Kompensacijas pensininkams regi gyventojų kišenėse
Pa­lū­ka­noms už ban­ki­nius in­dė­lius pa­sie­kus re­kor­di­nes že­mu­mas, Sei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to (BFK) pir­mi­nin­kas Bro­nius Bra­daus­kas ma­to iš­ei­tį, esą nau­din­gą ir gy­ven­to­jams, ir vals­ty­bei. Ta­čiau prieš no­rą pa­pil­do­mai sko­lin­tis pies­tu sto­ja Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja (FM).

B. Bra­daus­kas siū­lo Vy­riau­sy­bei pi­giai, bet kiek bran­giau nei ko­mer­ci­niai ban­kai duo­da už in­dė­lius, sko­lin­tis iš gy­ven­to­jų ir vie­nu ypu grą­žin­ti nu­sa­vin­tas pen­si­jas bei at­sei­kė­ti pi­ni­gų ke­lių re­mon­tui. Šį klau­si­mą jis dar šią sa­vai­tę ža­da kel­ti Sei­mo So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos po­sė­dy­je.

Po­li­ti­niai opo­nen­tai abe­jo­ja, ar už ke­liais nuo­šim­čiais di­des­nes pa­lū­ka­nas žmo­nės su­skubs vals­ty­bei pra­ver­ti sa­vo pi­ni­gi­nes.

Rei­kia nau­do­tis galimybe

Pa­sak B. Bra­daus­ko, kai vie­nas di­džių­jų ša­ly­je vei­kian­čių ban­kų pa­skel­bė, kad ku­rį lai­ką už me­ti­nį in­dė­lį eu­rais ne­duos jo­kių pa­lū­ka­nų, o eu­ro tarp­ban­ki­nės rin­kos pa­lū­ka­nų nor­ma (Eu­ri­bor) yra mi­nu­si­nė, vals­ty­bė tiek už­sie­nio, tiek vi­daus rin­ko­se ga­li pa­sis­ko­lin­ti be­veik už nu­li­nes pa­lū­ka­nas. „Ka­dan­gi mū­sų fis­ka­li­nis de­fi­ci­tas yra 1,25 proc., o jį ga­li­me di­din­ti iki 3 proc., vals­ty­bės sko­la sie­kia kiek dau­giau nei 39 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP), o ne­pa­žeis­da­mi Mas­trich­to kri­te­ri­jaus ga­li­me sko­lin­tis iki 60 proc. BVP, ga­lė­tu­me dau­giau pa­sis­ko­lin­ti“, - ma­no po­li­ti­kas. B. Bra­daus­ko tei­gi­mu, už pa­pil­do­mai pa­sis­ko­lin­tas lė­šas iš kar­to ga­lė­tu­me grą­žin­ti per kri­zę nu­rėž­tų pen­si­jų da­lį. Jis tei­gė, kad pen­si­nin­kai mirš­ta, to­dėl amo­ra­lu dels­ti il­giau. Be to, jo nuo­mo­ne, pa­pil­do­mų lė­šų bū­tų ga­li­ma skir­ti ke­lių prie­žiū­ros prog­ra­mai, pa­vyz­džiui, žvyr­ke­liams as­fal­tuo­ti. „Da­bar tam la­bai pa­lan­kus mo­men­tas, juo rei­kia pa­si­nau­do­ti“, - įsi­ti­ki­nęs so­cial­de­mo­kra­tas.

B. Bra­daus­kas sa­kė, kad yra įvai­rių bū­dų, kaip įgy­ven­din­ti jo siū­ly­mą. Anot jo, iš gy­ven­to­jų ga­li­ma bū­tų pa­sis­ko­lin­ti siū­lant kiek di­des­nes pa­lū­ka­nas, nei da­bar siū­lo ko­mer­ci­niai ban­kai. „Ka­dan­gi kai ku­rie ban­kai siū­lo nu­li­nes pa­lū­ka­nas, jei­gu mes duo­tu­me nors ir 0,3 proc., Lie­tu­vos žmo­nės mie­lai su­tik­tų sko­lin­ti. Ma­ny­čiau, bū­tų rea­lu pa­sis­ko­lin­ti apie 300 mln. eu­rų“, - svars­tė jis.

Gy­ven­to­jai nesusivilios

Sei­mo BFK vi­ce­pir­mi­nin­kas Kęs­tu­tis Gla­vec­kas tei­gė, kad pa­pil­do­mai sko­li­nan­tis bū­tų di­di­na­mas biu­dže­to de­fi­ci­tas, o vals­ty­bė yra įsi­pa­rei­go­ju­si to ne­da­ry­ti. Kaip pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­ras, da­bar sko­li­ni­ma­sis nė­ra bran­gus. To­dėl di­de­lio efek­to sko­li­nan­tis iš gy­ven­to­jų vals­ty­bė ne­pa­jus­tų. „Di­de­lio „biz­nio“ čia ne­bū­tų“, - įsi­ti­ki­nęs K. Gla­vec­kas.

