Konstitucinis Teismas – vėl politinių kovų centre
Po il­gos per­trau­kos Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) ir vėl tu­rės pa­da­ry­ti tai, dėl ko ne­su­si­ta­rė pa­tys po­li­ti­kai. Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės pa­ve­di­mas KT aiš­kin­tis dėl abe­jo­nių su­kė­lu­sio Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo pri­me­na ne vie­ną anks­tes­nį po­li­ti­kų ban­dy­mą tei­si­niu ke­liu spręs­ti po­li­ti­nius klau­si­mus.

No­ras į po­li­ti­ką įtrauk­ti KT – nei nau­jas, nei ne­ti­kė­tas. Pri­trū­kę ar­gu­men­tų ar tie­siog ati­dė­lio­da­mi ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, ieš­ko­da­mi iš­ei­čių ar no­rį įkąs­ti opo­nen­tams po­li­ti­kai ir anks­čiau pa­si­telk­da­vo KT. Kons­ti­tu­ci­jos sar­gų pa­gal­bos pri­rei­kė spren­džiant dėl LEO LT, Sei­mo ko­mi­te­tui aiš­ki­nan­tis Vals­ty­bės sau­gu­mo de­part­men­to (VSD) veik­lą, su­nkme­čio me­tu ma­ži­nant biu­dže­to iš­lai­das, ga­liau­siai – ati­mant ko­kį or­di­ną ar spren­džiant, rei­kia šauk­ti­nių ar ne. O pra­šy­mus ką nors iš­aiš­kin­ti ar­ba iš­aiš­kin­ti KT iš­aiš­ki­ni­mą su­nku ir su­skai­čiuo­ti.

Pra­šo iš­aiš­kin­ti tai, kas aišku

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to (MRU) pro­fe­so­rius, bu­vęs KT tei­sė­jas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius su­tin­ka, kad įsta­ty­mų lei­dė­jai veng­da­mi tei­si­nės po­li­ti­nės ar mo­ra­li­nės at­sa­ko­my­bės daž­nai pa­gal­bos ieš­ko kreip­da­mie­si į KT.

Po­li­ti­kai pui­kiai ži­no, kad ne­ga­li pri­imi­nė­ti tei­sės ak­tų, prieš­ta­rau­jan­čių Kons­ti­tu­ci­jai, ta­čiau lyg nie­kur nie­ko ūmai krei­pia­si į KT. „Įs­ta­ty­mų lei­dė­jas ne­tu­rė­tų nu­si­ša­lin­ti nuo at­sa­ko­my­bės. Jei kas pri­ėmė tei­sės ak­tą, tai už jį ir at­sa­ko. Bet kar­tais el­gia­ma­si prieš­in­gai – pa­ban­dy­ki­me pa­žiū­rė­ti, ką pa­sa­kys KT, o pa­skui žiū­rė­si­me, ką da­ry­si­me“, – kal­bė­jo jis.

Kar­tais KT nu­ta­ri­mo ar spren­di­mo ne­už­ten­ka. Po­li­ti­kai daž­nai pa­pra­šo iš­aiš­ki­ni­mo, o po to – iš­aiš­kin­ti iš­aiš­ki­ni­mą. Tai­gi, pro­ce­sai daž­nai už­si­tę­sia. V. Sin­ke­vi­čius pa­sa­ko­jo, kad KT iš­aiš­ki­ni­mas rei­ka­lin­gas tam, kad su­bjek­tai, ku­riems skir­tas nu­ta­ri­mas, ge­riau su­pras­tų jo tu­ri­nį. Pa­gal KT įsta­ty­mą, teis­mas aiš­ki­na sa­vo nu­ta­ri­mus.

„I­šaiš­ki­ni­mai – ir pir­mas, ir an­tras – tei­kia­mi ne to­dėl, kad KT nu­ta­ri­mas ne­aiš­kus, – pri­me­na V. Sin­ke­vi­čius. – Nu­ta­ri­mas daž­nai bū­na vi­siš­kai aiš­kus. Daž­nai krei­pia­si to­dėl, kad įsta­ty­mų lei­dė­jas ar Vy­riau­sy­bė ne­no­ri pri­im­ti ati­tin­ka­mo re­gu­lia­vi­mo ar­ba no­ri to­kio re­gu­lia­vi­mo, ku­ris abe­jo­ti­nas kons­ti­tu­ci­niu po­žiū­riu. Tai­gi dar kar­tą krei­pia­si į teis­mą ti­kė­da­mie­si, kad gal KT par­ašys ko­kį sa­ki­nį, už ku­rio ga­li­ma bus už­si­ka­bin­ti ir nu­sta­ty­ti to­kį re­gu­lia­vi­mą, ku­ris ne vi­sai de­ra su pir­mi­ne KT iš­va­da. Yra to­kių da­ly­kų, bet tai reiš­kia ne­at­sa­kin­gą po­li­ti­nį ir tei­si­nį vei­ki­mą ir dau­giau nie­ko“.

