Kol Šimonytė su Ušacku pešiosis – Skvernelis laimės?
Kon­ser­va­to­rių „vil­ties“ pre­zi­den­tams tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­ja tam­pa svar­bes­nė už bū­si­mą ko­vą su ki­tų po­li­ti­nių jė­gų kan­di­da­tais. Ar tai tik lai­ki­nas par­ti­jos pir­mi­nių rin­ki­mų efek­tas – štai klau­si­mas vi­siems Lie­tu­vos de­ši­nie­siems.

Šią savaitę paaiškėjo, kurie politikai rungsis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) organizuojamuose partijos kandidato į prezidentus pirminiuose rinkimuose. Tai – Seimo narė Ingrida Šimonytė ir buvęs diplomatas Vygaudas Ušackas. Ekonomistas Gitanas Nausėda atmetė konservatorių pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimą. Seimo narys Žygimantas Pavilionis dar praėjusią savaitę pranešė apskritai pasitraukiąs iš prezidento rinkimų kovos.

I.Šimonytė sakė, kad neabejotinai pasitrauktų iš prezidento rinkimų, jei pralaimėtų partijos kandidato rinkimus. Bet tai nebūtinai reikštų paramą laimėjusiam V.Ušackui.

Pakankamai aistrų sukėlusią pirminių partijos kandidato rinkimų įžangą dar labiau komplikuoja sunkiai prognozuojama jos baigtis. Visiškai įmanoma, kad pirminius rinkimus pralaimėjęs politikas nenorės trauktis iš tikrųjų rinkimų ir juos tęs kaip nepriklausomas kandidatas. Net jei toks žingsnis grėstų pašalinimu iš partijos.

Todėl gali būti, kad TS-LKD kandidato pirminiai rinkimai ne palengvins, o apsunkins dešiniųjų pažiūrų rinkėjų pasirinkimą. Jau dabar vienas konservatorių partijos skyrių paremtas kandidatas deklaruoja nepriklausomybę. Jei pasibaigus pirminiams rinkimams tokių nepriklausomų, bet konservatyvias simpatijas traukiančių pretendentų padaugės, Lietuvos dešinieji rizikuoja prezidento rinkimus pasitikti įklimpę tarpusavio varžybose.

Visi trys kandidatai, kaip jiems ir priklauso, spinduliuoja startinį optimizmą. Bet griežtos jų pozicijos pačios savaime diktuoja aštrios tarpusavio konkurencijos neišvengiamybę.

I.Šimonytė: dabar mano konkurentas yra Vygaudas

I.Šimonytė atvirai pripažįsta, kad pirminiuose rinkimuose teks rimtai varžytis su V.Ušacku. „Dabar mano konkurentas yra Vygaudas“, – sakė ji LŽ. – O toliau, jeigu aš nelaimėsiu pirminių rinkimų, aš jokių konkurentų neturėsiu. Jeigu laimėsiu, žiūrėsim, kas bus. Mes dar turim neapsiskelbusių kandidatų. Manau, kad bent vieną, o gal ir daugiau.“

I.Šimonytės nuomone, didžiausia konkurencija pačiuose prezidento rinkimuose galiausiai susiklostys tarp kairės ir dešinės kandidatų. Bet esą neaišku, kiek dar atsiras kandidatų ir kokio spektro.

Ji taip pat tvirtino beprasidedančiuose prezidentiniuose debatuose pasigendanti turinio. I.Šimonytės teigimu: „Kol kas daugiau matosi užkeikimų ar pažadų, kurių prezidentas šiaip neturi galimybių įgyvendinti.“

Paklausta, ar tai taiko V.Ušackui, Seimo narė atsakė: „Kai kurie dalykai, kuriuos jis pristato kaip savo programą, man atrodo, nėra tai, ką prezidentas gali padaryti. Prezidentas nelabai gali dvigubai, trigubai ar dešimt kartų padidinti BVP. Ūkinė veikla yra Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Šioje srityje prezidentas gali nebent telkti ir raginti.“

I.Šimonytė sakė, kad neabejotinai pasitrauktų iš prezidento rinkimų, jei pralaimėtų partijos kandidato rinkimus. Bet tai nebūtinai reikštų paramą laimėjusiam V.Ušackui.

