Kova dėl istorinės atminties dar nebaigta
Po tre­čio ne­pa­vy­ku­sio ban­dy­mo įsta­ty­mu nu­sta­ty­ti tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ob­jek­tą ir Lie­tu­vai svar­baus is­to­ri­nio pa­vel­do at­mi­ni­mą įpras­mi­nan­čios po­li­ti­kos for­ma­vi­mą bei įgy­ven­di­ni­mą pro­jek­to ren­gė­jai ne­ke­ti­na su­dė­ti gink­lų. To­kios ini­cia­ty­vos kri­ti­kai kar­to­ja, kad vie­nos is­to­ri­nės at­min­ties nė­ra ir ne­ga­li bū­ti.

Pri­im­ti Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­mą siū­lo­ma nuo 2012 me­tų, bet vi­si mė­gi­ni­mai tai pa­da­ry­ti par­la­men­te pa­ty­rė ne­sėk­mę. Vis dėl­to pro­jek­tą par­en­gu­si ini­cia­ty­vi­nė gru­pė, su­da­ry­ta iš po­li­ti­kų, sig­na­ta­rų, is­to­ri­kų, do­ku­men­tą tai­sys ir vėl siū­lys Sei­mui jį pri­im­ti.

Ša­lies is­to­ri­kai šios gru­pės siū­ly­mus ver­ti­na ne­vie­na­reikš­miš­kai.

Kai ką ga­li­ma patikslinti

Vie­nas pro­jek­to ren­gė­jų par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Stun­dys ti­ki­no, kad ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja­mas ini­cia­ty­vi­nės gru­pės su­si­ti­ki­mas, per ku­rį bus ta­ria­ma­si, kaip pa­to­bu­lin­ti do­ku­men­tą. „Kai ką ga­li­ma pa­tiks­lin­ti. Ma­tyt, ir bus apie tai dis­ku­tuo­ja­ma“, - LŽ sa­kė jis. Pro­jek­tą kū­ru­sio­je ini­cia­ty­vi­nė­je gru­pė­je da­ly­va­vo švie­saus at­mi­ni­mo sig­na­ta­ras Ro­mual­das Ozo­las, sig­na­ta­ras Bro­nis­lo­vas Gen­ze­lis, is­to­ri­kas Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša, Są­jū­džio vei­kė­ja An­go­ni­ta Rup­šy­tė, tei­si­nin­kas Aud­rius Skais­tys ir kt.

V. Stun­džio nuo­mo­ne, to­bu­li­nant pro­jek­tą ga­li­ma keis­ti Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­bos (siū­lo­mos įsteig­ti pa­ta­ria­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos, at­skai­tin­gos Sei­mui) for­ma­vi­mą ir funk­ci­jas - dėl to Sei­me kry­žiuo­tos ie­tys. „Prie­kaiš­tau­ta, kad gal be rei­ka­lo į ta­ry­bą įtrau­kia­mi vyk­do­mų­jų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai. Gal ga­li­ma nu­ma­ty­ti, kad ins­ti­tu­ci­ja bū­tų tik eks­per­ti­nė, pa­ta­ria­mo­ji, ją su­da­ry­tų tik aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­riai“, - svars­tė jis.

Anot par­la­men­ta­ro, ga­li­ma per­žiū­rė­ti siū­lo­mos įkur­ti ta­ry­bos funk­ci­jas, kad jos ne­kel­tų ko­kių nors įta­ri­mų dėl aka­de­mi­nės lais­vės var­žy­mo ir pan. „Nors ir taip funk­ci­jos yra per­žiū­rė­tos ir bet koks im­pe­ra­ty­vu­mas pa­ša­lin­tas“, - tei­gė jis.

V. Stun­dys vy­lė­si, kad ket­vir­tos re­dak­ci­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas bus pri­im­tas. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vai bū­ti­na is­to­ri­jos po­li­ti­ka, nes tai - vals­ty­bės tęs­ti­nu­mo, jos gy­ve­ni­mo glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je klau­si­mas.