Ga­li­ma nu­ei­ti la­bai toli

To­dėl ir da­bar, kuo­met pre­zi­den­tė krei­pė­si į KT dėl Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo Nr. 343 tei­sė­tu­mo, ga­li­ma lauk­ti įvai­rių baig­čių. Nu­ta­ri­mas – dėl ku­ror­ti­nių zo­nų, ta­čiau nė ne­sle­pia­ma, kad taip pa­da­ry­ta dėl to, kad nu­ta­ri­mą de­ri­nęs Kęs­tu­tis Tre­čio­kas ne­at­sis­ta­ty­di­no.

V. Sin­ke­vi­čius sa­ko, kad taip, ša­lies va­do­vė KT klau­sia, ar Vy­riau­sy­bė, pri­im­da­ma nu­ta­ri­mą, ne­pa­žei­dė įsta­ty­mų – abe­jo­nės grin­džia­mos tei­si­niais, o ne po­li­ti­niais ar­gu­men­tais: „Pre­zi­den­tė pa­si­rin­ko tei­si­nį ke­lią. Po­li­ti­kai šio klau­si­mo ne­išsp­ren­dė – Vy­riau­sy­bė pa­sa­kė, kad ne­ma­to pa­žei­di­mų ir nie­ko ne­da­rys. Ir KT ga­li iš­blaš­ky­ti abe­jo­nes: ar­ba pri­pa­žin­ti, kad tvar­ka nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo pa­žeis­ta, ar­ba kons­ta­tuo­ti, kad ne“.

Ži­no­ma, KT ga­li im­tis aiš­kin­tis ne tik pro­ce­dū­ras, bet ir nu­ta­ri­mo tu­ri­nį – pa­vyz­džiui, ar Vy­riau­sy­bė vyk­do par­ei­gą sau­go­ti gam­tą ir pan. Ga­liau­siai, KT nie­kas ne­drau­džia pa­žiū­rė­ti į šį rei­ka­lą ir iš eti­nės ar mo­ra­li­nės pers­pek­ty­vos. V. Sin­ke­vi­čiaus žo­džiais, jei KT nag­ri­nė­da­mas by­lą pa­sa­ky­tų, kad, tar­ki­me, pro­ce­dū­rų pa­žei­di­mą lė­mė įta­kin­gų as­me­nų pra­šy­mai, vi­suo­me­nei ga­li aps­kri­tai kil­ti klau­si­mas, ar ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti ir ki­tais Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mais.

Smuk­do Kons­ti­tu­ci­jos prestižą

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas To­mas Čy­vas lai­ko­si nuo­mo­nės, kad po­li­ti­kai kvies­da­mie­si į pa­gal­bą KT, tie­siog no­ri per­mes­ti at­sa­ko­my­bę. „Nor­ma­lio­mis po­li­ti­nio vei­ki­mo są­ly­go­mis ša­lies va­do­vas tu­rė­tų kreip­tis ne į KT ir skųs­ti nu­ta­ri­mą, o Sei­mui teik­ti de­kre­tą dėl mi­nis­tro K. Tre­čio­ko at­lei­di­mo. Pa­vyz­džiui, Al­gir­das Bra­zaus­kas kaž­ka­da tei­kė de­kre­tą dėl prem­je­ro Adol­fo Šle­že­vi­čiaus“, – ly­gi­na jis.

Jis pri­mi­nė da­bar­ti­nio KT pir­mi­nin­ko Dai­niaus Ža­li­mo žo­džius, kad po­li­ti­kai, pa­no­rę per­kel­ti po­li­ti­nių žai­di­mų lau­ką į KT, te­gul pa­skui ne­sis­kun­džia dėl to, kad esą KT po­li­ti­kuo­ja. „Pa­vyz­džiui dėl šauk­ti­nių KT pa­sa­kė, kad pats įsta­ty­mų lei­dė­jas nu­ta­ria, ko­kiu bū­du gi­na­ma tė­vy­nė. Pa­aiš­kė­jo, kad nie­kas nie­ko ne­užd­rau­dė, ga­li­ma bu­vo bet ka­da pa­keis­ti kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tro įsa­ky­mą dėl šauk­ti­nių. Bet ne, bu­vo ei­ta į KT, verk­ta, kad nė­ra iš ko komp­lek­tuo­ti re­zer­vo ir pan.“, – pri­mi­nė jis.

T. Čy­vo nuo­mo­ne, se­niai ži­no­ma, kad po­li­ti­kai ne pir­mą kar­tą „sa­lia­mo­niš­kai“ per­lei­džia KT klau­si­mus, ku­riuos tu­rė­tų spręs­ti pa­tys. „O re­zul­ta­tas – smuk­do­mas Kons­ti­tu­ci­jos pres­ti­žas“, – įsi­ti­ki­nęs jis.