Kol liberalai skęsta, konservatoriai bando atsikratyti įsisenėjusios stigmos
Li­be­ra­lų są­jū­dis ga­li pa­mirš­ti iki skan­da­lo tu­rė­tas po­zi­ci­jas, mat dar il­gai teks va­duo­tis iš Eli­gi­jaus Ma­siu­lio še­šė­lio, o pra­si­dė­jus šio teis­mui, pa­tir­ta ža­la tik augs, LRT.lt tei­gia kal­bin­ti po­li­ti­kos ži­no­vai. Tuo me­tu kon­ser­va­to­riai – už li­be­ra­lus po­pu­lia­res­ni ko­ne tris­kart ir sa­vo įvaiz­dį ban­do dar pa­ge­rin­ti. Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad jų ly­de­rio su­si­ti­ki­mas su prem­je­ru – ban­dy­mas par­ody­ti, kad nė­ra aro­gan­tiš­ki ir už­da­ri. 

„Lie­tu­vos ry­to“ už­sa­ky­mu vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tro „Vil­mo­rus“ va­sa­rio 10–15 die­no­mis at­lik­ta apk­lau­sa ro­do, kad už LS bal­suo­tų vos 4,3 proc. rin­kė­jų (sau­sio mė­ne­sį – 5 proc.). O opo­zi­ci­nę Tė­vy­nės są­jun­gą-Lie­tu­vos krikš­čio­nis de­mo­kra­tus (TS-LKD) pa­lai­ky­tų 12,1 proc. apk­laus­tų­jų (sau­sio mė­ne­sį – 10,4 proc.).

Vla­das Gai­dys tei­gia, kad su­nku bū­tų pa­sa­ky­ti, ką ge­ro pa­sku­ti­niu me­tu nu­vei­kė LS.

Rei­tin­gai li­be­ra­lų ne­džiu­gi­no ir prieš pat Sei­mo rin­ki­mus – bu­vo spė­lio­ja­ma, ar par­ti­ja per­kops 5 proc. rin­ki­mų bar­je­rą, ta­čiau LS su­ge­bė­jo iš­ko­vo­ti net 14 man­da­tų. Vos pra­si­dė­jus Sei­mo dar­bui, li­be­ra­lai pra­dė­jo de­mons­truo­ti, kad ga­li tap­ti ne pra­sčiau už TS-LKD gir­di­mu opo­zi­ci­jos bal­su – tarp šių par­ti­jų ki­lo konf­lik­tų dėl opo­zi­ci­jos ly­de­rio.

LS Sei­mo rin­ki­mų są­ra­šo ly­de­ris Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las anks­čiau LRT.lt yra tei­gęs, kad ga­na va­din­ti li­be­ra­lus ma­žai­siais kon­ser­va­to­rių bro­liais.

„Mes ir pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je ne­si­ra­šė­me koa­li­ci­nės su­tar­ties su kon­ser­va­to­riais dėl bend­ro dar­bo opo­zi­ci­jo­je. Jei kas nors mus lai­ko jau­nes­niai­siais bro­liais, te­gul bū­na at­sar­ges­ni dėl to­kio po­žiū­rio“, – pra­ėju­sių me­tų lap­kri­tį kal­bė­jo E. Get­vi­las.

M. Jas­trams­kis tei­gia, jog G. Lands­ber­gio su­si­ti­ki­mas su vie­nu po­pu­lia­riau­sių po­li­ti­kų Lie­tu­vo­je yra bū­das pa­ge­rin­ti ir par­ti­jos įvaiz­dį.

Dau­giau ti­ki­si iš Re­mi­gi­jaus Šimašiaus

Bend­ro­vės „Vil­mo­rus“ va­do­vas Vla­das Gai­dys tei­gia, kad su­nku bū­tų pa­sa­ky­ti, ką ge­ro pa­sku­ti­niu me­tu nu­vei­kė LS. Tuo me­tu ki­ta cen­tro de­ši­nės jė­ga – TS-LKD – esą rin­ko par­ti­jos pir­mi­nin­ką, bu­vo ma­to­ma ži­niask­lai­do­je.

„Kon­ser­va­to­rių kan­di­da­tai į pir­mi­nin­kus va­žia­vo per Lie­tu­vą, bu­vo ma­to­mi ir gir­di­mi per ra­di­ją ir te­le­vi­zi­ją. Jų rei­tin­gas šiek tiek pa­au­go, to­nu­sas yra pa­lai­ko­mas. Kal­bant apie li­be­ra­lus, pri­si­min­čiau Vil­niaus me­rą Re­mi­gi­jų Ši­ma­šių, bet jis gal­būt pir­miau­siai sa­ve ir po­zi­cio­nuo­ja kaip mies­to me­rą“, – svars­to so­cio­lo­gas.

