietis neturi jokių šansų laimėti. „Jis visada stengiasi ir stengsis įrodyti savo nuomonę, kurią galvoja esant tik vienintele teisinga“, – situaciją komentavo parlamento vadovas.

Įtampų mažinti nenori

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas mano, kad bendradarbiavimo tarp aukščiausių šalies vadovų trūksta. Įtampos kyla dėl asmeninių antipatijų, nesusipratimų, nenoro kalbėtis. Prie jų prisideda gana emocingi R. Karbauskio ir S. Skvernelio pareiškimai. Matyti, kad ir D. Grybauskaitė nelabai linkusi žengti pirmą žingsnį bei žūtbūt ieškoti sutarimo su valdančiaisiais. „Jeigu kalbėtumėme apie aplinkos ministro paieškas, didžiausia atsakomybė tenka S. Skverneliui. Jis, kaip Vyriausybės vadovas, turi pareigą ieškoti ir suderinti tokią kandidatūrą, kuri tiktų ne tik valdančiajai daugumai, bet ir prezidentei. Kažkuriame etape užstrigęs šis procesas nėra kažkuo išskirtinis. Taip yra buvę ne vieną kartą. Tačiau premjero reakcija į tai – kalbos, kad jis nebeieškos ir nebeteiks naujos kandidatūros, situaciją tik dar labiau komplikuoja“, – pabrėžė politologas.

Tačiau dabartinių įtampų aukščiausiuose valdžios sluoksniuose šaknys – tikrai ne vien prezidentės atmesta kandidatūra į aplinkos ministrus.

T. Janeliūnas: „Jis, kaip Vyriausybės vadovas, turi pareigą ieškoti ir suderinti tokią kandidatūrą, kuri tiktų ne tik valdančiajai daugumai, bet ir prezidentei. Kažkuriame etape užstrigęs šis procesas nėra kažkuo išskirtinis.“

Kaip pastebi T. Janeliūnas, valdančioji dauguma seniai demonstruoja nepasitenkinimą D. Grybauskaite. Bet kokia prezidentės kritika yra labai pabrėžiama, sureikšminama, priimama asmeniškai. Tai esą neleidžia objektyviai žiūrėti į tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Šalies vadovė savo ruožtu irgi neturi jokio noro nuolaidžiauti, vien dėl geresnių santykių su premjeru ar R. Karbauskiu daryti nuolaidas ar susilaikyti nuo kritikos jų atžvilgiu. „Matyt, dabar nė vienai pusei nėra jokio noro mažinti įtampą. Visi supranta, kad viskas keisis liepos mėnesį. Natūralu, kad nebėra būtinybės žūtbūt keisti santykius, nes, tarkime, viena ar kita valdžios institucija negalėtų veikti. Manau, dėl aplinkos ministro greičiausiai bus surastas kažkoks kompromisas. Atvėsus emocijoms gal ir pats premjeras supras, kad reikėtų toliau jo ieškoti. Tačiau bendras nepasitenkinimas, nepasitikėjimas vienas kitu, žinoma, nedings ir gali bet kokiu pretekstu vėl išeiti į paviršių“, – VU profesorius.

Neišvengiami pasistumdymai

VU docentės Lidijos Šabajevaitės nuomone, situacija, kai aukščiausi šalies vadovai bendrauja taip, kaip dabar, yra nenormali. Anot politologės, jie turi kalbėtis ir stengtis surasti kompromisą. Dabar net atrodo, kad konfliktas eskaluojamas specialiai ir kažkas nenori susitarti.

Įvardyti, kam dėl tokios padėties tenka didžiausia atsakomybė, L. Šabajevaitės teigimu, yra sudėtinga. „Manau, kad ambicijų turi visos pusės. Šiandieninį Seimo pirmininko vizitą Prezidentūroje reikėtų vertinti labai teigiamai. Bent vienas protingas žingsnis. Žinoma, D. Grybauskaitė jokiu būdu nenusileis, tai aišku ir pagal jos pareigas. S. Skvernelis, kaip matome, irgi nenusiteikęs nusileisti. „Labai gražiai“ nuskambėjo ir R. Karbauskio pasakymas, kad laukiama prezidentės atsiprašymo. Taip pat reikėtų nepamiršti ir dar vienos jėgos – Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos. Manau, ji irgi žaidžia politinius žaidimus pasiūliusi pretendentę į aplinkos ministrus, kuri, pripažinkime, matyt, tikrai apie aplinkos apsaugą neturi jokio supratimo“, – pažymėjo ji.

R. Karbauskio niuksą V. Pranckiečiui, sakant, esą Seimo pirmininkas tik ieško pozicijos, kurioje galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas, L. Šabajevaitė įvertino kaip „valstiečių“ lyderio žaidimą.

R. Karbauskio niuksą V. Pranckiečiui, sakant, esą Seimo pirmininkas tik ieško pozicijos, kurioje galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas, L. Šabajevaitė įvertino kaip „valstiečių“ lyderio žaidimą. „Dabar jis yra labai aiškiai matomas: ne aš pats, o kiti daro tai, ką noriu ir nurodau, o jeigu kiti nepaklūsta, jau yra negerai. Politikoje būna visokiausių dalykų. Tačiau žmogiškąja prasme toks elgesys labai negražus, nemoralus“, – mano ji.

L. Šabajevaitė taip pat įsitikinusi, kad dabartinio Šaltojo karo tarp D. Grybauskaitės, S. Skvernelio ir R. Karbauskio šaknys slypi tikrai ne nesutarimuose dėl naujo aplinkos ministro. Esą yra įtampa tarp nueinančios valdžios, t.y. prezidentės, ir tų, kas nori užimti jos postą. Todėl ir konflikto atoslūgio galima tikėtis tik kai bus išrinktas naujas šalies vadovas. „Manau, politinės įtampos nepaveiks mūsų kasdienio gyvenimo. Vis dėlto tai ne patys svarbiausi valstybiniai dalykai. Ekonominiai, tarptautiniai dalykai kaip buvo tvarkomi, taip ir toliau yra tvarkomi. O tas pasistumdymas palinksmins visuomenę. Žinoma, geriau, kad tokio negražaus linksminimo nebūtų. Tačiau, kaip rodo ir kitų valstybių praktika, tai neišvengiama“, – aiškino politologė.