Korupcija: skirtumas tarp mūsų ir Danijos toks, kaip tarp Mozambiko ir mūsų
Pa­gal ky­ši­nin­ka­vi­mo ro­dik­lius esa­me la­biau pa­na­šūs į so­vie­ti­nę vals­ty­bę, nes ky­ši­nin­ka­vi­mo mas­tas Lie­tu­vo­je, ly­gi­nant su ki­to­mis ES na­rė­mis, yra di­de­lė prob­le­ma, sa­ko „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vas Ser­ge­jus Mu­rav­jo­vas. Jo tei­gi­mu, „jei Da­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je be­veik nie­kas ne­ky­ši­nin­kau­ja, Lie­tu­vo­je tai kol kas da­ro kas penk­tas žmo­gus. Skai­čiai kei­čia­si, jie ma­žė­ja, bet ma­žė­ja per lė­tai.“

Virš Lie­tu­vos vy­riau­sy­bės sklen­džia ko­rup­ci­jos še­šė­lis. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trė so­cial­de­mo­kra­tė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė apk­laus­ta Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ty­ri­me dėl ga­li­mos ko­rup­ci­jos Šiau­lių li­go­ni­nė­je. Lyg to ne­bū­tų ga­na, mi­nis­trė pri­si­pa­ži­no da­vu­si ky­šį me­di­kui. Tuo me­tu Dar­bo par­ti­jos de­le­guo­ta že­mės ūkio mi­nis­trė Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė, jau įkliu­vu­si, kai jos mi­nis­te­ri­jai pa­val­di agen­tū­ra mil­tus var­gin­gie­siems pir­ko du­kart bran­giau, nei jie kai­nuo­ja rin­ko­je, Li­be­ra­lų są­jū­džio tei­gi­mu, kliū­va ir dar kar­tą – „Kė­dai­nių kon­ser­vų fab­ri­kas“ tie­kė mais­to pro­duk­tus skurs­tan­tie­siems di­des­nė­mis kai­no­mis.

„Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ de­le­guo­tas ap­lin­kos mi­nis­tras Kęs­tu­tis Tre­čio­kas penk­ta­die­nį apk­laus­tas STT ty­ri­me dėl po­vei­kio pri­imant vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mą dėl ku­ror­ti­nių zo­nų pa­kei­ti­mo. Mi­nis­tras tu­ri spe­cia­lio­jo liu­dy­to­jo sta­tu­są, o tai ga­li reikš­ti, kad by­lo­je yra duo­me­nų apie jo ga­li­mą nu­si­kal­ti­mą, ta­čiau jų ne­pa­kan­ka įta­ri­mams par­eikš­ti. Šio­je by­lo­je bus apk­lau­sia­mas ir prem­je­ras, so­cial­de­mo­kra­tų va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Apie ko­rup­ci­ją Lie­tu­vo­je – „Sa­vai­tės“ po­kal­bis su „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­tu­vos sky­riaus va­do­vu S. Mu­rav­jo­vu.

– Jei­gu kal­ba­me apie vy­riau­sy­bę, tai šian­dien dar nė­ra įro­dy­ta, kad tie mi­nis­trai kal­ti ir kad jie bus nu­baus­ti ar­ba jiems bus iš­kel­tos by­los. Bet ar ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti to­kiu mi­nis­trų ka­bi­ne­tu? Ko­kia ži­nia yra pa­siųs­ta vi­suo­me­nei?

– Ma­nau, į šį klau­si­mą at­sa­kys rin­ki­mai. Man aiš­ku, kad gy­ve­na­me de­mo­kra­ti­nė­je vals­ty­bė­je, mū­sų ša­ly­je vei­kia tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ir, jei­gu at­si­ran­da in­for­ma­ci­jos, ku­rią rei­kė­tų pa­ti­krin­ti, į ku­rią rei­kė­tų rea­guo­ti, to­kie veiks­mai, ku­riuos ma­to­me pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis, yra tai, ko tu­rė­tu­me ti­kė­tis.

Aiš­ku, vi­sa­da ga­li­ma klaus­ti tei­sė­sau­gos par­ei­gū­nų, ar nė­ra taip, kad jie dir­ba ne­pa­ma­tuo­tai. Bū­tent dėl to jau daug me­tų siū­lo­me pra­dė­ti ma­tuo­ti ir tei­sė­sau­gos ste­bė­se­nos įstai­gų dar­bą, aiš­kiai su­si­tar­ti, ko­kie tu­ri bū­ti jų tiks­lai, ir ma­tuo­ti jų efek­ty­vu­mą.

