Konservatorių gūžtoje daugėja „akmenėlių“
Di­džiau­sio­je pa­sta­rai­siais me­tais po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos by­lo­je, ku­rio­je fi­gū­ruo­ja ne vie­na par­ti­ja ir po­li­ti­kas, kai ku­rie Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) at­sto­vai uo­de­gas ga­li bū­ti įmer­kę gi­liau, nei iki šiol ži­no­ta vie­šai. Kon­ser­va­to­rius užk­lu­pę ne­ma­lo­nu­mai – dar vie­nas blo­gas sig­na­las ne tik šiai par­ti­jai, bet ir vi­sai po­li­ti­nei sis­te­mai.

Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį paskelbė, kad teismo kol kas nepasiekusioje politinės korupcijos byloje minimi ne tik liberalai. Laikraštis rašė, jog dar nebūdamas parlamentaru Laurynas Kasčiūnas prieš kelerius metus galėjo vykdyti koncerno „MG Baltic“ tuomečio viceprezidento Raimondo Kurlianskio užduotis.

Pareigūnai įtarė, kad konservatorius už 5 tūkst. eurų finansinę paramą su juo susijusiai asociacijai Valstybingumo ir tradicijos studijų centrui verslininko buvo paprašytas įtikinti ilgametę Seimo vicepirmininkę Ireną Degutienę balsuoti už tuomečio liberalo Šarūno Gustainio pataisą dėl vartojimo kreditų bei suorganizuoti jųdviejų susitikimą. Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) apklausta TS-LKD pirmoji vicepirmininkė patvirtino, kad L. Kasčiūnas netiesiogiai prašė paramos minėtam teisės akto projektui.

„Lietuvos ryto“ žiniomis, byloje užfiksuota, kad su R. Kurlianskiu ne kartą buvo susitikęs ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Anot dienraščio šaltinių, konservatorių lyderis per apklausą pareigūnams atskleidė, kad vienas tokių susitikimų buvo susijęs su pasirengimu rinkimams. Jis esą aiškino, kad „MG Baltic“ viceprezidentui pristatė partijos rinkimų programą ir prašė koncerno valdomos žiniasklaidos palankumo. Tiesa, konservatorių lyderis šią informaciją neigia.

Mano, kad išsklaidė abejones

L. Kasčiūnas „Lietuvos žinioms“ vakar aiškino, kad STT du kartus buvo apklaustas kaip liudytojas. „Į visus klausimus atsakiau, visas abejones išsklaidžiau, situaciją paaiškinau. Liudytojas ir likau“, – teigė jis.

Konservatorius pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu bendraudamas su R. Kurlianskiu jis nebuvo Seimo narys, valstybės politikas ar tarnautojas. Tuo metu L. Kasčiūno eitos pareigos – Rytų Europos studijų centro direktoriaus, vieno asociacijos Valstybingumo ir tradicijų studijų centro steigėjų – lėmė, kad jis turėjo susitikinėti su įvairiais žmonėmis. Be to, tada neva nebuvo priežasčių nepriimti finansinės paramos iš „MG Baltic“.

„Be jokios abejonės, dabar visa tai atrodo kitokioje šviesoje, nes yra didelė byla ir panašiai. Bet juk tada koncernui nebuvo pareikšti įtarimai, nieko nežinojome apie tą situaciją. Natūralu, jog manėme, kad paramos būtų galima paprašyti. Tokia visa esmė“, – tvirtino konservatorius.

L. Kasčiūnas pripažino, kad R. Kurlianskis prašė pasiteirauti I. Degutienės pozicijos dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų. „Tiesiog nuėjau ir pasiteiravau. Kaip tai atrodė I. Degutienei, komentuoti negaliu. Tačiau buvo paaiškinta, argumentai išdėstyti, ji laikėsi savo pozicijos iki galo. Istorija tuo ir pasibaigė. Niekas nedarė jokio spaudimo, nieko neorganizavau, pats nebalsavau“, – teisinosi parlamentaras.

