Kontrabandininkai vis dažniau naudoja bepiločius orlaivius
Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiai pa­sta­ruo­ju me­tu fik­suo­ja vis dau­giau at­ve­jų, kai kon­tra­ban­dai ga­ben­ti ar pa­sie­nio sar­gy­bai ste­bė­ti pa­si­tel­kia­mi nu­si­kals­ta­mų gru­puo­čių val­do­mi be­pi­lo­čiai or­lai­viai.

Tai nau­ja grės­mė vals­ty­bės sie­nų sau­gu­mui, ku­rią su­val­dy­ti pa­sie­nie­čiai pa­jėgs tik pa­tys pa­si­tel­kę nau­jas tech­no­lo­gi­jas, tei­gia­ma Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nės aso­cia­ci­jos pra­ne­ši­me.

Pa­sie­nie­čiai su­ne­ri­mę: pa­sta­ruo­ju me­tu jie su­si­du­ria su vis iš­ra­din­ges­niais kon­tra­ban­di­nin­kais.

Kaip nau­ją grės­mę, ke­lian­čią itin di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos (VSAT) par­ei­gū­nai įvar­di­ja nu­si­kals­ta­mų gru­puo­čių val­do­mus be­pi­lo­čius or­lai­vius, ku­riais ne tik šniukš­ti­nė­ja­ma Lie­tu­vos vals­ty­bės te­ri­to­ri­ja ir iš pa­sa­lų ste­bi­mi pa­sie­nį sau­gan­tys par­ei­gū­nai, bet ir iš kai­my­ni­nių ša­lių ga­be­na­mos kon­tra­ban­di­nės pre­kės.

Ne­le­ga­lias ci­ga­re­tes ga­be­na be­pi­lo­čiais orlaiviais

Sie­kiant dau­giau su­ži­no­ti apie vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos ga­li­my­bes pa­nau­do­jant be­pi­lo­čius or­lai­vius, VSAT Pa­sie­nie­čių mo­kyk­lo­je su­reng­tas se­mi­na­ras, ku­rio me­tu pra­ne­šė­jų nuo­to­li­nės mo­ky­mo sis­te­mos pa­gal­ba klau­sė­si pa­sie­nio pa­da­li­nių at­sa­kin­gi par­ei­gū­nai.

Mo­ky­mus or­ga­ni­za­vo Pa­sie­nie­čių mo­kyk­la kar­tu su Lie­tu­vos gy­ny­bos ir sau­gu­mo pra­mo­nės aso­cia­ci­jos (LGSPA), Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nis­tra­ci­jos ir Lie­tu­vos be­pi­lo­čių or­lai­vių nau­do­to­jų aso­cia­ci­jos at­sto­vais.

„Pa­vyz­džiui, Pa­gė­gių rink­ti­nė už­fik­sa­vo at­ve­jus, kai be­pi­lo­čiu or­lai­viu iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties bu­vo at­ga­be­na­mos dė­žės ci­ga­re­čių. Be­pi­lo­tis or­lai­vis at­skrai­din­da­vo kro­vi­nį, jį nu­mes­da­vo ir grįž­da­vo. To­kių ir pa­na­šių at­ve­jų vis dau­gė­ja įvai­rių VSAT rink­ti­nių te­ri­to­ri­jo­se, to­dėl tai iš tie­sų ke­lia rim­tą su­si­rū­pi­ni­mą“, – ko­men­ta­vo VSAT Pa­sie­nie­čių mo­kyk­los Pro­fe­si­nių da­ly­kų sky­riaus vir­ši­nin­kas Gied­rius Bak­ša.

Pra­dė­ję ieš­ko­ti prieš­nuo­džių nau­jiems sie­nos pa­žei­di­mams pa­sie­nie­čiai pri­ėjo prie iš­va­dos, kad su to­bu­lė­jan­čiais nu­si­kal­tė­liais ga­li­ma ko­vo­ti tik pa­si­tel­kus nau­jas tech­no­lo­gi­jas, o vie­na efek­ty­viau­sių prie­mo­nių yra tų pa­čių be­pi­lo­čių or­lai­vių pa­nau­do­ji­mas vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gai.

