Kovai su „šešėliu“ – nauja komisija
Sie­kiant stip­rin­ti ko­vą su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka ir ge­riau koor­di­nuo­ti už vals­ty­bės fi­nan­sus ir eko­no­mi­ką at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų veiks­mus, ke­ti­na­ma su­bur­ti nau­ją Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio va­do­vau­ja­mą ko­mi­si­ją. Ji pa­keis­tų da­bar vei­kian­čią ko­mi­si­ją, skir­tą tik kon­tro­lei ir tei­sė­kū­rai koor­di­nuo­ti.

„Finansų ministerija siūlo prie Vyriausybės veikiančiai komisijai suteikti daugiau funkcijų, siekiant suaktyvinti ir labiau koordinuoti veiksmus tarp institucijų. Tam, kad su šešėliu kovotume drauge ir aktyviau“, – BNS sakė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Pasak jos, Šešėlinės ekonomikos mažinimo komisija taip pat analizuos ir teiks konkrečius pasiūlymus Vyriausybei.

„Pasiūlymai apims ekonomines paskatas, visuomenės netolerancijos šešėliui didinimą, viešojo sektoriaus skaidrumo priemones ir jų koordinavimą, kitas priemones“, – teigė D. Brasiūnaitė.

Komisija taip pat teks pasiūlymus Vyriausybei skatinti pareigūnus ir valstybės tarnautojus, dalyvavusius išaiškinant nusikalstamas veikas, padarant žalos valstybei.

Jos pirmininku ketinama paskirti vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, pavaduotoju – vieną iš finansų viceministrų. Komisijoje sudėtyje norima matyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Žydrūną Bartkų, Nacionalinės teismų administracijos direktorę Redą Molienę, generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, Valstybės saugumo departamento direktorių Darių Jauniškį.

Komisijoje taip pat turėtų dirbti trys premjero patarėjai, vyriausybės kanclerio pavaduotojas, ūkio, vidaus reikalų, aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo, teisingumo viceministrai, Vyriausybės kanceliarijos vyriausiasis patarėjas.

Vieno žinomiausių šešėlinės ekonomikos tyrinėtojų, austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje vis dar yra trečdaliu didesnė už ES vidurkį. Anot ministerijos, tai stabdo viešųjų paslaugų gerinimą ir riboja struktūrinių reformų finansavimą, šešėlyje esanti ekonomikos dalis nėra pakankamai produktyvi, joje dirbantys asmenys netenka socialinių ir finansinių garantijų, o vartotojai – kokybės garantijų.

„Sprinter Research“ šių metų apklausa rodo, kad Lietuvos verslą ir gyventojus sąžiningiau mokėti mokesčius galėtų paskatinti jų mažinimas ir teisingas paskirstymas, visuomenės išprusimas ir švietimas, skaidrumas ir korupcijos mažinimas, griežtesnė kontrolė, leidimas gyventojams sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas.

Skirtingų tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 15–30 proc. BVP.