L. Kasčiūnas tikino, kad dabartinės gyvenimo akimirkos nėra pačios geriausios, o ši istorija jam – pamoka. Politikas yra pasirengęs paaiškinti situaciją TS-LKD etikos sargams. „Turbūt Priežiūros komitetas priims kokį nors sprendimą. Tačiau turėkime galvoje faktą, kad esu teisiškai įvertintas, į visus klausimus atsakyta, buvau apklaustas kaip paprastasis liudytojas. Tai yra svarbūs dalykai vertinant visą situaciją. Moralinę pusę irgi pabandysiu paaiškinti. Jeigu bus kokia nors sankcija ar kalbų apie ją, priimsiu tai garbingai“, – kalbėjo jis.

Įvertins etikos sargai

Komentuodamas informaciją apie STT apklaustus Seimo TS-LKD frakcijos narius, G. Landsbergis aiškino, kad visi apklausti asmenys turi liudytojo statusą, ir teisėsauga jiems nėra išsakiusi priekaištų. „Aš ir, tikiu, visi kiti apklausose dalyvavę politikai pateikėme visą informaciją ir detales, kurios mums buvo žinomos, nuoširdžiai atsakėme į visus tyrėjų užduotus klausimus. Šiandien paviešinti epizodai ir liudijimų nuotrupos nenusako visos liudijimo STT esmės, todėl tikiuosi, kad bylai pasiekus teismą pamatysime visą vaizdą, o ne tik iš konteksto ištrauktas detales ir akivaizdžiai melagingus teiginius bei interpretacijas“, – sakė jis.

Anot G. Landsbergio, kai kuri publikacijoje pateikta informacija neatitinka tikrovės. „Šiandien matome tokias citatas, jog neva mano buvo aiškinama, esą R. Kurlianskiui buvo pristatyta partijos rinkimų programa ir prašyta koncerno valdomos žiniasklaidos palankumo. Tai netiesa, niekada jokios paramos ar palankumo neprašiau“, – tikino konservatorių lyderis.

Laurynas Kasčiūnas: „Bet juk tuomet koncernui nebuvo pareikšti įtarimai, nieko nežinojome apie tą situaciją. Natūralu, jog manėme, kad paramos būtų galima paprašyti.“

Apie tolesnius veiksmus ir partijos situacijos įvertinimą G. Landsbergis kalbėjosi su TS-LKD Priežiūros komiteto pirmininku Valdu Benkunsku. „Buvau informuotas, kad partijos Priežiūros komitetas savo iniciatyva ketina rinktis artimiausiu metu ir įvertinti visą žiniasklaidoje aprašytą situaciją“, – pabrėžė jis.

TS-LKD Priežiūros komitetas posėdį žada rengti penktadienį po pietų. „Tuomet bus daugiau informacijos. Dabar nenorėčiau nieko vertinti. Apklausime L. Kasčiūną, mėginsime į posėdį pasikviesti I. Degutienę“, – „Lietuvos žinioms“ sakė V. Benkunskas. Jo žiniomis, G. Landsbergis posėdyje nedalyvaus, nes bus išvykęs. Partijos pirmininkas savo poziciją žada išdėstyti raštu. Sankcijų, kurias būtų galima taikyti partijai „nusidėjusiems“ nariams, anot V. Benkunsko, yra įvairių. „Sunku pasakyti, ar jas taikysime. Informacija nėra paprasta“, – sakė politikas. Tarp galimų sankcijų yra numatytas ir šalinimas iš partijos.

Vienus muša, kitus – ne

Liberalų sąjūdžio lyderis ir frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad žinia apie konservatorius jam buvo naujiena. „Manęs STT neklausinėjo nei apie G. Landsbergį, nei apie I. Degutienę ar apskritai konservatorius. Manęs klausė vieno dalyko – ar Eligijus Masiulis darė poveikį frakcijos nariams. Ir aš, ir visi kiti patvirtino, kad jokio poveikio nebuvo“, – teigė parlamentaras. Dabar žiniasklaidos aprašyta situacija, pasak jo, rodo, kad poveikis buvo daromas – „einama pas Seimo narį įtikinėti ir už tai gauti pinigai“.