„Matysim, kokie bus debatai, ir kaip atrodys pati rinkiminė kova“, – sakė I.Šimonytė.

Jei pavyktų laimėti partijos rinkimus ir sėkmingai susiklostytų prezidento rinkimų pirmasis turas, kandidatė prognozavo konkurenciją su „kita puse“. Galimu „kitos pusės“ atstovu ji įvardijo premjerą Saulių Skvernelį, bet „gali atsirasti ir kažkoks kitas anai pusei priimtinas kandidatas“. Ši galimybė esanti labiau tikėtina negu dviejų dešiniųjų kandidatų susidūrimas antrajame prezidento rinkimų ture.

V.Ušackas: neieškau konkurentų

I.Šimonytės konkurentu įvardintas V.Ušackas kalbėjo aptakiau, nepamiršdamas pabrėžti savo savybių, kurias laiko sėkmės šaltiniu: „Specialiai neieškau nei priešų, nei konkurentų. Specialiai neprojektuoju savo konkurentų, oponentų nei pirmajame, nei antrajame turuose. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją numatyta Prezidento kompetencija, kurią pirmiausia sudaro užsienio politikos ir gynybos politikos įgyvendinimas, esu tikras yra visiškai atitinka mano 28 metus sukaupta patirtį dirbant nuo JAV, Didžiosios Britanijos iki karo fronto Afganistane, Rusijoje bei dirbant Lietuvos užsienio politikos vadovu. Taip pat ir lyderystės savybes, gebėjimą telkti žmones bendram darbui, įveikti susipriešinimą.“

Ne mažiau aptakiai V.Ušackas atsakė ir į klausimą, ką darytų pralaimėjęs partijos kandidato rinkimus: „Man būtų nepaprastai sudėtinga burti, telkti žmones, kalbėti iš širdies partiečiams ir žmonėms miestuose ir regionuose, rengti savo viziją ir programą, jei svarstyčiau apie tai, ką darysiu pralaimėjęs.“

Jis teigė besitikintis garbingos ir sąžiningos rinkimų kovos, bet labiau norėjo kalbėti apie savo programą. V.Ušackas pabrėžė „visą gyvenimą vadovaudavęsis krikščioniškomis vertybėmis“, deklaravo rūpestį istorine atmintimi, socialinę atjautą ir tvirtino pasiekęs istorinių pergalių: „Visur visada pirmiausia gyniau žmogaus teises ir laisves, mūsų nacionalinius interesus ir visada sutelkdavau stipriausią komandą istorinėms pergalėms. Ką ir pavyko pasiekti.“

G.Nausėda: esu arčiau centro

Nepriklausomybę nuosekliai deklaruojantis G.Nausėda nesutiko, kad turėtų būti apibūdinamas kaip dešiniųjų kandidatas. „Negalėčiau taip sakyti. Veikiausiai esu arčiau centro, nors turbūt tikrai ne kairėje centro pusėje“, sakė jis. G.Nausėda darė prielaidą, kad nemažos dalies TS-LKD narių paramą jam galėjo nulemti darbovietė. „Žmonių požiūriu dirbdamas banke, turi būti liberalas“, – kalbėjo ekonomistas.

Vis dėlto G.Nausėda nesutiko, kad jį parėmę konservatoriai apsiriko: „Aš nemanau, kad jie labai apsiriko. Prieičiau prie šio reikalo iš kitos pusės. Skleistinėje tų reitingų, kurie yra skaičiuojami, aš matau, kad mano palaikymas toli gražu nėra dešinėje. Mes kartais šnekame supaprastintais štampais: „elito kandidatas“ ir pan. Nedideles pajamas mažuose miesteliuose gaunantys žmonės taip pat mane palaiko. Tie žmonės manęs dešiniuoju taip smarkiai nelaiko kaip kad kiti.“

Jis sutiko, kad mažų miestelių gyventojai gaunantys nedideles pajamas taip pat gali būti konservatoriai, bet spėjo, kad jo atveju žmonės tikisi veiksmingesnės ekonomikos ir didesnių pajamų.