Pa­sak V. Gai­džio, LS vi­suo­met aso­ci­juo­da­vo­si kaip bend­ra­min­čių ko­man­da, drau­gų bū­rys. „Ša­lia E. Ma­siu­lio bu­vo Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius ir ki­ti. Dau­ge­lis rin­kė­jų da­bar pa­si­gen­da jau­nat­viš­kos ko­man­dos. Ma­tyt, pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žę įvy­kęs skan­da­las pa­vei­kė psi­cho­lo­giš­kai, gal ir to­kios nuo­tai­kos, ko­kia bu­vo šio­je par­ti­jo­je, ne­bė­ra“, – LRT.lt ko­men­ta­vo „Vil­mo­rus“ va­do­vas.

Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) po­li­to­lo­gas Maž­vy­das Jas­trams­kis sa­ko, kad LS kil­ti į vir­šų nė­ra struk­tū­ri­nių prie­lai­dų. Po­li­to­lo­go tei­gi­mu, po­li­ti­niai ly­de­riai Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je yra la­bai svar­būs, o LS ki­li­mas į vir­šų bu­vo stip­riai su­sie­tas su E. Ma­siu­liu.

Ind­rė Ma­ka­rai­ty­tė su­tin­ka, jog R. Ši­ma­šiaus pa­dė­tis su­dė­tin­ga, o nie­kas ki­tas šiai par­ti­jai va­do­vau­ti ne­no­ri.

„Li­be­ra­lų pa­si­ro­dy­mas Sei­mo rin­ki­muo­se yra ma­žas ste­buk­las, bet jie dar ke­le­rius me­tus ban­dys nu­si­mes­ti skan­da­lo šlei­fą. R. Ši­ma­šius tu­ri sa­ve po­zi­cio­nuo­ti kaip na­cio­na­li­nį ly­de­rį, nes šiuo me­tu jis – tik re­gio­ni­nis ly­de­ris. [...] Su­si­da­ro įspū­dis, kad jų ge­ras pa­si­ro­dy­mas rin­ki­muo­se bu­vo nu­lem­tas ne to, kad žmo­nės pa­ti­kė­jo, jog par­ti­ja at­si­nau­ji­no po skan­da­lo, bet tie­siog ne­bu­vo dau­giau pa­si­rin­ki­mų žmo­nėms, ku­rie ne­no­rė­jo bal­suo­ti už tuo­me­tę val­džią ar „vals­tie­čius“ ir kon­ser­va­to­rius“, – aiš­ki­no M. Jas­trams­kis.

Po­li­to­lo­gas tei­gia, jog Lie­tu­va aps­kri­tai yra ne­pa­lan­ki ša­lis li­be­ra­liz­mo ideo­lo­gi­jai: „Lie­tu­vo­je yra ne­ma­žas gy­ven­to­jų nu­si­vy­li­mas di­de­liu pa­ja­mų skir­tu­mu tarp ma­žiau­siai ir dau­giau­siai už­dir­ban­čių as­me­nų, kai­nų au­gi­mu. Tai­gi li­be­ra­lai ne­la­bai tu­ri ką pa­sa­ky­ti – jie ma­to­mi kaip vi­du­ti­nio ir stam­baus vers­lo, rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mo pa­lai­ky­to­jai. Li­be­ra­lai tu­rė­jo šan­są tap­ti po­pu­lia­riais kar­tu su E. Ma­siu­liu. Tos ga­li­my­bės ne­be­bus, o ly­de­rio taip pat ne­ži­nia, kiek lai­ko ne­ras. R. Ši­ma­šiaus si­tua­ci­ja su­dė­tin­ga – rei­kia ir Vil­nių val­dy­ti, ir bū­ti par­ti­jos ly­de­riu.“

Po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kė Ind­rė Ma­ka­rai­ty­tė su­tin­ka, jog R. Ši­ma­šiaus pa­dė­tis su­dė­tin­ga, o nie­kas ki­tas šiai par­ti­jai va­do­vau­ti ne­no­ri.

„R. Ši­ma­šių tu­ri­me su kuo pa­ly­gin­ti. Bu­vęs Vil­niaus va­do­vas Ar­tū­ras Zuo­kas bu­vo ko­mu­ni­ka­ci­jos pro­fe­sio­na­las. Jis bet ko­kį dar­bą, kad ir pa­tį ny­kiau­sią, su­ge­bė­da­vo pa­vers­ti sa­vo pri­va­lu­mu. R. Ši­ma­šius – ki­toks. Jis tur­būt ti­ki­si, kad iš­veš jo dar­bai, bet kol kas jis ne­la­bai tu­ri kuo pa­si­gir­ti. Jei ir yra jo pa­da­ry­tų dar­bų – jie la­bai ne­ma­to­mi, sis­te­mi­niai. Li­be­ra­lai ne­tu­ri ir ly­de­rio Sei­me. Ki­ta ver­tus, bet ku­ris ly­de­ris, ku­ris trauk­tų LS į pa­vir­šių, ri­zi­kuo­tų su­si­de­gin­ti E. Ma­siu­lio by­los lieps­no­se“, – LRT.lt kal­bė­jo I. Ma­ka­rai­ty­tė.