Be to, par­la­men­ta­ras ne­ti­ki, kad žmo­nės su­skubs vals­ty­bei sko­lin­ti už 0,1-0,3 proc. pa­lū­ka­nas. „Gy­ven­to­jai ne­sko­lins. Per­kant Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­nius po­pie­rius, jie iki iš­pir­ki­mo pa­bai­gos tu­ri ko­ti­ruo­tis an­tri­nė­je rin­ko­je. Jo­je, ko ge­ro, pa­klau­sos ne­bus. Gy­ven­to­jų su­in­te­re­suo­tu­mo pirk­ti už 0,1 proc. ti­krai ne­bus – tai ne­įti­ki­mai ma­žos su­mos. Jei­gu pa­siū­ly­tu­me 1 ar 1,5 proc., ta­da su­pras­čiau. Už 0,1 proc. pa­lū­ka­nas ga­lė­tu­me pa­sis­ko­lin­ti apie 20 mln. eu­rų, o tai nie­ko ne­reiš­kia“, - ma­no K. Gla­vec­kas. Taip pat jis pa­žy­mė­jo, kad in­ves­ta­vi­mas į Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­nius po­pie­rius nė­ra pa­trauk­lus. Ne­ti­kė­tai pri­si­rei­kus pi­ni­gų, iš ban­ko juos bū­tų leng­va pa­siim­ti, o par­duo­ti ob­li­ga­ci­jas – di­des­nis var­gas, už jas mo­ka­ma par­da­vi­mo die­nos rin­kos kai­na, ku­ri ga­li bū­ti ma­žes­nė nei jų pir­ki­mo kai­na.

Sko­la iš­au­go dvigubai

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja (FM) taip pat ne­ro­do en­tu­ziaz­mo dėl B. Bra­daus­ko siū­ly­mo. Anot mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, siū­ly­mas sko­lin­tis (ar iš ban­kų, ar iš gy­ven­to­jų) sie­kiant iš­kart su­mo­kė­ti su­ma­žin­tų pen­si­jų kom­pen­sa­ci­jas yra siū­ly­mas iš­da­ly­ti di­džiu­lę pi­ni­gų su­mą, ži­nant, kad rea­liai nė­ra šal­ti­nio, iš ku­rio tuos pi­ni­gus vė­liau teks su­grą­žin­ti. „At­kreip­ti­nas dė­me­sys ir į tai, kad iki šiol sko­li­ni­mo­si iš gy­ven­to­jų lai­ko­tar­pis (be ga­li­my­bės su­sig­rą­žin­ti vi­są pa­sko­lin­tą su­mą) Lie­tu­vo­je vi­du­ti­niš­kai yra vie­ni me­tai, o sko­li­nan­tis iš fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų – apie 10 me­tų. Taip pat rei­kia ži­no­ti, kad nors šiuo me­tu pa­lū­ka­nos rin­ko­je ma­žos, jos ga­li keis­tis, ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju už jas rei­kia mo­kė­ti. To­dėl vals­ty­bės sko­la ne­iš­ven­gia­mai di­dės. Kuo di­des­nė sko­la, tuo dau­giau vals­ty­bės lė­šų rei­kės skir­ti pa­lū­ka­noms už sko­lą, tai­gi – ma­žiau ki­toms reik­mėms“, – pa­žy­mė­jo FM Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Len­ku­tis.

Jis pri­mi­nė, kad dėl eko­no­mi­nio su­nkme­čio Lie­tu­vos sko­la iš­au­go dau­giau kaip dvi­gu­bai. To­dėl ją rei­kia ne dar la­biau di­din­ti, o bū­ti­na ma­žin­ti. „An­traip, cik­liš­kai plė­to­jan­tis pa­sau­lio eko­no­mi­kai ir vėl iš­ti­kus kri­zei, Lie­tu­va ga­lė­tų at­si­dur­ti dar pra­stes­nė­je pa­dė­ty­je, nei bu­vo 2009 me­tais“, - sa­kė V. Len­ku­tis. Anot jo, šiuo me­tu mū­sų vals­ty­bė ne­sis­ko­li­na tarp­tau­ti­nė­je rin­ko­je, to­dėl su­nku pa­sa­ky­ti, už ko­kias pa­lū­ka­nas pa­vyk­tų pa­sis­ko­lin­ti. Sko­li­ni­mo­si vi­daus rin­ko­je kai­na ge­ro­kai ski­ria­si. Pa­vyz­džiui, ba­lan­džio pa­bai­go­je Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­riai iš­pla­tin­ti su 0,445 proc., o už­va­kar – jau su 1,011 proc. pa­lū­ka­no­mis. Šiuo me­tu pla­ti­na­mos 2 me­tų truk­mės Vy­riau­sy­bės tau­py­mo lakš­tų emi­si­jos me­ti­nės pa­lū­ka­nos yra 0,1 proc., o 3 me­tų truk­mės - 0,3 pro­cen­to.