G.Nausėda vengė kalbėti apie konkurentus, tačiau pritarė I.Šimonytei, kad esama nepasiskelbusių kandidatų. „Kai kurie iš jų“, – sakė ekonomistas. – De facto jau dalyvauja.“

Jis tvirtino, kad visus kandidatus į prezidentus reikia gerbti vien dėl to, kad jie turi galimybę pretenduoti į šį postą. Todėl požiūrį į konkurentus ekonomistas apibendrino taip: „Man pirmiausia reikia kautis su pačiu savimi.“

Tačiau G.Nausėda pripažino, kad dešinėje jis laikomas „natūraliu kandidatu“, o kairės simpatijas dar reikia užsitarnauti. G.Nausėdos nuomone, diskutuoti jam būtų lengviau, jei antrajame prezidento rinkimų ture susidurtų su S.Skverneliu ar panašią į premjero poziciją užimančiu kandidatu: „Su dešiniųjų kandidatu būtų sudėtingiau, bet šiandien man toks scenarijus atrodo menkai tikėtinas.“

G.Landsbergis: antrajame ture gali būti vien dešiniųjų kandidatai

Tačiau toks scenarijus neatrodo menkai tikėtinas TS-LKD vadovui ir partijos kandidato pirminių rinkimų iniciatoriui G.Landsbergiui. „Yra nemenka tikimybė, kad nacionalinių rinkimų antrajame ture mes galime turėti du centro dešinės kandidatus“, – sakė jis. Stiprių centro kandidatų veiksnys esą gali nulemti, kad kairiesiems paprasčiausiai neužteks balsų.

„Premjeras S.Skvernelis ir dabar nėra pats populiariausias politikas“, – reziumavo konservatorių lyderis.

G.Landsbergio teigimu pirminiai rinkimai – teisingas kelias: „Dabar ši idėja man atrodo net geresnė negu anksčiau. Mes jau antrą mėnesį renkame Lietuvos prezidentą. Maniau, kad išankstinių rinkimų iniciatyva gali neprigyti, atrodyti nenatūrali. Bet kandidatai, žiniasklaida ir rinkėjai į tai įsitraukė.“

Dešiniųjų balsų išsiskaidymo TS-LKD pirmininkas teigė nesibaiminantis. Jo nuomone, rinkimams pasiekus kulminaciją dešiniųjų kandidatai vienas kitą parems. Nebent antrajame ture liktų vien centro dešinės kandidatai.

Konservatoriams ir jiems prijaučiantiesiems G.Landsbergis linkėjo aktyviai dalyvauti rinkimuose, „jau dabar rinkti Lietuvos prezidentą“ ir balsuoti už patį geriausią kandidatą.

Lietuvos dešinieji gali savo kailiu patirti, kas laimi, kai pešasi trys.

Prieš kiekvienus rinkimus žmonės raginami aktyviai dalyvauti ir rinktis geriausią kandidatą, bet jie taip elgiasi ne visada. Sakoma, kad kai du pešasi – trečias laimi. Lietuvos dešinieji gali savo kailiu patirti, kas laimi, kai pešasi trys. Šiandien dar sunku prognozuoti, kaip konservatorių sunkiasvorių boksas paveiks padėtį kitų kandidatų, kurie iš pažiūros turi mažiau galimybių, bet gali būti kokia nors prasme priskirti politinei dešinei: Petro Auštrevičiaus, Aušrinės Maldeikienės, Naglio Puteikio ar net Arvydo Juozaičio.

G.Landsbergio optimistinis požiūris, kad šiandieninė padėtis leidžia tikėtis dešiniųjų kandidatų dominavimo prezidento rinkimuose ir dėl to savaime auga tikimybė, kad prezidentas bus dešiniųjų pažiūrų, taip pat gali nepasiteisinti. Audra konservatorių stiklinėje turi nemenką potencialą tapti palankiu vėju valstiečių burėse. Arba jų skvernelyje.

Nevertėtų pamiršti ir dar vieno viso šio reikalo aspekto. Valdantieji nedviprasmiškai deklaruoja nuostatą siekti mažiausiai dviejų fundamentalių Konstitucijos pataisų: dvigubos pilietybės įteisinimo ir Seimo narių skaičiaus mažinimo. Todėl tiems, kas laiko vertybe šiuo metu galiojančią Konstituciją, tik dešinysis prezidentas taptų, I.Šimonytės žodžiais tariant, „Konstitucijos garantu“. O tai gali būti aktualu ne tik konservatorių rinkėjams.