Konstitucijos sargams matuojami pančiai
Sei­mo na­rių ryž­tas su­val­dy­ti „blo­gus fi­nan­si­nius“ spren­di­mus pri­iman­tį Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT) stip­rė­ja su­lig kiek­vie­na nau­ja by­la. Eks­per­tų tei­gi­mu, po­li­ti­kų gra­si­ni­mai – tuš­ti, nes KT ga­lias ser­gi pa­ti Kons­ti­tu­ci­ja.

Idė­ja ne­leis­ti KT aiš­kin­ti su eko­no­mi­ka su­si­ju­sius da­ly­kus rea­ni­muo­ja­ma kas­kart, kai Kons­ti­tu­ci­jos sar­gai pra­ne­ša apie dar vie­ną por­ci­ją grą­žin­ti­nų iš­mo­kų. Par­la­men­ta­rai įsi­ti­ki­nę, kad rea­lios pa­dė­ties esą ne­su­vo­kian­čio KT pa­stan­go­mis ket­vir­tį am­žiaus iž­dą se­ki­nan­čios įvai­rios kom­pen­sa­ci­jos – kliū­tis ša­lies eko­no­mi­kai spar­čiau ženg­ti pir­myn. No­ras ma­ty­ti KT su sa­vo­tiš­kais tram­do­mai­siais marš­ki­niais kaip re­ta vie­ni­ja vi­sų po­li­ti­nių at­spal­vių Sei­mo na­rius.

Ne iš­im­tis – pra­ėju­sį an­tra­die­nį pa­skelb­tas KT iš­aiš­ki­ni­mas dėl mo­ti­nys­tės iš­mo­kų lu­bų ne­tei­sė­tu­mo. Ne­pri­siim­da­mi kal­tės dėl to­kios nuo­sta­tos įtei­si­ni­mo, vi­si po­li­ti­kai su­ta­rė, kad toks KT spren­di­mas „nė­ra ūkiš­kas“. Tuo me­tu tei­sės ži­no­vai pri­me­na, jog šis teis­mas tam ir vei­kia, kad gin­tų Kons­ti­tu­ci­ją nuo jai prieš­ta­rau­jan­čių tei­sės ak­tus pri­iman­čių par­la­men­ta­rų.

Ga­li­ma at­si­dur­ti akligatvyje

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to na­rio so­cial­de­mo­kra­to Al­gir­do Sy­so nuo­mo­ne, siū­ly­mai ri­bo­ti KT ga­lias aiš­ki­nant su eko­no­mi­ka su­si­ju­sius da­ly­kus tu­ri ra­cio­na­lų pa­grin­dą. „Jei lai­ky­si­mės tik įsta­ty­mo rai­dės ir ne­at­siž­velg­si­me į ga­li­my­bes, nu­va­žiuo­si­me la­bai to­li. KT va­do­vau­ja­si Kons­ti­tu­ci­ja ir kons­ti­tu­ci­nė­mis dva­sio­mis, ku­rias su­gau­dy­ti la­bai su­nku“, – LŽ sa­kė jis.

Anot po­li­ti­ko, Kons­ti­tu­ci­jos kū­rė­jai ją ra­šė 1992 me­tais, ti­kė­da­mi idea­lia vi­suo­me­ne ir idea­liais san­ty­kiais. Ta­čiau pra­ėjus ket­vir­čiui am­žiaus tvar­ky­ti eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų rei­ka­lus lai­kan­tis to­kių nuo­sta­tų – ne pats ge­riau­sias da­ly­kas. A. Sy­so nuo­mo­ne, no­rint su­val­dy­ti KT, rei­kė­tų keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Esą „ka­dan­gi į Ru­bi­ko­ną įbri­do­me gi­liai“, kar­tu bū­tų ga­li­ma spręs­ti ir ki­tus ak­tua­lius klau­si­mus – pi­lie­ty­bės, Sei­mo na­rių skai­čiaus ir ki­tus.

„Ži­no­ma, Kons­ti­tu­ci­jos ži­no­vai sa­ko, kad jos ju­din­ti ne­rei­kia. Bet jei no­ri­me aiš­ku­mo, tu­ri­me pri­im­ti tam ti­krus spren­di­mus, nes ki­taip ga­li­me įva­ry­ti sa­ve į ak­li­gat­vį“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys.

Ne­va­lia dai­ry­tis atgal

Kęstutis Glaveckas: "KT kišimasis kai kuriais atvejais nėra racionalus, jis propaguoja kompensacijų politiką."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas li­be­ra­las Kęs­tu­tis Gla­vec­kas ti­ki­no, kad eko­no­mi­nius val­džios spren­di­mus in­ven­to­ri­zuo­jan­tis KT ne­ga­li ma­ty­ti vi­sos si­tua­ci­jos vals­ty­bė­je. Anot jo, bū­ta at­ve­jų, kai šio teis­mo pri­im­tas spren­di­mas tiek val­džią, tiek vals­ty­bės biu­dže­tą įstum­da­vo į blo­gą pa­dė­tį.