„Be abe­jo, tai yra ir mū­sų at­spa­ru­mas vi­siems in­for­ma­ci­niams ka­rams ir ki­to­kioms in­ter­ven­ci­joms. Gy­ve­ni­mas dik­tuo­ja, kad vals­ty­bė­je tu­rė­tų bū­ti to­kia po­li­ti­ka, ku­ri pri­klau­sy­tų nuo vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų tiek, kiek ne­pa­žeis­tų aka­de­mi­nės lais­vės pri­nci­pų. Pa­tys moks­li­nin­kai sa­vo Is­to­ri­nės po­li­ti­kos gai­rių re­ko­men­da­ci­jo­se aiš­kiai sa­ko, kad ne­tu­ri­me pa­mink­lo­kū­ros po­li­ti­kos, ne­sut­var­ky­tas ju­bi­lie­ji­nių me­tų, vals­ty­bi­nių šven­čių skel­bi­mas - tai, kas pri­klau­so vals­ty­bės is­to­ri­jos po­li­ti­kos sri­čiai“, - pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­ras.

Rei­kia is­to­ri­nių orientyrų

Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ro Arū­no Bub­nio nuo­mo­ne, toks įsta­ty­mas yra rei­ka­lin­gas. „Kiek­vie­na vals­ty­bė, tau­ta tu­ri sa­vo is­to­ri­nius orien­ty­rus, ku­riais re­mia­si, grin­džia sa­vo sa­vi­mo­nę, vals­ty­bės po­li­ti­ką is­to­ri­jos sri­ty­je. Ma­nau, kad mi­nė­tas įsta­ty­mas nė­ra blo­gas da­ly­kas, ku­rį rei­kė­tų at­akuo­ti ir jį at­mes­ti kaip vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gą. Ta­čiau su­in­te­re­suo­toms ša­lims - val­džios įstai­goms, aka­de­mi­nei bend­ruo­me­nei - rei­kia dis­ku­tuo­ti, kad jis bū­tų ge­res­nis ir pri­im­ti­nas vi­siems“, - kal­bė­jo is­to­ri­kas.

A. Bub­nys at­me­tė da­lies is­to­ri­kų abe­jo­nes, esą pri­ėmus įsta­ty­mą ga­li bū­ti su­var­žy­ti is­to­ri­jos moks­li­niai ty­ri­mai, ap­ri­bo­ta sa­vi­raiš­kos lais­vė. Pa­sak jo, to ne­tu­rė­tų bū­ti ir ne­bus, nes įsta­ty­mas bū­tų skir­tas vals­ty­bės po­li­ti­kai, is­to­ri­nėms šven­tėms, ju­bi­lie­ji­niams me­tams or­ga­ni­zuo­ti.

„Ma­ny­čiau, kad tai rei­ka­lin­gas da­ly­kas, nes kiek­vie­na vals­ty­bė tu­ri rem­tis tam ti­krais orien­ty­rais. Pa­vyz­džiui, is­to­ri­kai skun­džia­si, kad val­džia ne­at­siž­vel­gia į jų nuo­mo­nę ar jos ne­at­sik­lau­sia. Jei­gu bū­tų su­da­ry­ta vi­suo­me­ni­nė ta­ry­ba, ku­rio­je dirb­tų įvai­rių or­ga­ni­za­ci­jų ir aka­de­mi­nių ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai, ti­krai bū­tų ga­li­my­bė ap­tar­ti ak­tua­lius klau­si­mus ir ne­be­bū­tų ne­su­sip­ra­ti­mų, ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, kad val­džia kaž­ko ne­pa­da­rė ar Lie­tu­vos is­to­ri­kai ko­kiems nors įvy­kiams, as­me­ny­bėms ar ju­bi­lie­jams ski­ria ne­pa­kan­ka­mai dė­me­sio“, - ti­ki­no eks­per­tas.

