Konservatoriai negirdėjo pažeidžiamiausiųjų balso
Rin­ki­muo­se su Tė­vy­nės sa­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­ni­mis de­mo­kra­tais (TS-LKD) da­ly­va­vęs po­li­to­lo­gas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ svars­to, ko­dėl par­ti­ja pra­lai­mė­jo Lie­tu­vos re­gio­nuo­se, o For­tū­na ly­dė­jo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą (LVŽS).

„Ža­lio­jo cu­na­mio“ jė­gą pa­ju­tau sa­vo kai­liu. Dzū­ki­jos apy­gar­do­je po pir­mo­jo tu­ro jau­čiau­si tvir­tai – vie­nin­ga ko­man­da, at­kak­lus dar­bas, so­li­dus at­otrū­kis, bet ga­liau­siai pra­lai­mė­jau ne­la­bai kur ma­ty­tam LŽVS kan­di­da­tui. Su­tin­ku, kad an­tro­jo pa­si­rin­ki­mo teo­ri­ja ga­li ge­riau­siai pa­aiš­kin­ti tai, kas at­si­ti­ko („vi­si prieš kon­ser­va­to­rius“). Bet svar­bes­nis klau­si­mas – ko­kios prie­žas­tys le­mia to­kį „an­trą­jį pa­si­rin­ki­mą“. And­rius Ku­bi­lius kal­ba apie „gy­ven­to­jų nos­tal­gi­ją pra­ei­čiai“ ir Ru­si­jos pro­pa­gan­dą, ku­ri sie­kia ak­tua­li­zuo­ti tei­gia­mą so­viet­me­čio ver­ti­ni­mą. Su­tin­ku (tą ro­do ir so­cio­lo­gi­niai ty­ri­mai), kad, stip­rin­da­mas pro-so­vie­ti­nę nos­tal­gi­ją, Krem­lius sie­kia iš­lai­ky­ti Lie­tu­vą sa­vo kul­tū­ri­nė­je – ci­vi­li­za­ci­nė­je erd­vė­je, nes to­kiu bū­du au­ga ti­ki­my­bė pri­tar­ti Ru­si­jos vyk­do­mai po­li­ti­kai“, – ra­šo L.Kas­čiū­nas.

Ta­čiau, pa­sak jo, tie pa­tys so­cio­lo­gi­niai ty­ri­mai at­sklei­džia, kad so­viet­me­čio il­ge­sys Lie­tu­vo­je yra ge­ro­kai su­ma­žė­jęs. Na­cio­na­li­nės rin­ki­mi­nės stu­di­jos apk­lau­sos duo­me­ni­mis, 2012 me­tų pa­bai­go­je 37 proc. gy­ven­to­jų vi­siš­kai su­ti­ko su tei­gi­niu, kad „so­vie­ti­niais lai­kais bu­vo gy­ven­ti ge­riau ne­gu da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vo­je“, ir tik 17 proc. su juo ne­su­ti­ko. Tuo me­tu Ry­tų Eu­ro­pos stu­di­jų cen­tro už­sa­ky­to­je ir „Bal­ti­jos ty­ri­mų“ 2016 me­tų va­sa­rą at­lik­to­je apk­lau­so­je jau tik 26 proc. res­pon­den­tų vi­siš­kai su­ti­ko“ o 42 proc. apk­laus­tų­jų vi­siš­kai ne­su­ti­ko su tei­gi­niu, kad so­viet­me­čiu gy­ve­ni­mas bu­vo ge­res­nis nei ne­prik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je.

„Dar dau­giau – nau­jau­si 2016 me­tų ty­ri­mai ro­do, kad so­cia­liai jau­tres­nis ir ma­žiau sau­ges­nis gy­ven­to­jų sluoks­nis nė­ra la­biau pro­ru­siš­kai nu­si­tei­kęs. Ir tai yra di­de­lis skir­tu­mas nei ly­gi­nant su tau­ti­nė­mis bend­ri­jo­mis, kur jau­čia­si ko­re­lia­ci­ja tarp žmo­nių pa­ja­mų ir po­žiū­rio į Ru­si­jos vyk­do­mą po­li­ti­ką. Tad so­vie­ti­nės nos­tal­gi­jos klau­si­mu vi­suo­me­nės būk­lės pa­ge­rė­ji­mas aki­vaiz­dus, bet po­li­ti­nio pro­tes­to po­ten­cia­las ir nau­jų gel­bė­to­jų pa­ieš­kos nie­kur ne­din­go. Ko­dėl? At­sa­ky­mai, ko ge­ro, sly­pi ki­tur. 22 proc. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­ten­ka į skur­do ri­zi­kos zo­ną, esa­me vie­ni iš liūd­nai pir­mau­jan­čių ES pa­gal so­cia­li­nę at­skir­tį, vi­du­ti­nė pen­si­ja yra ma­žes­nė nei Lat­vi­jo­je ar Es­ti­jo­je, spar­čiai virs­ta­me vie­no mies­to vals­ty­be (Vil­niu­je šiuo me­tu su­ku­ria­me jau 40 proc. ša­lies BVP) su tuš­tė­jan­čiais re­gio­nais“, – pa­ste­bi L .Kas­čiū­nas. Jis tei­gia vi­siš­kai su­tin­kan­tis su tei­gi­niu, kad rin­ki­mus re­zul­ta­tus ir dar vie­ną nau­ją pro­tes­to ban­gą lė­mė „so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo po­rei­kis bei nu­si­vy­li­mas so­cia­liai ne­jau­tria ne­oli­be­ra­lia po­li­ti­ka.“

