Konservatorių metamorfozės: kaip kostiumuoti ponaičiai žengs į provinciją
Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) svars­ty­mai keis­ti sa­vo ideo­lo­gi­nę kryp­tį, sie­kiant ju­dė­ti „cen­tro“ link ir tap­ti „žmo­nių par­ti­ja“, yra nau­jų rin­kė­jų me­džiok­lės pra­džia, sa­ko LRT.lt kal­bin­ti po­li­to­lo­gai. Anot jų, kon­ser­va­to­riai už­si­mo­jo į sa­vo pu­sę per­vi­lio­ti itin di­de­lę rin­kė­jų gru­pę, sie­kian­čią net 30 proc. ša­lies elek­to­ra­to. Tuo me­tu po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kas Vy­tau­tas Bru­ve­ris ma­no, kad nau­jų rė­mė­jų TS-LKD ne­pri­si­vi­lios, nes dek­la­ruo­da­mi ko­vą prieš po­pu­liz­mą pa­tys ren­ka­si po­pu­lis­tų ke­lią.  

TS-LKD strateginių gairių projekte, kuris aptarinėjamas partijos viduje, konservatoriai siekia nubrėžti naują politinę kryptį – partija turėtų tapti platų palaikymą turinčia „žmonių partija“. Dokumente konservatoriams siūloma ne tik koreguoti partijos pavadinimą, bet ideologine prasme judėti link „centro“, daugiau dėmesio skirti kovai socialine nelygybe, socialine atskirtimi.

TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis virtino, kad šiandien konservatorius mato kaip stiprią centro dešinės partiją.

Be to, konservatoriai strateginių gairių dokumente pabrėžia, kad rinkėjai nusivylė valdančiųjų „valstiečių“ vykdoma ultraliberalia politika ir juos į savo pusę galėtų patraukti TS-LKD arba Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Konservatorių įsitikinimu, būtent jie rinkėjams gali tapti esmine „valstiečių“ alternatyva.

TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis antradienį LRT laidoje „Dienos tema“ tvirtino, kad šiandien konservatorius mato kaip stiprią centro dešinės partiją.

„Jeigu įsivaizdavome, kad stovime stipriai dešinėje, šiandien akivaizdu, kad politologiniais terminais kalbant, centro dešinieji yra kur kas platesnį būrį žmonių apimanti bendruomenė“, – apie ideologinės partijos krypties pokyčius ir siekius plėsti rinkėjų ratą užsiminė G. Landsbergis.

Nori pramušti paramos „lubas“

LRT.lt kalbintas Klaipėdos universiteto docentas, politologas Saulius Šiliauskas tvirtino, kad diskusijos konservatorių gretose dėl partijos krypties keitimo nėra naujiena. Jis priminė, kad šias kalbas jau seniai yra įsiūbavęs partijos krikdemiškasis sparnas, o dabar, anot politologo, diskusija tapo dar aktualesnė, kadangi TS-LKD ėmė aktyviai ruoštis kitąmet vyksiantiems savivaldos, prezidento rinkimams.

„Tai yra bandymas reaguoti į priekaištus partijos vadovybei, kad ji yra per daug arogantiška, atitrūkusi nuo žmonių, per daug moralizuojanti, auklėjanti, mokanti“, – priežastis, kodėl TS-LKD vis garsiau kalba partijos krypties keitimą, vardijo S. Šiliauskas.

Pasak politologo, apie ėjimą „centro“ link prabilę konservatoriai greičiausiai bandys praplėsti rinkėjų ratą, mat dešiniųjų pažiūrų simpatikų rezervo jiems rinkimuose gali nepakakti.

„Jie tame dešiniajame flange konkurentų dabar, atsižvelgiant į tai, kad liberalai yra susilpnėję, neturi. Konservatoriams dėl dešiniojo flango ir kovoti nereikia, bent jie taip mano. O į centrą, kairįjį centrą daug kas pretenduoja, todėl konservatoriai bando orientuotis į socialiai jautrią politiką“, – svarstė pašnekovas.

S. Šiliausko mintims pritarė Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorė, politologė Jūratė Novagrockienė. LRT.lt ji teigė, kad TS-LKD svarstymai apie partijos ideologinės krypties pokyčius susiję ne tik su artėjančiais rinkimais, bet ir su dabartinio politinio klimato pasikeitimais, kai vis populiaresni tampa visuomeniniai rinkimų komitetai.

Vis dėlto, politologės įsitikinimu, nors konservatorių bandymas keisti partijos veidą yra suprantamas, TS-LKD identitetas dėl tokių veiksmų gali nukentėti.

