Kritęs rublis atgena migrantus
At­pi­gę Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos rub­liai pa­di­di­no mig­ruo­jan­čių­jų į Lie­tu­vą srau­tus – eko­no­mi­niai mig­ran­tai iš šių ša­lių daž­nai at­vyks­ta ne­le­ga­liais ke­liais.

Ta­čiau vis re­tes­ni sve­čiai Lie­tu­vo­je – nu­ste­ken­ti Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos gy­ven­to­jai. To­dėl vis la­biau pin­gan­tis rub­lis kir­to Lie­tu­vos pre­ky­bi­nin­kams ir vieš­bu­čių bei tu­riz­mo pa­slau­gų tei­kė­jams. Pa­sta­rie­ji džiau­gia­si tik tuo, kad dau­gė­ja ru­sa­kal­bių poil­siau­to­jų iš Vo­kie­ti­jos, Iz­rae­lio, Len­ki­jos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos.

At­vyks­ta rečiau

Bal­ta­ru­si­ją nuo Lie­tu­vos sos­ti­nės ski­ria vos ke­lias­de­šimt ki­lo­me­trų, tad ne­nuos­ta­bu, kad Vil­niaus pre­ky­bos cen­trai bu­vo ta­pę bal­ta­ru­sių tu­ris­tų trau­kos ob­jek­tais. Ta­čiau per­nai, kaip LŽ pa­žy­mė­jo „O­zo“ pre­ky­bos ir pra­mo­gų cen­tro di­rek­to­rė In­ga Na­vic­kai­tė, cen­tro duo­me­ni­mis, pa­ly­gin­ti su 2014 me­tais, pir­kė­jų iš Bal­ta­ru­si­jos su­ma­žė­jo maž­daug 18 pro­cen­tų. „Tai ga­na ryš­kus su­ma­žė­ji­mas – pra­si­dė­jęs už­per­nai jis tę­sia­si iki šiol“, – tei­gė ji.

Inga Navickaitė: "Užpernai prasidėjęs pirkėjų iš Baltarusijos mažėjimas tęsiasi iki šiol.“/LŽ archyvo nuotrauka

Cen­tro va­do­vės duo­me­ni­mis, gau­tais pa­si­kal­bė­jus su pir­kė­jais, di­džiau­sią įta­ką tam da­rė nu­ver­tė­ju­si Bal­ta­ru­si­jos va­liu­tos ver­tė eu­ro at­žvil­giu. Dėl šios prie­žas­ties dau­ge­lis pre­kių mū­sų ša­ly­je pir­kė­jams iš Bal­ta­ru­si­jos bran­go 30–40 proc. ir ta­po ne­beį­per­ka­mos. „Ta­čiau ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­sai nė­ra bal­ta­ru­sių pir­kė­jų. Kai ku­rie jų vis dar at­va­žiuo­ja – ap­sis­to­ja vieš­bu­čiuo­se, pra­mo­gau­ja mies­te. Tai­gi iš­au­gu­sios pre­kių kai­nos Bal­ta­ru­si­jos rub­lio at­žvil­giu iš­gąs­di­no ti­krai ne vi­sus“, – aiš­ki­no I. Na­vic­kai­tė.

Anot jos, yra ir dau­giau prie­žas­čių, dėl ku­rių bal­ta­ru­sių į Vil­nių at­va­žiuo­ja ma­žiau. Mat pu­san­tro šim­to ki­lo­me­trų at­stu­mą, ski­rian­tį Vil­nių ir Mins­ką, dėl pa­sie­nio pa­ti­krų jiems pa­vyks­ta įveik­ti tik per 9–10 va­lan­dų, be to, ga­na su­dė­tin­ga gau­ti Lie­tu­vos vi­zą. „Jei vi­zų iš­da­vi­mo pro­ce­sas pa­leng­vė­tų ir su­trum­pė­tų pa­ti­kra pa­sie­ny­je, bal­ta­ru­sių pir­kė­jų sos­ti­nės pre­ky­bos ir pra­mo­gų cen­truo­se ti­krai dau­giau su­lauk­tu­me“, – pa­brė­žė „O­zo“ pre­ky­bos ir pra­mo­gų cen­tro di­rek­to­rė.