Lie­tu­vos pa­sie­nie­čių be­pi­lo­čiai or­lai­viai šiuo tiks­lu dar nė­ra nau­do­ja­mi, tuo tar­pu mū­sų kai­my­nams es­tams tai jau nė­ra nau­jie­na – pa­sie­nie­čių be­pi­lo­čiai or­lai­viai ten jau ku­ris lai­kas šu­kuo­ja pa­sie­nio ruo­žus. Es­ti­jo­je jau ar­ti de­šimt­me­čio vei­kia bent ke­lios įmo­nės, ga­mi­nan­čios be­pi­lo­čius or­lai­vius pa­gal vals­ty­bės ir ka­riuo­me­nės už­sa­ky­mus. To­kiu bū­du ši sri­tis ga­na in­ten­sy­viai plė­to­ja­ma, o be­pi­lo­čių or­lai­vių ga­min­to­jai jau sėk­min­gai kon­ku­ruo­ja net ir už­sie­nio rin­ko­se.

„Mū­sų ini­cia­ty­va įvy­kęs se­mi­na­ras, ku­rio tiks­las bu­vo iš­siaiš­kin­ti be­pi­lo­čių or­lai­vių pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bes sau­gant vals­ty­bės sie­ną, at­vė­rė mums akis: ga­li­my­bės yra iš tie­sų di­džiu­lės ir aki­vaiz­du, kad be­pi­lo­čiai or­lai­viai yra mū­sų at­ei­tis“, – ne­abe­jo­jo Pa­sie­nie­čių mo­kyk­los Pro­fe­si­nių da­ly­kų sky­riaus vir­ši­nin­kas G.Bak­ša.

Es­tai – kur kas la­biau pažengę

Se­mi­na­ro pra­ne­šė­jas Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius ir aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų star­tuo­lio „Žvelk aukš­čiau“, Lie­tu­vo­je ga­mi­nan­čio nuo­to­li­niu bū­du val­do­mus or­lai­vius, vie­nas įkū­rė­jų dr. Do­man­tas Bru­čas sa­ko, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė jau žen­gė pir­muo­sius žings­nius pa­nau­do­da­ma be­pi­lo­čius or­lai­vius – pa­vyz­džiui, Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Oro gy­ny­bos ba­ta­lio­nas jau po­rą me­tų nau­do­ja jų be­pi­lo­čius or­lai­vius kaip tai­ki­nius. Ta­čiau kaip sa­ko dr. D.Bru­čas, aps­kri­tai Lie­tu­va šio­je sri­ty­je ge­ro­kai at­si­lie­ka nuo Es­ti­jos, tiek nuo Lat­vi­jos, ne­kal­bant jau apie Va­ka­rų ša­lis.

„Mes ne tik ne­nau­do­ja­me, bet ir ge­rai ne­ži­no­me, kas tai yra, – taip da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją api­bū­di­na LGSPA pri­klau­san­čios įmo­nės „Žvelk aukš­čiau“ vie­nas įkū­rė­jų D.Bru­čas. – O ga­li­my­bių yra iš tie­sų daug. Kal­bant apie pa­sie­nie­čius – tai pats pa­pras­čiau­sias be­pi­lo­čių or­lai­vių pa­nau­do­ji­mo bū­das yra įvai­raus po­bū­džio ste­bė­ji­mas ir die­ną, ir nak­tį. Tar­ki­me, krū­muo­se ne­to­li sie­nos yra au­to­mo­bi­lis – gal rei­kia pa­si­žiū­rė­ti. Pa­lei­džia­mas or­lai­vis, ku­ris yra vi­siš­kai au­to­ma­ti­zuo­tas, o žmo­gaus įsi­ki­ši­mas yra mi­ni­ma­lus. Tad tam ne tik rei­kia ma­žiau žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių, bet ir pa­ti to­kio ste­bė­ji­mo kai­na, pa­ly­gin­ti, tar­ki­me, su sraig­tas­par­nių nau­do­ji­mu, yra kur kas ma­žes­nė. Dėl ne­di­de­lių eksp­loa­ta­ci­jos iš­lai­dų to­kie or­lai­viai ga­li nuo­la­tos ka­bo­ti ore ir šu­kuo­ti pa­sie­nį su mi­ni­ma­liu žmo­gaus įsi­ki­ši­mu, o ne bū­ti ke­lia­mi tik ret­sy­kiais, kaip da­bar yra kal­bant apie sraig­tas­par­nius.“

D.Bru­čo tei­gi­mu, be­pi­lo­čių or­lai­vių kai­nos la­bai svy­ruo­ja ir di­des­nę da­lį su­da­ro ne pa­ties or­lai­vio, o įran­gos (aukš­tos raiš­kos ka­me­ros, ter­mo­vi­zo­riaus) kai­na. Lie­tu­vo­je pa­ga­min­to stan­dar­ti­nio be­pi­lo­čio or­lai­vio, ap­rū­pin­to rei­ka­lin­ga įran­ga, kai­na ga­li siek­ti apie 20 tūkst. eu­rų. Tad kai­na, kaip sa­ko D.Bru­čas, yra prie­ina­ma net ir ne­tur­tin­gai Lie­tu­vos vals­ty­bei.

Tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spragos

Be­je, va­di­na­mie­ji ter­mo­vi­zo­riai – inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių ka­me­ros, skir­tos bū­tent be­pi­lo­čiams or­lai­viams, jau pra­de­da­mos ga­min­ti ir Lie­tu­vo­je. „Maž­daug po mė­ne­sio ruo­šia­mės pri­sta­ty­ti pro­to­ti­pą – tai bus leng­vas, ant be­pi­lo­čio or­lai­vio mon­tuo­ja­mas, pa­to­giai val­do­mas ter­mo­vi­zo­rius, ir tai bus pir­mas toks prie­tai­sas, nuo A iki Z su­kur­tas ir pa­ga­min­tas Lie­tu­vo­je“, – sa­ko LGSPA na­rės įmo­nės „Vil­ri­da“ par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­kas Ki­ril Kov­ba­siuk.

Ši įmo­nė ga­mi­na ir ki­tas tech­no­lo­gi­jas bei op­ti­nius prie­tai­sus, ku­rie ga­li bū­ti sėk­min­gai nau­do­ja­mi ka­ri­nių, pa­ieš­kos, gel­bė­ji­mo ir kt. spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų me­tu. Kai ku­riais jų jau do­mi­si ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė bei Lie­tu­vos po­li­ci­jos spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų rink­ti­nė „A­ras“. Vie­na to­kių tech­no­lo­gi­jų – zon­da­vi­mas la­ze­riu, lei­džian­ti ap­tik­ti op­ti­nius prie­tai­sus iki 3 km at­stu­mu, net jei ste­bi­mas ob­jek­tas yra pa­sta­te už to­nuo­tų lan­gų.

Kaip tei­gia ad­vo­ka­tų kon­to­ros GLIMS­TEDT vy­res­ny­sis tei­si­nin­kas dr. Fe­lik­sas Mi­liu­tis, be­pi­lo­čiai or­lai­viai ša­lies spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms iš tie­sų ga­li su­teik­ti pla­tes­nes ga­li­my­bes kon­tro­liuo­jant vals­ty­bi­nę sie­ną, ieš­kant din­gu­sių as­me­nų ar spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų me­tu. Vis dėl­to šiuo me­tu di­džiau­sias truk­dis tiks­lin­gam be­pi­lo­čių or­lai­vių pa­nau­do­ji­mui ar ne­tei­sė­tos jų veik­los už­kar­dy­mui yra aiš­kaus tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo trū­ku­mas. Tei­si­nin­ko tei­gi­mu, tai nė­ra tik Lie­tu­vos prob­le­ma – iki šiol nė­ra ir jo­kio uni­fi­kuo­to be­pi­lo­čių or­lai­vių reg­la­men­ta­vi­mo ir ES ly­giu. „Pag­rin­di­nės prob­le­mos, ku­rios tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mos tei­si­niu re­gu­lia­vi­mu – at­sa­ko­my­bės už be­pi­lo­čiu or­lai­viu pa­da­ry­tą ža­lą ar tei­sės ak­tų pa­žei­di­mą pri­tai­ky­mas ir as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo bei duo­me­nų ap­sau­ga“, – sa­kė F.Mi­liu­tis.

Dr.D.Bru­čas taip pat su­ti­ko, kad be vi­sų ki­tų prob­le­mų, pa­gal da­bar­ti­nį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą be­pi­lo­čiai or­lai­viai ga­li skrai­dy­ti tik ko­ne jį val­dan­čio pi­lo­to ma­to­mu­mo zo­no­je – kaip jis pa­juo­ka­vo, „pi­lo­tui virš gal­vos“. To esą vi­siš­kai pa­kan­ka pra­mo­goms ar me­ni­nėms nuo­trau­koms da­ry­ti, bet to­li gra­žu ne rim­tes­niems dar­bams.

To­dėl sie­kiant pa­žan­gos ir kad ga­lė­tu­me pri­si­vy­ti bent jau ar­ti­miau­sius kai­my­nus, bū­ti­na ieš­ko­ti bū­dų, kaip už­kam­šy­ti šias spra­gas.