– Aš no­riu pri­si­min­ti Na­cio­na­li­nę ko­vos su ko­rup­ci­ja prog­ra­mą, ku­ri Sei­me pri­im­ta 2015 me­tais. Ten yra nu­ma­ty­ta „už­ti­krin­ti ko­rup­ci­nio po­bū­džio nu­si­kals­ta­mų vei­kų tin­ka­mą kri­mi­na­li­za­vi­mą“, o tam, sa­ko­ma prog­ra­mo­je, bus „pa­reng­ti tei­sės ak­tų dėl ko­rup­ci­jos vie­ša­ja­me ir pri­va­čia­me sek­to­riuo­se kri­mi­na­li­za­vi­mo pro­jek­tai“. Ar už­ten­ka šian­dien tei­sės ak­tų, kad bū­tų už­ti­krin­tas ko­rup­ci­jos kri­mi­na­li­za­vi­mas?

– Tei­sės ak­tų vi­są lai­ką ga­li bū­ti dau­giau, svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad tei­sės ak­tai pa­tys ne­vei­kia. Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je šiuo me­tu kaip tik ir tu­ri­me šį iš­šū­kį. Tu­ri­me la­bai daug vi­so­kiau­sių prie­mo­nių „ant po­pie­riaus“, tik dau­gu­ma įstai­gų, ku­rios tu­ri įgy­ven­din­ti Na­cio­na­li­nę ko­vos su ko­rup­ci­ja prog­ra­mą, ne­jau­čia šei­mi­nin­ko jaus­mo ir ne­la­bai su­pran­ta, kaip ši­ta prog­ra­ma ga­li jiems pa­dė­ti. To­dėl aki­vaiz­du, kad per at­ei­nan­čius ke­le­rius me­tus tu­ri­me keis­ti po­kal­bį apie ko­rup­ci­ją ir skaid­ru­mą iš es­mės. Ma­nau, kad at­ėjo lai­kas pra­šy­ti įtai­gų va­do­vų pri­siim­ti dar dau­giau at­sa­ko­my­bės.

– Kal­bant apie vie­šuo­sius pir­ki­mus ir ko­rup­ci­ją svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je, Na­cio­na­li­nė­je ko­vos su ko­rup­ci­ja prog­ra­mo­je yra nu­ma­ty­ti at­ski­ri už­da­vi­niai. Pir­miau­sia – apie vie­šuo­sius pir­ki­mus. Prieš ku­rį lai­ką gir­dė­jau to­kią is­to­ri­ją – tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad tai bu­vo se­niai ir ta is­to­ri­ja man bu­vo per­pa­sa­ko­ta. Tai bu­vo kon­kur­sas ke­liams ties­ti ir ja­me da­ly­va­vo ke­li­nin­kai. Vie­nas pa­sa­ko­ja: ži­nau, kad ga­liu ke­lią nu­ties­ti už 150, sa­ky­ki­me, kaž­ko­kių pi­ni­gų, bet pri­me­tu, kad rei­kės kaž­kiek ati­duo­ti „ot­ka­tų“, pa­gal­vo­ju, kiek pats ga­lė­čiau sau pa­siim­ti, tad pri­de­du dar 100 ir kon­kur­sui pa­tei­kiu sa­vo su­mą – 250, bet kaip lai­mi kon­kur­są, pa­tei­kęs 800, taip ir lai­mi. Ar ga­li­ma teig­ti, kad da­bar ta si­tua­ci­ja kei­čia­si?

– Pri­si­pa­žin­siu, ne­su ti­kras, kad ši­ta si­tua­ci­ja kei­čia­si iš es­mės. Pri­si­min­ki­me, kad vi­sai ne­se­niai Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba at­li­ko ty­ri­mą sta­ty­bų sek­to­riu­je ir pa­aiš­kė­jo, jog 10 stam­biau­sių bend­ro­vių lai­mi apie 30 proc. vi­sų vie­šų­jų pir­ki­mų sta­ty­bos sek­to­riu­je Lie­tu­vo­je.

Man pa­čiam ten­ka nuo­lat gir­dė­ti, kad sta­ty­bų bend­ro­vės jau se­niai pa­sis­kirs­tę įta­kos sfe­ro­mis, ži­no, ku­ri ku­ria­me re­gio­ne vei­kia, aiš­ku, kas ką ga­li lai­mė­ti, o ma­žes­nės bend­ro­vės tu­ri pri­si­tai­ky­ti ir žais­ti pa­gal esa­mas tai­syk­les. Aki­vaiz­du, kad la­bai daug kas pri­klau­so ir nuo ste­bė­se­nos įstai­gų.

– Na, kai kal­ba­me apie vie­šuo­sius pir­ki­mus, tai, nors įvar­di­jau tuos 150 pi­ni­gų, bet aiš­ku, kad tai yra mi­li­jo­ni­nės su­mos, o ne 100 eu­rų ky­šis. Tuo me­tu svei­ka­tos sis­te­mo­je bū­tent toks ky­ši­nin­ka­vi­mas yra la­bai ak­tua­lus – to­kie ne­di­de­li pi­ni­gai, „ma­žo­ji ko­rup­ci­ja“.