„Lo­gi­ka pa­pras­ta – no­rint ką nors kom­pen­suo­ti, rei­kia tu­rė­ti pi­ni­gų. Ka­dan­gi jų spaus­di­ni­mo ma­ši­nos ne­tu­ri­me, tu­rė­si­me kaž­kur nu­rėž­ti. Ta­čiau dar blo­ges­nis da­ly­kas tas, kad per 25 me­tų ne­bu­vo lai­ko­tar­pio, kai biu­dže­te ne­bū­da­vo nu­ma­to­ma lė­šų kom­pen­sa­ci­joms – nuo rub­li­nių in­dė­lių iki vi­sų dėl kri­zės su­ma­žin­tų fi­nan­sų“, – LŽ sa­kė K. Gla­vec­kas.

Jo tei­gi­mu, nie­kur pa­sau­ly­je net ir po kri­zės ne­mo­ka­mos kom­pen­sa­ci­jos, nes taip ga­li­ma grei­čiau iš­lip­ti iš duo­bės. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je ma­no­ma, „kaip už­pil­ti už nu­ga­ros li­ku­sią duo­bę“. Par­la­men­ta­ras įsi­ti­ki­nęs, kad per vi­sus tuos me­tus bū­tų bu­vę kur kas pro­tin­giau in­ves­tuo­ti į inf­ras­truk­tū­rą, eko­no­mi­ką, dar­bo vie­tų kū­ri­mą.

Po­li­ti­kas nuo­gąs­ta­vo, kad spren­di­mas dėl mo­ti­nys­tės iš­mo­kų lu­bų pa­nai­ki­ni­mo taps ne­ge­ru pre­ce­den­tu. „Žmo­nės kreip­sis į teis­mą dėl ki­tų su­ma­žin­tų iš­mo­kų ir pa­gal su­sik­los­čiu­sią pra­kti­ką bus pa­tvir­tin­ta, kad pra­ra­di­mus bū­ti­na kom­pen­suo­ti. To­dėl pri­reiks ne tik 5 mln. eu­rų grą­žin­ti mo­ti­noms, o 40 ar 50 mln. eu­rų už li­gos ar ne­dar­bo iš­mo­kų ne­prie­mo­kas“, – sa­kė K. Gal­vec­kas.

Jo nuo­mo­ne, vals­ty­bei toks grą­ži­ni­mas kai­nuo­tų per bran­giai. „Gal­vo­ji­mas tik apie pra­ei­tį la­bai ap­sun­ki­na at­ei­tį. Kur kas pro­tin­giau bū­tų, jei kar­tą nu­brėž­tu­me ri­bą ir dėl at­ei­ties pa­dė­tu­me aug­ti eko­no­mi­kai. KT ki­ši­ma­sis kai ku­riais at­ve­jais nė­ra ra­cio­na­lus, jis pro­pa­guo­ja kom­pen­sa­ci­jų po­li­ti­ką“, – pa­žy­mė­jo li­be­ra­las.

Tap­tų eks­per­tų komisija

Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras ma­no, jog la­biau­siai po­li­ti­kus er­zi­na tai, kad po KT iš­aiš­ki­ni­mų ne­re­tai ten­ka im­tis kon­kre­čių veiks­mų. „Ta­čiau KT juk ne­nu­ro­do, kad kom­pen­sa­ci­jos tu­ri bū­ti iš­mo­kė­tos jau ry­toj ir ko­kio dy­džio jos tu­ri bū­ti. KT pa­brė­žia, kad tai tu­ri bū­ti da­ro­ma pa­gal vals­ty­bės iš­ga­les. To­dėl ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad KT ne­ma­to rea­lios vals­ty­bės si­tua­ci­jos. KT nu­ta­ri­mus rei­kia skai­ty­ti iki ga­lo, o tiems, ku­rie ren­gia pa­tai­sas pa­gal juos, gal­vo­ti, kaip do­ku­men­tus tin­ka­mai trak­tuo­ti ir įgy­ven­din­ti“, – LŽ sa­kė jis.

Anot S. Šed­ba­ro, no­rint, kad KT ne­ga­lė­tų in­terp­re­tuo­ti kai ku­rių kons­ti­tu­ci­nių nor­mų, rei­kė­tų keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją. Ta­čiau tuo­met prob­le­miš­ka tap­tų pa­ti KT es­mė. „Jei KT ga­lė­tų aiš­kin­ti tik da­lį nor­mų, jis bū­tų kaž­ko­kia eks­per­tų ko­mi­si­ja“, – kal­bė­jo Sei­mo na­rys. Jis pri­mi­nė, kad mė­gi­ni­mai re­for­muo­ti KT Veng­ri­jo­je ir Len­ki­jo­je su­lau­kė itin ne­igia­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų reak­ci­jos, kai ku­riuos spren­di­mus te­ko at­šauk­ti.

