Konstitucinis Teismas užtikrino visų asmenų teisę į apeliaciją civiliniame procese
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kons­ti­tu­ci­ja – aukš­čiau­sią tei­si­nę ga­lią tu­rin­tis tei­sės ak­tas. Kons­ti­tu­ci­jos 30 straips­nio 1 da­lis by­lo­ja: „As­muo, ku­rio kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ar lais­vės pa­žei­džia­mos, tu­ri tei­sę kreip­tis į teis­mą.“ Šia kons­ti­tu­ci­ne nuo­sta­ta yra įtvir­tin­ta ab­so­liu­ti as­mens tei­sė į teis­mi­nę gy­ny­bą.

Konstitucinis Teismas (KT) 2019 metų kovo 1 dienos nutarimu pripažino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 306 straipsnio 3 dalį prieštaraujančia Konstitucijai.

Taisyklė ir išimtys

CPK 306 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio skundo turinį, 3 dalis nustato bendrą taisyklę, kad apeliacinį skundą gali surašyti advokatas. Šiame straipsnyje taip pat numatytos išimtys: jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, tai surašyti ir pasirašyti apeliacinį skundą gali jis pats. Apelianto juridinio asmens skundą taip pat gali surašyti darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, ir CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6, 7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi remiantis šiuo straipsniu, apeliacinį skundą gali surašyti tik asmenys, atitinkantys keliamus kriterijus: turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; esantys juridinio asmens darbuotojai arba fizinio asmens artimieji giminaičiai; profesinių sąjungų darbuotojai; asociacijų, kurių tikslas yra tam tikros grupės asmenų neatlygintinas gynimas, nariai; antstolių padėjėjai, turintys antstolio įgaliojimą; advokatai.

Taigi remiantis galiojančia CPK 306 straipsnio 3 dalimi, galima teigti, kad asmuo, nebaigęs teisės studijų universitete, nėra pajėgus surašyti apeliacinio skundo civilinėje byloje, neatsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, nors galiojant ankstesnei šio straipsnio redakcijai, jokie reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti apeliacinį skundą surašantis asmuo, nebuvo keliami, t. y. apeliacinį skundą galėjo surašyti pats asmuo, neatsižvelgiant į turimą išsilavinimą, arba jo atstovas pagal pavedimą.

Kilo abejonių

Vilniaus miesto apylinkės teismui, priėmusiam nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų šalinimo ir dėl subjekto, kuris pasirašė apeliacinį skundą, tinkamumo, kilo abejonių, ar CPK nuostatos tinkamai reguliuoja teisinius santykius, pradedant apeliacinį procesą, todėl teismas kreipėsi į KT ir paprašė patikrinti, ar CPK nuostata, numatanti, kas gali teikti apeliacinį skundą, pernelyg neapriboja konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą galbūt yra apribojama tiems asmenims, kurie neturi pakankamai lėšų kreiptis į advokatą, tačiau valstybės garantuojama teisė jiems neteiktina. Taip pat asmenims, atliekantiems bausmę įkalinimo įstaigoje, nes bausmė apsunkina šių asmenų galimybes susirasti atstovą.

Seimo atstovai nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir savo poziciją motyvavo tuo, kad teisė į apeliaciją yra viena pagrindinių civilinio proceso dalyvių teisių ir yra tinkamai užtikrinama dabartiniu reguliavimu, o kriterijų, keliamų apeliacinį skundą teikiančiam asmeniui, sumažinimas pažeis civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo principus. Seimo atstovų manymu, tik advokatas, turintis pakankamai teisinės patirties, gali įžvelgti pirmosios instancijos teismo padarytas materialinės teisės klaidas, tinkamai parengti apeliacinį skundą ir taip užtikrinti tinkamą atstovavimą teisme.

Lyginamasis aspektas

KT nurodė, jog klausimą, ar CPK nuostatos, nustatančios reikalavimus asmeniui, kuris teikia apeliacinį skundą, neapriboja konstitucinės asmens teisės į teisminę gynybą, yra tikslinga įvertinti lyginamuoju aspektu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatos, reguliuojančios apeliacinio skundo pateikimą, nekelia jokių reikalavimų apeliantui: nei jo profesijai, nei jo išsilavinimui. Taip pat BPK nenumato, kad apeliacinį skundą turi surašyti apelianto atstovas ar advokatas.

Tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (ANK), tiek Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ) numato, kad surašyti apeliacinį skundą gali asmuo, nelygu, koks jo išsilavinimas ar profesija, arba šio asmens atstovas.

KT taip pat pažymėjo, kad kiti BPK, ANK, ABTĮ apeliaciniam skundui keliami reikalavimai yra panašūs į CPK keliamus reikalavimus.

KT nurodė, kad asmenys, kurių pajamos bent kiek viršija Vyriausybės nustatytą pajamų dydį, negauna valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Be to, tam tikrų kategorijų bylose (pavyzdžiui, dėl neturtinės žalos atlyginimo, savarankiškos profesinės ar ūkinės komercinės veiklos) fiziniams asmenims valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, o juridiniai asmenys apskritai negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinėse bylose, nes tokia galimybė nenumatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.

Proceso dalyvis šiandien gali pats parengti apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar einamų pareigų.

KT pažymi, kad CPK 318 straipsnio 1 dalis įtvirtina bylos šalių pareigą ir kitų procese dalyvaujančių asmenų teisę pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą, tačiau jokių reikalavimų asmeniui, surašančiam atsiliepimą į apeliacinį skundą, nekelia ir nenurodo, jog atsiliepimą turi surašyti advokatas. Todėl susidaro dviprasmiška situacija, nes tokią pačią reikšmę turintiems procesiniams dokumentams yra keliami skirtingi reikalavimai.

Pradėjo formuoti praktiką

Taip pat verta paminėti, jog pagal CPK 338 straipsnį atskirasis skundas nagrinėjamas remiantis teisės normomis, reglamentuojančiomis procesą apeliacinės instancijos teisme, tad ir Konstitucijai prieštaraujančia CPK 306 straipsnio 3 dalies norma, kuri buvo užkirtusi kelią atskirąjį skundą pateikti asmeniui, neturinčiam aukštojo teisinio išsilavinimo, arba advokato padėjėjui, turinčiam aukštąjį teisinį išsilavinimą ir teisinio darbo patirtį, nors, pavyzdžiui, antstolio padėjėjas turi teisę pateikti apeliacinį skundą.

Susidarius tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismai pradėjo formuoti atitinkamą praktiką, nurodančią, jog privalomo advokato atstovavimo apeliacinės instancijos bylose reikalavimas nėra pateisinamas teikiant atskiruosius skundus. Teismai tokią poziciją pagrindė tuo, kad atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas ir pirmosios instancijos teismuose, nes pirmosios instancijos teismas gali sutikti su atskiruoju skundu ir panaikinti skundžiamą nutartį. Be to, atskiraisiais skundais, anot apeliacinės instancijos teismų, yra sprendžiami tarpiniai procesiniai klausimai, o atitinkamo išsilavinimo ar advokato kvalifikacijos reikalavimo iškėlimas užkirstų asmens teisę į teisingą teismą (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2018 metų vasario 22 dienos nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-570–259/2018).

Ribojimo negali būti

Grįžtant prie KT priimto nutarimo reikia pažymėti, kad KT konstatavo, jog „pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis“.

KT konstatavo, kad nors įstatymų leidėjas, iškeldamas tam tikrus išsilavinimo arba kvalifikacijos reikalavimus asmenims, kurie gali pateikti apeliacinį skundą, siekė užtikrinti civilinio proceso veiksmingumą, koncentruotumą ir ekonomiškumą, tačiau toks siekis negali būti pateisinamas apribojant konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimą apeliacinėje instancijoje, todėl toks CPK 306 straipsnio 3 dalies reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remiantis Konstitucijos 107 straipsniu, nuo 2019 metų kovo 1 dienos nebegali būti taikoma CPK 306 straipsnio 3 dalis, o dėl šios nuostatos galiojimo galutinai nuspręs Seimas. Tai reiškia, kad proceso dalyvis šiandien gali pats parengti apeliacinį skundą, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar einamų pareigų.

Tomas Karpičius yra advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas teisininko asistentas