Vil­niaus „A­kro­po­lio“ val­dy­to­jas Čes­lo­vas Ur­bo­na­vi­čius LŽ tei­gė, kad dar ne­tu­ri duo­me­nų apie sau­sį šia­me pre­ky­bos cen­tre ap­si­lan­kiu­sius pir­kė­jus iš kai­my­nių ša­lių. Ta­čiau spren­džiant iš to, ką ma­to „A­kro­po­lio“ alė­jo­se ir par­duo­tu­vė­se, ga­li pa­sa­ky­ti, jog bal­ta­ru­sių ti­krai nė­ra ma­žiau nei 2015-ųjų sau­sį. „Šį mė­ne­sį , pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių me­tų sau­siu, ma­to­me ga­na ryš­kų – iki 10 proc. – bend­rą pir­kė­jų skai­čiaus au­gi­mą. Tie­sa, jį la­biau­siai ska­ti­na au­gan­tis vi­daus var­to­ji­mas, nes Lie­tu­vos gy­ven­to­jai yra pa­grin­di­niai mū­sų pir­kė­jai, su­da­ran­tys dau­giau nei 95 proc. vi­so lan­ky­to­jų srau­to“, – kal­bė­jo Vil­niaus „A­kro­po­lio“ val­dy­to­jas.

Poil­siau­to­jų iš Ry­tų – per­pus mažiau

Kas­met tra­di­ciš­kai daug poil­siau­to­jų iš Ry­tų su­lauk­da­vo Drus­ki­nin­kų ku­ror­tas. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jai pri­klau­san­čios sa­na­to­ri­jos „Be­la­rus“ at­sto­vai jau pa­ju­to, ką reiš­kia Bal­ta­ru­si­jos ar Ru­si­jos rub­lio at­žvil­giu su­stip­rė­jęs eu­ras – gy­dy­tis bei il­sė­tis at­vyks­tan­čių­jų srau­tai su­men­ko kaip nie­kad iki šiol. Pa­sak sa­na­to­ri­jos par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ko Po­vi­lo Da­ki­ne­vi­čiaus, net me­tų pra­džio­je, kai sta­čia­ti­kiai šven­čia Ka­lė­das, sa­na­to­ri­jo­je bu­vo lais­vų vie­tų. „To ne­bu­vo ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų“, – sa­kė jis.

Kaip tei­gė P. Da­ki­ne­vi­čius, kai ku­rie bal­ta­ru­siai į sa­na­to­ri­ją at­vyks­ta gy­dy­tis ar­ba dėl rea­bi­li­ta­ci­jos po gy­dy­mo tu­rė­da­mi Bal­ta­ru­si­jos svei­ka­tos įstai­gų iš­duo­tus ke­lia­la­pius. Tarp šios ka­te­go­ri­jos sve­čių yra ne­ma­žai vai­kų. Jų srau­tas jau ke­le­tą me­tų be­veik ne­kin­ta, yra to­ly­gus ko­ne vi­sus me­tus. Ta­čiau į sa­na­to­ri­ją „Be­la­rus“ at­ke­liau­ja ir ko­mer­ci­nių klien­tų, už vi­sas pa­slau­gas su­mo­kan­čių iš sa­vo ki­še­nės. To­kių at­vy­kė­lių, tiek iš Ru­si­jos, tiek iš Bal­ta­ru­si­jos, ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

Pa­sak P. Da­ki­ne­vi­čiaus, pa­sta­ruo­ju me­tu ypač ma­žai sve­čių su­lau­kia­ma iš ry­ti­nės Ru­si­jos da­lies. „Ru­sams ky­la su­si­sie­ki­mo prob­le­mų, nes ne­be­li­ko tie­sio­gi­nio trau­ki­nio Vil­nius-Mask­va, taip pat nė­ra iš Vil­niaus į Sankt Pe­ter­bur­gą va­žiuo­jan­čio trau­ki­nio. To­dėl ten­ka ke­liau­ti tran­zi­ti­niais trau­ki­niais. Mū­sų klien­tams trau­ki­niai iki šiol bu­vo vie­nin­te­lė prie­ina­ma su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė, nes iš Mask­vos į Vil­nių skris­ti lėk­tu­vu yra ga­na su­dė­tin­ga dėl su­nkiai pa­sie­kia­mų Mask­vos oro uos­tų, iš ku­rių skren­da lėk­tu­vai į mū­sų ša­lį“, – aiš­ki­no sa­na­to­ri­jos „Be­la­rus“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kas.

Tie­sa, P. Da­ki­ne­vi­čius pa­si­džiau­gė, kad su­ma­žė­jus klien­tų iš Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos tuo pat me­tu ėmė dau­gė­ti ru­sa­kal­bių poil­siau­to­jų iš Vo­kie­ti­jos, Iz­rae­lio, Len­ki­jos, taip pat Lat­vi­jos ir Es­ti­jos.