Kar­tu S. Šed­ba­ras sa­kė no­rin­tis pa­lin­kė­ti KT bū­ti at­sa­kin­gam, ne­gal­vo­ti, „kad Vy­riau­sy­bė po sta­lu tu­ri mai­šą pi­ni­gų ir nie­kam jo ne­duo­da“. Esą ne be rei­ka­lo yra įtvir­tin­ta spe­cia­li KT for­ma­vi­mo tvar­ka: 3 tei­sė­jus siū­lo Sei­mo pir­mi­nin­kas, kad „a­tei­tų žmo­nės, iš­ma­nan­tys įsta­ty­mų lei­dy­bą“, 3 – pre­zi­den­tas, kad „sup­ras­tų ir vyk­do­mo­sios val­džios dar­bą“, 3 – Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas, „kad žmo­nės bū­tų iš­min­tin­gi“. „Šio pri­nci­po, de­ja, iki ga­lo nė­ra lai­ko­ma­si“, – ap­gai­les­ta­vo po­li­ti­kas.

KT ne­si­ki­ša į ekonomiką

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vo Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, Kons­ti­tu­ci­ja ne­nu­ma­to, kad KT ne­ga­lė­tų tir­ti ko­kių nors įsta­ty­mų ar ki­tų tei­sės ak­tų ati­tik­ties Kons­ti­tu­ci­jai.

„Ko­dėl taip nu­ma­ty­ta? Tik to­dėl, kad bū­tų ga­li­ma ap­gin­ti as­mens tei­ses ir lais­ves, kad val­džia ne­pikt­nau­džiau­tų sa­vo įga­lio­ji­mais ir pa­isy­tų Kons­ti­tu­ci­jos. Kiek­vie­nas siū­ly­mas ne­leis­ti KT ką nors tir­ti reikš­tų, kad da­lis tei­sių ir lais­vių, ku­rios su­si­ju­sios su tam ti­krais vals­ty­bės fi­nan­si­niais iš­tek­liais, lik­tų ne­ap­sau­go­tos. Tar­ki­me, KT ne­ga­lė­tų tar­ti žo­džio dėl pen­si­jų, mo­kes­čių, įvai­rių so­cia­li­nių iš­mo­kų, vals­ty­bės biu­dže­to“, – LŽ sa­kė jis. To­kiu bū­du at­si­ras­tų „la­bai di­de­lis tei­sės ak­tų sluoks­nis“, ku­ris ne­pa­tek­tų į kons­ti­tu­ci­nę kon­tro­lę, va­di­na­si, žmo­gaus tei­sių ir lais­vių kons­ti­tu­ci­nė ap­sau­ga bū­tų la­bai su­silp­nin­ta.

Anot pro­fe­so­riaus, jo­kiais įsta­ty­mų pa­kei­ti­mais KT su­var­žy­mų įtei­sin­ti ne­ga­li­ma, nes jo įga­lio­ji­mai tir­ti vi­sų įsta­ty­mų, taip pat ir ūki­nių, fi­nan­si­nių, mo­kes­ti­nių, ky­la iš pa­čios Kons­ti­tu­ci­jos. „Tau­ta su­tei­kė to­kią tei­sę KT. Joks Sei­mas, jo na­rys ne­ga­li prieš­ta­rau­ti tau­tos va­liai ir siū­ly­ti pa­tai­sas, ku­rios su­var­žy­tų KT ga­lias“, – pa­brė­žė V. Sin­ke­vi­čius.

Jis ne­su­ti­ko, kad kal­ti­ni­mai, esą KT ne­su­vo­kia rea­lios vals­ty­bės si­tua­ci­jos, tu­ri pa­grin­do. „Po­li­ti­kai ar­ba įsta­ty­mų lei­dė­jai pir­miau­sia tu­rė­tų pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve. Pra­dė­da­mi ei­ti par­ei­gas jie pri­sie­kia pa­klus­ti Kons­ti­tu­ci­jai, gerb­ti ją, ne­pa­žei­di­nė­ti. Tad jei jie pri­ima tei­sės ak­tus, ku­rie pa­žei­džia Kons­ti­tu­ci­ją, KT tu­ri ją ap­gin­ti. Šiuo at­ve­ju KT ne­tu­ri svars­ty­ti, kas yra eko­no­miš­kai tiks­lin­ga ar nau­din­ga. KT ne­si­ki­ša į eko­no­mi­kos pro­ce­sus, tik ap­gi­na Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tas tei­ses. Užuot baks­no­ję į KT, po­li­ti­kai te­gu ge­riau gi­li­na­si į Kons­ti­tu­ci­ją, KT nu­ta­ri­mus, ta­da ne­rei­kės verk­ti, kad šis teis­mas kaž­ką da­ro ne taip“, – pa­brė­žė V. Sin­ke­vi­čius.