S. Šiliauskas: „Tai yra bandymas reaguoti į priekaištus partijos vadovybei, kad ji yra per daug arogantiška, atitrūkusi nuo žmonių, per daug moralizuojanti, auklėjanti, mokanti.“

„Galbūt partijos gretose vyksta svarstymai, kad „yra dalis rinkėjų, kurie mato įvairius konservatorių šleifus, tarkime, krizių laikotarpį“. Bet vis dėlto ši partija turi ir stabilų rinkėją, kuris, tiesa, yra susvyravęs. Kad ir kaip bebūtų, ši partija yra lengvai atpažįstama, kai kitos partijos yra sunkiau atpažįstamos. [...] Manau, kad konservatoriams būtų naudingiau išlaikyti tą savo konservatorių etiketę“, – pabrėžė J. Novagrockienė.

Nusitaikė į svyruojantį rinkėją

LKA profesorė J. Novagrockienė įsitikinusi, kad apie ėjimą „centro“ link prabilę konservatoriai siekia į savo pusę patraukti svyruojančių rinkėjų grupę, kurių gretose gali būti tiek centro, tiek ir kairiųjų politinių pažiūrų simpatikų.

„Konservatorių tikslas yra paimti svyruojantį rinkėją, kuris gali būti labai margas. Tai galėtų būti „valstiečių“ rinkėjas, tai gali būti socdemų rinkėjas, tai gali būti liberalų rinkėjas, nes Liberalų sąjūdis yra labai susilpnėjęs“, – svarstė pašnekovė.

Jai pritarė LRT.lt kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Lauras Bielinis. Anot jo, TS-LKD, supratusi, kad „konservatyvus konservatyvizmas“ siaurina galimybes patraukti daugiau žmonių į savo pusę, pradėjo naują balsų medžioklę.

„Greičiausiai tai bus liberalų rinkėjas, nes liberalai šiandien yra krizėje. Jie save identifikuoja kaip centro-dešinę, jų rinkėjas, ko gero, yra tas klasikinis rinkėjas, kuris orientuojasi į tam tikrus vertybinius kriterijus, kuriuos deklaruoja liberalai. Jeigu konservatoriai išplės vertybinių kriterijų diapazoną, jie gali tuos suabejojusius, pasimetusius rinkėjus, anksčiau rinkusius liberalus, persivilioti pas save.

Kitų politinių jėgų rinkėjai, kuriuos siektų persivilioti konservatoriai, gali būti „darbiečių“, „tvarkiečių“ rinkėjai, šiaip pasimetusi rinkėjų grupė, kuri savęs su niekuo neidentifikuoja, bet balsuoja rinkimuose, inertiškai eina prie balsadėžių ir pasirenka paskutiniu momentu. Šiuo atveju konservatoriai, ko gero, nusitaiko ir bandys aprėpti ir šiuos rinkėjus, kurių yra labai daug – apie 30 procentų. Tai yra populistinė masė, kurią labai lengva patraukti į save, jeigu turi kažkokį patrauklų vertybinį kriterijų“, – komentavo L. Bielinis.

Politologas S. Šiliauskas, paklaustas apie TS-LKD ir LSDP santykius, pabrėžė, kad konservatoriai, prabilę apie poreikį kovoti į socialine atskirtimi, taikosi į socdemų elektoratą.

Veržimasis į socdemų daržą gali virsti draugyste?

Politologas S. Šiliauskas, paklaustas apie TS-LKD ir LSDP santykius, pabrėžė, kad konservatoriai, prabilę apie poreikį kovoti į socialine atskirtimi, taikosi į socdemų elektoratą.

„Konservatoriai bandys parodyti, kad šalia kitų jie yra taip pat socialūs. [...] Socialdemokratai savo ruožtu turi patys tarpusavyje išsiaiškinti, nes, jei neišsiaiškins, kyla klausimas, ar peržengs tą 5 procentų limitą. Konservatoriai mato galimybę užimti jų nišą“, – dėstė politologas.

Kita vertus, S. Šiliausko manymu, TS-LKD lyderių kalbėjimas apie socialinį jautrumą gali reikšti ir galimą konservatorių ir socdemų suartėjimą arba koaliciją, mat savivaldos lygmeniu tokių pavyzdžių jau yra.

Apie galimą TS-LKD ir LSDP sąjungą ateityje prabilo ir politologas L. Bielinis.