– Taip, pa­pras­tam žmo­gui, be jo­kios abe­jo­nes, ak­tua­liau­sias yra ky­ši­nin­ka­vi­mo klau­si­mas. Prieš tai rei­kė­tų pa­sa­ky­ti, kad stam­biau­sia ko­rup­ci­ja ar­ba ko­rup­ci­ja, dėl ku­rios mū­sų vals­ty­bė pra­ran­da dar dau­giau lė­šų, ma­nau, yra vie­šų­jų pir­ki­mų sfe­ro­je ir gy­dy­to­jų at­sto­vams bend­rau­jant su far­ma­ci­jos įmo­nių at­sto­vais.

Ta­čiau pa­pras­tas žmo­gus ko­rup­ci­jos pa­sek­mes pa­jau­čia jau ki­taip. Ir daž­nai bū­tent per tai, kad be ky­šio prob­le­mos ne­išsp­rę­si. Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pis ro­do, kad kas an­tras žmo­gus, pa­bend­ra­vęs su gy­dy­to­ju, su­pra­to, kad ky­šį rei­kia duo­ti, kas an­tras yra da­vęs.

Džiu­gu yra tai, kad vi­suo­me­nės nuo­sta­ta šiuo klau­si­mu kei­čia­si. Ma­to­me, kad lie­tu­viai iš es­mės ne­be­no­ri duo­ti ky­šio, ma­no, kad ky­šis yra blo­gy­bė, ta­čiau šiuo me­tu ma­tau vis dar di­de­lį Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, sa­vi­val­dy­bių, ku­rios daž­nai ku­ruo­ja gy­dy­mo įstai­gas, ne­no­rą su­pras­ti, kad šiam klau­si­mui spręs­ti rei­kia daug dau­giau pa­stan­gų.

– Ar yra pa­skai­čiuo­ta, ko­kią ža­lą biu­dže­tui da­ro ko­rup­ci­ja, ar tu­ri­te kaž­ko­kį skai­čių, kiek mes dėl jos pra­ran­da­me?

– Aš ma­nau, kad mes pra­ran­da­me mi­li­jo­nus, jei ne mi­li­jar­dus. Tiks­lių pa­skai­čia­vi­mų nie­kas ne­tu­ri, ga­li­me tik spė­lio­ti. Vis­kas ga­li bū­ti pa­skai­čiuo­ta ga­na pa­pras­tai – pa­gal­vo­ki­me apie še­šė­lį, kiek pi­ni­gų yra te­nai, pa­gal­vo­ki­me, kas su­da­ro še­šė­lį, ir, ma­nau, kal­bė­si­me apie 20–25 proc. Klau­si­mas – kaip tai pa­keis­ti?

Pa­gal ky­ši­nin­ka­vi­mo ro­dik­lius daž­nai esa­me la­biau pa­na­šūs į so­vie­ti­nę vals­ty­bę, nes ky­ši­nin­ka­vi­mo mas­tas Lie­tu­vo­je, ly­gi­nant su ki­to­mis ES na­rė­mis, iš tie­sų yra prob­le­ma. Jei­gu Da­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je be­veik nie­kas ne­ky­ši­nin­kau­ja, Lie­tu­vo­je tai kol kas da­ro kas penk­tas žmo­gus. Skai­čiai kei­čia­si, jie ma­žė­ja, bet ma­žė­ja per lė­tai.

– Bet vis dėl­to yra vie­na ge­ra ži­nia – ko­rup­ci­jos su­vo­ki­mo in­dek­sas pa­ki­lęs aukš­čiau. Da­bar Lie­tu­va yra 32-a, ji pa­ki­lo per 7 vie­tas, tu­ri 61 ba­lą iš 100. Tuo me­tu pir­mo­je vie­to­je esan­ti Da­ni­ja tu­ri 91 ba­lą. Tas 30 ba­lų skir­tu­mas – kaip to­li mes esa­me nuo Da­ni­jos ir kiek mums lai­ko ga­li rei­kė­ti ją pa­si­vy­ti?

– Ma­nau, kad esa­me ga­na to­li. Skir­tu­mas tarp mū­sų ir Da­ni­jos šiuo me­tu yra toks, kaip tarp Mo­zam­bi­ko ir mū­sų. Mo­zam­bi­kas, Af­ri­kos vals­ty­bė, tu­ri 31 ba­lą. Aiš­ku, daug kas džiau­gia­si tuo, kad ga­vo­me aukš­čiau­sią vi­sų lai­kų įver­ti­ni­mą, bet džiau­gia­mės šiek tiek per anks­ti.