Kovai su prekyba žmonėmis – valdininkų desantas
Vy­riau­sy­bei ren­gian­tis su­da­ry­ti Ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis koor­di­na­vi­mo ko­mi­si­ją, vi­suo­me­ni­nin­kai, ku­rie jau da­bar kiek iš­ga­lė­da­mi pa­de­da as­me­nims, nu­ken­tė­ju­siems nuo šiuo­lai­ki­nės ver­gi­jos, bai­mi­na­si, kad nau­jas da­ri­nys už­siims tik „po­pie­ri­ne“ veik­la dėl gra­žios at­as­kai­tos.

Nuo­gąs­tau­ja­ma, jog nei ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis veik­lą vyk­dan­čios vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, nei nu­si­kal­ti­mų au­kos rea­lios pa­gal­bos ir to­liau ne­su­lauks.

Dau­gy­bė atstovų

Nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl mi­nė­tos ko­mi­si­jos su­da­ry­mo Vy­riau­sy­bei tei­kian­tis vi­daus rei­ka­lų vi­ce­mi­nis­tras Ar­tū­ras Nor­ke­vi­čius aiš­ki­na, kad taip sie­kia­ma nu­sta­ty­ti ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis koor­di­na­vi­mo tvar­ką ir įgy­ven­din­ti eks­per­tų gru­pės, ste­bin­čios, kaip ša­lys vyk­do Eu­ro­pos Ta­ry­bos kon­ven­ci­jos dėl veiks­mų prieš pre­ky­bą žmo­nė­mis nuo­sta­tas, re­ko­men­da­ci­jas Lie­tu­vai. Jos pa­tvir­tin­tos 2015 me­tų bir­že­lio 15 die­ną.

Be Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM), ko­mi­si­jo­je tu­rė­tų dirb­ti dar še­šių mi­nis­te­ri­jų bei ke­lių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. De­le­guo­ti as­me­nis į ko­mi­si­ją ga­lės ir Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, me­ri­jos bei ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, ko­vo­jan­čios su pre­ky­ba žmo­nė­mis.

Vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir įstai­gos tu­rės pla­nuo­ti to­kios ko­vos prie­mo­nes, jas vyk­dy­ti, skir­ti rei­ka­lin­gų lė­šas, teik­ti in­for­ma­ci­ją apie pa­siek­tus re­zul­ta­tus.

Ko­va – frag­men­tiš­ka ir nenuosekli

Pre­ky­ba žmo­nė­mis dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių įvar­di­ja­ma kaip mo­der­ni ver­gi­jos for­ma. 2014-ai­siais pa­skelb­tais Eu­ros­ta­to duo­me­ni­mis, 2010–2012 me­tais Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bė­se bu­vo nu­sta­ty­tos 30146 au­kos, 80 proc. jų – mo­te­rys, dau­giau kaip 1000 vai­kų. 65 proc. au­kų bu­vo ES ša­lių pi­lie­čiai.

2014 me­tais Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jos vyk­dė 24 ty­ri­mus, su­si­ju­sius su pre­ky­ba žmo­nė­mis. Bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn pa­trauk­ta 40 kal­ti­na­mų­jų, nu­teis­ta 18 pre­kiau­to­jų žmo­nė­mis, jiems ski­riant lais­vės at­ėmi­mo baus­mes nuo 1,5 iki 7,5 me­tų.

Natalija Kurčinskaja: „Man jau net sunku suskaičiuoti, kiek per du dešimtmečius buvo prikurta komisijų, iš kurių – jokios naudos.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Dar per­nai Vals­ty­bės kon­tro­lė kons­ta­ta­vo, kad Lie­tu­vo­je pre­ven­ci­nė ko­vos su pre­ky­ba žmo­nė­mis veik­la iš­lie­ka frag­men­tiš­ka ir ne­nuo­sek­li, o pa­gal­bos tei­ki­mas nu­si­kal­ti­mų au­koms or­ga­ni­zuo­ja­mas ne­tin­ka­mai, nors yra ži­no­ma, kad žmo­nės par­duo­da­mi sek­sua­li­niam iš­nau­do­ji­mui, pri­vers­ti­niam dar­bui ir pa­slau­goms, or­ga­nų do­no­rys­tei, nu­si­kal­ti­mams da­ry­ti, el­ge­tau­ti. Pa­sta­rai­siais me­tais at­si­ran­da ir nau­jų pre­ky­bos žmo­nė­mis for­mų, to­kių kaip fik­ty­vios ve­dy­bos, ne­pil­na­me­čių iš­nau­do­ji­mas ne­le­ga­lioms ko­voms, mo­te­rų – su­ro­ga­ti­nei mo­ti­nys­tei.