Ati­to­lin­tų nuo Vakarų

Įsta­ty­mui ne­pri­ta­rian­tis is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­va tu­ri orien­tuo­tis į va­ka­rie­tiš­kus stan­dar­tus. Jei­gu do­ku­men­tas bū­tų pri­im­tas, jis esą ati­to­lin­tų mū­sų ša­lį nuo Va­ka­rų Eu­ro­pos, kur nė vie­na ša­lis ne­tu­ri pa­na­šaus tei­sės ak­to. „Toks įsta­ty­mas men­ta­li­ne pra­sme jung­tų mus su Lie­tu­vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­ne Res­pub­li­ka, eg­zis­ta­vu­sia oku­pa­ci­jos me­tais, o po­li­ti­ne pra­sme mus stum­tų į erd­vę tarp šiuo­lai­ki­nės Veng­ri­jos ir da­bar­ti­nės Ru­si­jos“, - ma­no jis.

Pro­jek­te A. Kas­pa­ra­vi­čius įžvel­gia sie­kį for­muo­ti vals­ty­bi­nę tau­tos at­min­tį. Ta­čiau vie­nos is­to­ri­nės at­min­ties nė­ra ir ne­ga­li bū­ti. „Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad vals­ty­bės su­for­muo­ta tau­tos is­to­ri­nė at­min­tis dau­ge­liu at­ve­jų konf­ron­tuos su so­cia­li­nių, tau­ti­nių gru­pių, pa­vie­nių žmo­nių įvai­ria is­to­ri­ne at­min­ti­mi“, - pa­brė­žė is­to­ri­kas.

Ne­vie­na­reikš­mės aplinkybės

Pa­sak A. Kas­pa­ra­vi­čiaus, no­rė­da­ma švies­ti vi­suo­me­nę, vals­ty­bė tu­rė­tų rū­pin­tis au­ten­tiš­kų do­ku­men­tų ir ki­tų šal­ti­nių pa­tei­ki­mu, nes šian­dien tai yra frag­men­tiš­ka, se­lek­ty­vu ir ne­efek­ty­vu. Esą įvai­rios is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės yra ne­vie­na­reikš­mės, vi­suo­me­nė ne­ži­no dau­gy­bės fak­tų.

Kaip pa­vyz­dį jis pa­tei­kė pla­čiai ži­niask­lai­dos ir da­lies po­li­ti­kų ti­ra­žuo­ja­mą is­to­ri­ją apie pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos pa­bė­gi­mą per upe­lį 1940 me­tų bir­že­lį. „Šal­ti­niai ro­do, jog va­di­na­mą­jį A. Sme­to­nos pa­bė­gi­mą pir­mi su­for­mu­la­vo ne kas ki­tas, o tuo­me­čiai krikš­čio­nys de­mo­kra­tai. Ta­ria­mai ne­be­li­kus pre­zi­den­to jie ban­dė pe­rim­ti val­džią į sa­vo ran­kas. Jų re­to­ri­ka la­bai sėk­min­gai pa­si­nau­do­jo Jo­si­fas Sta­li­nas, Via­čes­la­vas Mo­lo­to­vas, Vla­di­mi­ras De­ka­no­zo­vas, ku­ris tuo me­tu bu­vo Kau­ne, jie bu­vo nu­ste­bę, kad krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, kon­kre­čiai Ka­zi­mie­ras Bi­zaus­kas, su­for­mu­la­vo šią te­zę apie A. Sme­to­nos pa­bė­gi­mą. Vė­liau ją įsu­ko „Prav­da“, „Iz­ves­ti­jos“, - aiš­ki­no is­to­ri­kas.

Ar toks įsta­ty­mas ga­lė­tų su­stip­rin­ti tau­tos is­to­ri­nę at­min­tį? A. Kas­pa­ra­vi­čiaus nuo­mo­ne, ne. Esą tu­ri­me ge­rą is­to­ri­jos po­li­ti­ką, ku­rią vyk­do uni­ver­si­te­tai, Is­to­ri­jos ins­ti­tu­tas, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras ir kt. Be to, anot jo, ir mū­sų vi­suo­me­nė yra ga­na bran­di.