„Ką da­ry­ti? TS-LKD tu­ri tap­ti ne vien did­mies­čių, o vi­sų Lie­tu­vos re­gio­nų par­ti­ja. Pla­ne Lie­tu­vai ra­šė­me apie Lie­tu­vos re­gio­ni­nės po­li­ti­kos mo­de­lį, ku­ris ma­žin­tų „dvie­jų Lie­tu­vų“ ta­kos­ky­rą. De­ja, ko ge­ro, ne­su­ge­bė­jo­me jo įti­ki­na­mai pa­teik­ti rin­kė­jams, ku­rie ir vėl dai­rė­si al­ter­na­ty­vų. Ne­pai­sant to, per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius me­tus tu­ri­me pa­de­mons­truo­ti, kad no­ri­me iš­ties­ti ran­ką so­cia­liai jau­triau­siems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Šia link­me mus veik­ti įpa­rei­go­ja ir tai, kad ti­kro­sios so­cial­de­mo­kra­ti­jos Lie­tu­vo­je nė­ra. Tam tu­ri­me ir pui­kių pa­vyz­džių: da­bar­ti­niai Vo­kie­ti­jos val­dan­tie­ji Krikš­čio­nys de­mo­kra­tai, įgy­ven­di­na so­cia­lio­sios rin­kos eko­no­mi­kos mo­de­lį. Jo šak­nys – krikš­čio­niš­ko­sios eti­kos ir žmo­gaus samp­ra­to­je, jun­gian­čio­je du svar­biau­sius pri­nci­pus – lais­vą rin­ką ir eko­no­mi­nę eti­ką (so­cia­li­nį tei­sin­gu­mą). Pra­kti­ko­je tai reiš­kia, jog rin­ka re­mia­si li­be­ra­liais pa­klau­sos ir pa­siū­los dės­niais, ta­čiau vals­ty­bės sver­tų pa­gal­ba ne­lei­džia­ma įsi­vy­rau­ti vie­nam ar ke­liems vei­kė­jams, ku­rie iš­kreip­tų eko­no­mi­kos vei­ki­mą. To­dėl de­da­mos di­de­lės pa­stan­gos ska­ti­nant smul­kų­jį šei­mų ir bend­ruo­me­nių vers­lą. Gre­ta to vei­kia ir an­tra­sis po­lis – so­cia­lus jau­tru­mas ir eti­ka, ne­pa­lie­kan­tys nuo­ša­ly­je jau­nų šei­mų, ne­įga­lių­jų, sen­jo­rų, ki­tų so­cia­liai jau­trių gru­pių, ku­rios yra ska­ti­na­mos pa­gal ga­li­my­bes įsi­trauk­ti į bend­ros ge­ro­vės kū­ri­mą. Ar ži­no­te, kad net 70 proc. Vo­kie­ti­jos ūki­nin­kų bal­suo­ja ne už ko­kius nors ža­liuo­sius ar kai­riuo­sius, o už A.Mer­kel krikš­čio­nis de­mo­kra­tus? Jei­gu spren­di­mų ne­ra­si­me, po ket­ve­rių me­tų vėl ga­lė­si­me kal­bė­ti apie pro­so­vie­ti­nę nos­tal­gi­ją ar iro­niš­kai svars­ty­ti vi­suo­ti­nės rin­ki­mų tei­sės trū­ku­mus, bet es­mės tai ne­keis – nau­ji gel­bė­to­jai vėl do­mi­nuos Lie­tu­vo­je“, – tei­gia po­li­to­lo­gas L. Kas­čiū­nas.