„Visada kirbėjo klausimas: kodėl mūsų partijai pareikšti įtarimai? O dabar kilo kitas klausimas – kodėl panašiais atvejais niekam kitam nieko nenutiko?“ – stebėjosi liberalas. Jis sakė nežinantis, iš kur galėjo nutekėti informacija. Esą daug įtariamųjų ir jų advokatų turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. „Tai galėtų būti nutekėjimo šaltinis. Bet tai tikrai nesusiję su manimi, nes aš, kaip įtariamos partijos pirmininkas, neturiu teisės susipažinti su ta medžiaga“, – aiškino E. Gentvilas. STT parlamentarą yra apklaususi kaip liudytoją.

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, paviešinta žinia nebuvo maloni. „Seimą vertinu kaip instituciją. Kai kam nors iš mūsų metamas įtarimų šešėlis, nepasitikėjimo debesis pakimba virš viso Seimo. Lietuvos žmonės pernelyg neskirsto – konservatoriai, liberalai ar „valstiečiai“. Jie sako – štai koks Seimas. Mus visus išrinko žmonės. Todėl ir atsakomybę turime jausti kiekvienas už visus“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo R. Baškienė. Ji sakė norinti, kad viskas „būtų kuo greičiau išsiaiškinta, jei įmanoma – pateisinta ar patikslinta“.

Būtinas vidinis tyrimas

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus nuomone, pagarsintoje istorijoje stebina keli dalykai. „Pirmiausia tai, kad tik dabar sužinojome, jog tokio aukšto rango TS-LKD politikė kaip I. Degutienė buvo apklausta STT. Tik dabar paaiškėjo, kad G. Landsbergis su „MG Baltic“ atstovais susitikinėjo sistemingai, o ne vieną kartą susitiko, kaip jis kalbėjo po apklausos STT. Taigi lyderis keičia parodymus. Tai labai blogai“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Gabrielius Landsbergis ir Irena Degutienė irgi buvo apklausti STT.Alinos Ožič nuotrauka

V. Valentinavičiaus vertinimu, blogiausia yra tai, kad L. Kasčiūnas „gavo paramą ir faktiškai, kaip galima suprasti, mėgino už ją atidirbti“. Ir jei ne I. Degutienės patirtis ir principingumas, būtų įklimpęs kur kas giliau.

„Per vieną dieną sužinojome daug naujų dalykų. Dabar kyla klausimas, ar bus daugiau naujienų. Manyčiau, kad TS-LKD reikėtų skubiai organizuoti vidaus tyrimą ir išsiaiškinti, kas realiai buvo ir ko partijos vadovybė galbūt nežino. Reikia greitų atsakymų į iškeltus klausimus“, – kalbėjo politologas.

Anot jo, su TS-LKD susiję įvykiai tik dar labiau pagilino sisteminių partijų krizę. „Vieni stebisi, kiti baisisi, kaip Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir „žalieji valstiečiai“, būdami nesisteminė partija, kuri gali ir kairiesiems, ir dešiniesiems rinkėjams žadėti ką tik nori, taip lengvai įsitvirtino ir klesti Lietuvos politikoje. Pirmiausia taip nutiko dėl to, kad sisteminės partijos mūsų akyse silpsta, nyksta ir griūva“, – aiškino V. Valentinavičius.

Atrodė, kad TS-LKD vienintelė iš sisteminių partijų liks skandalų nuošalyje. Tačiau, anot politologo, Tado Langaičio, Mykolo Majausko ir naujausias epizodas tokį įsivaizdavimą paneigė. „Atrodo, kad sisteminės partijos nepajėgia duoti atkirčio valdantiesiems. Todėl tikrai neramu dėl partinės sistemos ateities“, – sakė politologas.