Be to, au­di­to­rių nuo­mo­ne, ne­pa­kan­ka­mai reg­la­men­tuo­ta, kaip tu­rė­tų bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mas pa­gal­bos tei­ki­mas, iden­ti­fi­ka­vus pre­ky­bos žmo­nė­mis au­ką: ne­nus­ta­ty­ta, ko­kios ins­ti­tu­ci­jos, ko­kiais at­ve­jais, per ko­kį ter­mi­ną ir kam tu­ri per­duo­ti in­for­ma­ci­ją apie nu­ken­tė­ju­sį­jį bei ko­kią in­for­ma­ci­ją ir ko­kiu bū­du su­teik­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam, to­dėl ne vi­sos au­kos su­lau­kia tin­ka­mos pa­gal­bos.

Pa­vyz­džiui, į vie­ną iš pa­gal­bą tei­kian­čių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų – Vy­rų kri­zių cen­trą nuo 2012 iki 2014 me­tų, pra­šy­da­mi su­teik­ti lai­ki­ną būs­tą, krei­pė­si 14 nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo pre­ky­bos žmo­nė­mis. Iš jų tik ke­tu­riems bu­vo su­teik­tas būs­tas, še­ši pa­sto­gę su­ra­do pas gi­mi­nes ar pa­žįs­ta­mus, o ke­tu­rių li­ki­mas bu­vo ne­ži­no­mas. As­me­nims, nu­ken­tė­ju­siems nuo pre­ky­bos žmo­nė­mis, ne­su­tei­kus būs­to, ne­ga­li bū­ti už­ti­kri­na­ma tin­ka­ma jų ap­sau­ga, di­dė­ja ri­zi­ka pa­kar­to­ti­nai tap­ti nu­si­kal­ti­mų au­ko­mis.

Abe­jo­ja veiksmingumu

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­sie­siems nuo pre­ky­bos žmo­nė­mis tei­kia ir pre­ven­ci­nę veik­lą vyk­do tik ke­lios vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Jų at­sto­vai pa­brė­žia, kad jau anks­čiau bu­vo su­da­ry­ta ne vie­na ko­mi­si­ja, dar­bo gru­pė, tu­rė­ju­si pa­dė­ti spręs­ti prob­le­mas, ta­čiau be­veik vi­si rū­pes­čiai, net ir fi­nan­si­niai, taip ir li­ko už­krau­ti vi­suo­me­ni­nin­kams.

„Man jau net su­nku su­skai­čiuo­ti, kiek per du de­šimt­me­čius bu­vo pri­kur­ta ko­mi­si­jų, iš ku­rių – jo­kios nau­dos. Gal da­bar, kai ko­mi­si­ją tvir­tins Vy­riau­sy­bė, kas nors kei­sis. Duok Die­ve, kad taip bū­tų“, – vy­lė­si Din­gu­sių žmo­nių šei­mų par­amos cen­tro va­do­vė Na­ta­li­ja Kur­čins­ka­ja. Ji pa­ti pri­klau­sy­da­vo vi­so­kioms ko­mi­si­joms ar dar­bo gru­pėms, ta­čiau dėl to teik­ti pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms, jų ar­ti­mie­siems ne­ta­po leng­viau.

Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ prog­ra­mos va­do­vė Kris­ti­na Mi­ši­nie­nė, kal­bė­da­ma su LŽ, taip pat ne­slė­pė abe­jo­nių, ar Vy­riau­sy­bės su­da­ry­ta nau­ja ko­mi­si­ja iš tie­sų bus veiks­min­ga ir su­ge­bės su ky­lan­čiais su­nku­mais tvar­ky­tis tuoj pat. Nu­ma­to­ma, kad ko­mi­si­jos na­riai į po­sė­džius rink­sis ne re­čiau kaip kar­tą per pus­me­tį, o po­sė­džio me­džia­gą gaus ne vė­liau, kaip prieš dvi die­nas.

„Man ky­la įta­ri­mų, kad „grioz­diš­ka“ ko­mi­si­ja bus su­da­ry­ta tik tam, kad ji bū­tų, bet ne tam, kad ką nors rea­liai spręs­tų. O juk spręs­ti­nų prob­le­mų – be­ga­lė. Tai ir per­ne­lyg pra­stas ad­vo­ka­tų at­sto­va­vi­mas nu­ken­tė­ju­siems žmo­nėms teis­muo­se, bė­dos ap­gy­ven­di­nant au­kas, ypač vy­rus. Vi­siš­kai jo­kios pa­gal­bos ne­su­lau­kia nu­ken­tė­ję vai­kai – kas jais rū­pin­sis, kur juos sau­giai ap­gy­ven­din­ti, kur jie mo­ky­sis“, – kal­bė­jo K. Mi­ši­nie­nė.

Dar­bų – iki kaklo

Din­gu­sių žmo­nių šei­mų par­amos cen­tro va­do­vės N. Kur­čins­ka­jos nuo­mo­ne, šiuo me­tu vie­na ak­tua­liau­sių ir kuo grei­čiau spręs­ti­nų prob­le­mų – pre­ky­bos žmo­nė­mis pre­ven­ci­ja. Anot jos, vai­kams apie pre­ky­bą žmo­nė­mis tu­rė­tų bū­ti aiš­ki­na­ma jau nuo dar­že­lio, ži­no­ma, at­siž­vel­giant į to­kio am­žiaus as­me­nų su­pra­ti­mo ly­gį. Ne­tu­rė­tų bū­ti pa­mirš­ti ir vy­res­nių kla­sių moks­lei­viai, kad bai­gę mo­kyk­las mo­kė­tų iš­veng­ti pa­vo­jų pa­tek­ti į pre­ky­bos žmo­nė­mis ža­ban­gas.

To tu­rė­tų bū­ti mo­ko­mi ne tik vai­kai, bet apie tai tu­rė­tų bū­ti kal­ba­ma ir vai­kų tė­vams, ypač kai­mo vie­to­vė­se. „A­pie tai ne kar­tą kal­bė­jo­me su Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­kais, ta­čiau šie mū­sų net gir­dė­ti ne­no­ri. Jie net ne­pri­pa­žįs­ta to­kio reiš­ki­nio kaip pre­ky­ba žmo­nė­mis“, – ti­ki­no N. Kur­čins­ka­ja. Ji pa­žy­mė­jo, kad dau­ge­ly­je ES ša­lių šioms prob­le­moms ski­ria­ma ne tik daug dė­me­sio, bet ir lė­šų.

Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ prog­ra­mos va­do­vė K. Mi­ši­nie­nė tei­gė, kad Lie­tu­vo­je pri­im­ta ne­blo­gų įsta­ty­mų, su­da­ry­tos įvai­rios re­ko­men­da­ci­jos, ta­čiau pra­kti­ko­je esa­ma gau­sy­bės spra­gų, ku­rio­mis su­ma­niai nau­do­ja­si pre­kiau­to­jai žmo­nė­mis.

„Man šian­dien vie­nas ak­tua­liau­sių už­da­vi­nių – kaip už­kirs­ti ke­lią, kad vai­kai iš Ario­ga­los, Jur­bar­ko ne­bū­tų ve­ža­mi į už­sie­nį. Jie ve­ža­mi į Bel­gi­ją, Švei­ca­ri­ją, Pra­ncū­zi­ją da­ry­ti nu­si­kal­ti­mus“, – ti­ki­no K. Mi­ši­nie­nė. Ji pri­dū­rė, kad spren­di­mai dėl to yra bū­ti­ni jau šian­dien, bet kas juos pri­ims – ne­ži­nia.