„Neatmetu tokios galimybės, juolab, kad mes puikiai matome, jog dabar socialdemokratų vadovybė yra pakankamai paslanki, galbūt jiems trūksta organizacinių sugebėjimų, gal nesugeba suvaldyti partijos, bet vertybine prasme jie yra labai paslankūs ir suvokia, kad situacija nėra tokia stabili kaip buvo prieš kelis dešimtmečius. Taigi jie pasiruošę keistis, pasiruošę bendradarbiauti su daugeliu ryškesnių politinių jėgų. Jeigu konservatoriai savo vertybiniame diapazone įtrauks tam tikrus socialdemokratinio pobūdžio akcentus, tada bendradarbiavimas yra įmanomas“, – svarstė VDU profesorius.

Konservatorių pokyčius pavadino veidmainyste

Politologo S. Šiliausko įsitikinimu, konservatoriams pakeisti savo politinį vektorių vis dėlto gali būti nelengva, mat kai kuriais klausimais jų pozicija tebėra kategoriška.

„Konservatoriai galvoja apie tuos visus rinkėjus, kurie nusivilia į valdžią atėjusių ir opozicijoje esančių partijų socialiniu nejautrumu, nesugebėjimu spręsti socialines, ekonomines problemas, bet konservatoriai akcentuoja aiškią geopolitinę orientaciją, bando brėžti ryškią takoskyrą, kad jų nepainiotų su kitomis partijomis – griežtai kalba kaimynų atžvilgiu, griežta kalba istorijos, pilietiškumo temomis. Jeigu jie kalba apie „žmonių partiją“, tai jiems nereikėtų sau prisiskirti Tėvynės meilės monopolijos“, – dėstė pašnekovas.

Kritiškai TS-LKD diskusijas apie partijos metamorfozes vertino ir LRT.lt kalbintas dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris. Jo manymu, konservatoriai nori save paversti partija, kuria žavėtųsi ne tik dešinieji, bet ir centro, centro dešinės ar net centro kairės rinkėjai, tačiau tai, politologo vertinimu, tėra tik deklaracijos.

„Konservatorių pagrindinė bėda – jie nesugeba ir iš tiesų realiai niekada nesirengė bandyti rasti dialogą su labiau į kairę esančiais rinkėjais ir kitų partijų, išskyrus liberalus, rinkėjais. Jokios strategijos ar atnaujinta retorika nieko nepakeis, nes tai yra pačių partijos žmonių ir politinio mentaliteto problema, kuri nepakeičiama naujais strateginiais popieriais“, – pažymėjo V. Bruveris.

Apžvalgininko manymu, konservatorių siekis tapti „žmonių partija“ skamba veidmainiškai, nes savo retorikoje, V. Bruverio vertinimu, TS-LKD ima naudoti populistinius lozungus, nors patys kritikuoja populistus.

„V. Landsbergis trimitavo ir skalambijo apie naują populizmo bangą, apie antipartinę politiką, kurią atneša visuomeniniai rinkimų komitetai. [...] Koks pagrindinis šito populizmo raktinis žodis, raktinė ideologinė schema ir raktiniai lozungai, kuriais vilioja ir sėkmingai vilioja rinkėjus? Tai yra „žmonės“. Populistai visada aiškina, kad jie yra žmonių, liaudies, tautos atstovai, kurie kovos ir atstovaus tiems žmonėms, kovos prieš bloguosius politikus, prieš supuvusį elitą, prieš partijas, kurios yra blogio sinonimas. [...]

Žiauriai ironiška ir, man atrodo, net veidmainiška, kad konservatoriai, viena vertus, rėkaudami, kad nori kovoti prieš populizmą, kad stengsis išlaikyti tos klasikinės partinės ideologijos pozicijas prieš tą vėl kylančią, atsinaujinančią populizmo bangą, tačiau kita ranka bando apsiginkluoti tokiais terminais, tokiais žodžiais, kurie rodo, kad jie taip pat nori eksploatuoti tą populizmą“, – kritikos negailėjo V. Bruveris.

Konservatorių bandymus pritraukti daugiau rinkėjų, ypač iš regionų, politikos apžvalgininkas palygino su 2016 m., prieš Seimo rinkimus, pasirodžiusiu buvusio TS-LKD nario Manto Adomėno reklaminiu plakatu.

„Ironiškas vaizdelis, kai kostiumuoti konservatorių ponaičiai bandys vaizduoti kur nors provincijoje kaimo liaudies atstovus. Visi atsimename, kaip juokėsi visa Lietuva iš M. Adomėno, kuris apsirengęs neva ūkiškais kaimo drabužiais, kurie akivaizdžiai buvo šviežiai tam nupirkti iš brangių firminių parduotuvių, pasiėmęs į rankas šakes vaizdavo kaimo berną. Man dabar visa konservatorių partija panaši į tą M. Adomėno plakatą“, – sarkastiškai kalbėjo V. Bruveris.