Jos žo­džiais, kol E. Ma­siu­lio by­lo­je bus ne­su­dė­ti vi­si taš­kai, kri­zė šią par­ti­ją per­se­kios kaip še­šė­lis. „Neaiš­ku, kiek dar yra par­ti­jos na­rių, su­si­ju­sių su E. Ma­siu­lio by­la. Gal dar dau­giau kas iš­lys. Man at­ro­do, LS yra įjun­gę bu­dė­ji­mo re­ži­mą – jie no­ri pro­ver­žio, bet to ne­lei­džia da­ry­ti by­la. Kai pra­si­dės teis­mai, ma­nau, li­be­ra­lams bus da­ro­ma di­džiu­lė ža­la“, – sa­kė po­li­ti­kos apž­val­gi­nin­kė.

Kon­ser­va­to­riai jau no­ri į koa­li­ci­ją su „vals­tie­čiais“?

Sa­vo ruo­žtu TS-LKD prieš sa­vai­tę per­rin­ko sa­vo pir­mi­nin­ku Gab­rie­lių Lands­ber­gį. Tie­sio­gi­niuo­se par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­muo­se jį pa­lai­kė 62 proc. par­ti­jos na­rių.

Pra­ėju­sią sa­vai­tę įvy­ko ne­skelb­tas prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio ir G. Lands­ber­gio su­si­ti­ki­mas. Jo me­tu, pa­sak pa­ties G. Lands­ber­gio, bu­vo ap­tar­ti du klau­si­mai – S. Skver­ne­lio da­ly­va­vi­mas ar­tė­jan­čia­me kon­ser­va­to­rių su­va­žia­vi­me bei „įs­pū­džiai iš „Eu­ro­vi­zi­jos“ at­ran­kos.

Po­li­to­lo­gas M. Jas­trams­kis tei­gia, jog G. Lands­ber­gio su­si­ti­ki­mas su vie­nu po­pu­lia­riau­sių po­li­ti­kų Lie­tu­vo­je yra bū­das pa­ge­rin­ti ir par­ti­jos įvaiz­dį: „Ga­li­ma par­ody­ti, kad ne­si aro­gan­tiš­kas ir esi su po­pu­lia­riu.“

M. Jas­trams­kis: „Net­gi kon­ser­va­to­rių rin­kė­jai kar­tais į ki­tas par­ti­jas žiū­ri ge­riau nei tų par­ti­jų rin­kė­jai žiū­ri į kon­ser­va­to­rius.“

So­cio­lo­gas V. Gai­dys taip pat tei­gia, jog su­si­ti­ki­mas su po­pu­lia­riu S. Skver­ne­liu ga­li at­neš­ti kon­ser­va­to­riams nau­dos. „Pa­me­nu 1999-uo­sius – Ro­lan­do Pa­kso trium­fo die­nas. Kaž­kur ko­ri­do­riu­je jis pra­ėjo pro Li­be­ra­lų są­jun­gą – iš­kart pa­ki­lo jos rei­tin­gas. Šiuo at­ve­ju, ma­nau, svar­bu, kad de­mons­truo­ja­ma ne aro­gan­ci­ja ar pa­si­pū­ti­mas, ku­ris gal kar­tais bū­da­vo. At­vi­ru­mas G. Lands­ber­giui yra nau­din­gas. Man at­ro­do, kon­ser­va­to­riai pa­tys no­ri bū­ti an­tro­jo pa­si­rin­ki­mo par­ti­ja, už ku­rią ga­lė­tų bal­suo­ti ki­tų par­ti­jų rin­kė­jai“, – kal­bė­jo V. Gai­dys.

Ta­čiau, pa­sak M. Jas­trams­kio, kon­ser­va­to­riai tu­ri sis­te­mi­nę prob­le­mą – į juos dau­gu­ma žmo­nių žiū­ri ne­igia­mai.

„Net­gi kon­ser­va­to­rių rin­kė­jai kar­tais į ki­tas par­ti­jas žiū­ri ge­riau nei tų par­ti­jų rin­kė­jai žiū­ri į kon­ser­va­to­rius. Fak­tas tas, kad jie tu­ri il­ga­lai­kę įvaiz­džio stig­mą. Da­lis žmo­nių at­si­me­na ko­lū­kius ar „Ma­žei­kių naf­tą“ ir tai su­nku iš­muš­ti, tu­ri pa­si­keis­ti kar­tos. Iš ki­tos pu­sės, jie ne­ga­li už­sisk­lęs­ti ir sa­ky­ti, kad yra vie­nin­te­lė par­ti­ja ir su nie­kuo ne­ga­lė­tų ei­ti į koa­li­ci­ją.

Jei vi­są lai­ką iš­bus opo­zi­ci­jo­je, bus pra­ėję jau 8 me­tai. Gal­būt ban­do­ma kal­ti pleiš­tą tarp „vals­tie­čių“ ly­de­rių, ti­ki­ma­si, kad ši par­ti­ja skils. Koa­li­ci­jos for­ma­vi­mo pra­džio­je kon­ser­va­to­riai prieš Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą bu­vo nu­si­tei­kę vie­na­reikš­miš­kai ne­igia­mai, o da­bar ran­da žmo­nių, su ku­riais ga­li kal­bė­tis. S. Skver­ne­lis yra vie­nas to­kių“, – LRT.lt dės­tė M. Jas­trams­kis.