Lū­žio metai

Tu­riz­mo de­par­ta­men­to vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Edi­ta Gai­ga­lie­nė pra­ėju­sius me­tus va­di­na lū­žio me­tais, kai tu­ris­tų tiek iš Ru­si­jos, tiek iš Bal­ta­ru­si­jos vis ma­žiau su­lau­kia­ma. Be­je, ji pa­žy­mė­jo, kad iki tol pen­ke­rius me­tus bal­ta­ru­sių at­vyk­da­vo vis dau­giau: pa­vyz­džiui, 2014-ai­siais, pa­ly­gin­ti su 2013 me­tais, bal­ta­ru­sių tu­ris­tų Lie­tu­vo­je pa­dau­gė­jo 16 pro­cen­tų. 2014 me­tais Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiai mū­sų ša­ly­je pa­li­ko 260 mln. eu­rų, t. y. 24 proc. vi­sų už­sie­nie­čių iš­lei­džia­mų pi­ni­gų ke­lio­nėms į Lie­tu­vą.

Ta­čiau per­nai per 9 mė­ne­sius, pa­ly­gin­ti su 2014 me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, at­vy­ko 12,6 proc. ma­žiau bal­ta­ru­sių ir net 33,7 proc. ma­žiau Ru­si­jos tu­ris­tų. „Tu­ris­tų iš Ry­tų vis ma­žė­ja, o iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių tu­ris­tų at­vyks­ta vis dau­giau. Tam tu­ri įta­kos eko­no­mi­nės są­ly­gos, tarp jų – kri­tęs tiek Ru­si­jos, tiek ir Bal­ta­ru­si­jos rub­lio kur­sas. Ru­sai ir bal­ta­ru­siai ma­žiau pi­ni­gų ga­li iš­leis­ti ke­lio­nėms ir poil­siui“, – tei­gė E. Gai­ga­lie­nė.

Drus­ki­nin­kų tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­nio cen­tro di­rek­to­rius Ri­man­tas Pa­lio­nis pa­žy­mė­jo, kad jau ke­le­tą me­tų iš Bal­ta­ru­si­jos at­vyks­ta vis la­biau pa­si­tu­rin­tys tu­ris­tai. „Jie ren­ka­si ge­res­nius vieš­bu­čių kam­ba­rius“, – sa­kė jis. R. Pa­lio­nis taip pat pa­brė­žė, jog per­nai dau­giau tu­ris­tų ap­si­lan­kė iš Lat­vi­jos, Len­ki­jos, ki­tų ša­lių, o šie­met net be sta­tis­ti­kos aki­vaiz­du, kad ge­ro­kai dau­giau poil­siau­to­jų su­lau­kia­ma iš Iz­rae­lio.

Rub­lis pa­di­di­no mig­ran­tų srautus

Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) Pre­ven­ci­jos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Ro­ko Pu­kins­ko tei­gi­mu, vis že­myn krin­tan­tis ir Ru­si­jos, ir Bal­ta­ru­si­jos rub­lių kur­sas tu­rė­jo ga­na di­de­lę įta­ką eko­no­mi­nių mig­ran­tų srau­tams – pa­dau­gė­jo į Lie­tu­vą iš šių dvie­jų ša­lių pa­ten­kan­čių už­sie­nie­čių, ypač viet­na­mie­čių. „Dau­ge­lis šių eko­no­mi­nių mig­ran­tų į Ru­si­ją ar Bal­ta­ru­si­ją bu­vo at­vy­kę le­ga­liai, daž­niau­siai dir­bo sta­ty­bo­se ar ki­tur. Ta­čiau nu­ver­tė­jus rub­liui darb­da­viai ven­gia su jais at­sis­kai­ty­ti, ar­ba jų gau­na­mas at­ly­gi­ni­mas la­bai su­men­ko, tad jie ėmė ieš­ko­ti ke­lių pa­tek­ti į eko­no­miš­kai stip­res­nes Eu­ro­pos vals­ty­bes“, – pa­sa­ko­jo R. Pu­kins­kas. Jis pa­brė­žė, kad eko­no­mi­niai emig­ran­tai iš Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos mū­sų ša­lį daž­nai pa­sie­kia ne­tei­sė­tais ke­liais. Per­nai to­kių ne­tei­sė­tai į Lie­tu­vą pa­te­ku­sių eko­no­mi­nių mig­ran­tų VSAT par­ei­gū­nai su­lai­kė apie 400.