Koks likimas prognozuojamas didžiosioms Lietuvos partijoms
Da­bar­ti­nis Sei­mas par­odė, kad so­cial­de­mo­kra­tai iš tie­sų yra li­be­ra­lai so­cial­de­mo­kra­tų kai­ly­je, ga­li­ma sa­ky­ti, kad net ne­tu­ri­me par­ti­jos, ku­ri at­sto­vau­tų so­cial­de­mo­kra­ti­nėms ver­ty­bėms, LRT RA­DI­JUI sa­ko My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to do­cen­tas Vy­tau­tas Dumb­liaus­kas. Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Lau­ro Bie­li­nio tei­gi­mu, vyks­tan­čius skan­da­lus la­bai efek­tin­gai iš­nau­do­ja kon­ser­va­to­rių ly­de­ris Gab­rie­lius Lands­ber­gis – jis be­veik kas­dien ker­ta tai li­be­ra­lams, tai so­cial­de­mo­kra­tams, tai „vals­tie­čiams“.

Iš­ju­din­ti li­be­ra­lų elek­to­ra­tą be ga­lo sunku

Per per­nykš­čius Sei­mo rin­ki­mus Li­be­ra­lų są­jū­džio re­zul­ta­tai bu­vo la­bai ge­ri – net po Eli­gi­jaus Ma­siu­lio skan­da­lo jie dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je ga­vo tik po­ra tūks­tan­čių ma­žiau rin­kė­jų bal­sų (115 tūkst.), nei prieš tai bu­vu­siuo­se rin­ki­muo­se, sa­ko My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to do­cen­tas V. Dumb­liaus­kas. „Ga­li­me spė­ti, kad ši per­ga­lė par­ti­ją šiek tiek nu­ra­mi­no ir už­mig­dė, jie, ma­tyt, gal­vo­jo, kad vis­kas pa­si­bai­gė. O da­bar aiš­kė­ja, kad čia bu­vo tik led­kal­nio vir­šū­nė, da­bar prob­le­mų dau­giau“, – pa­ste­bi po­li­to­lo­gas.

Bet, jo tei­gi­mu, Li­be­ra­lų są­jū­džio elek­to­ra­tą su­da­ro jau­ni, iš­si­la­vi­nę žmo­nės, ku­riems svar­biau ver­ty­bės ir tai, kad toms li­be­ra­lioms ver­ty­bėms bū­tų at­sto­vau­ja­ma. To­dėl bent jau E. Ma­siu­lio skan­da­las rin­kė­jų ne­pa­vei­kė – jie bal­sa­vo už tai, kad to­kia par­ti­ja bū­tų po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je.

„Ta­čiau jei da­bar iš­kils įta­ri­mų pa­čiai par­ti­jai, man bus gai­la li­be­ra­lų elek­to­ra­to, nes pa­si­rin­ki­mas jiems ne­bus leng­vas. Tar­kim, daug li­be­ra­lų rin­kė­jų nie­ka­da ne­bal­suo­tų už Tė­vy­nės są­jun­gą, ne­bent G. Lands­ber­gis kaž­kiek ga­lės pa­keis­ti Tė­vy­nės są­jun­gos įvaiz­dį iš to­kios ta­li­biš­kos ir šiek tiek vy­res­nės kar­tos pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių par­ti­jos į šiuo­lai­ki­nę, mo­der­nes­nę jau­nų žmo­nių par­ti­ją. Bet vis­kas dar la­bai ne­aiš­ku“, – sa­ko V. Dumb­liaus­kas.

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius L. Bie­li­nis pa­ste­bi, kad li­be­ra­lio­sios kryp­ties po­li­ti­kos is­to­ri­jo­je įvai­riau­sių konf­lik­tų, ne­su­ta­ri­mų, ski­li­mų, ar­dy­mų­si vy­ko la­bai daž­nai, prob­le­mų vi­sa­da bu­vo. O tai reiš­kia, kad da­bar­ti­nis Li­be­ra­lų są­jū­džio elek­to­ra­tas yra la­bai užg­rū­din­tas. „Prak­tiš­kai jo ne­vei­kia to­kie silp­ni ar­ba iš ša­lies efek­tin­gai at­ro­dan­tys ar­gu­men­tai prieš, kaip, tar­kim, E. Ma­siu­lio skan­da­las, G. Ste­po­na­vi­čiaus (dar ne­įro­dy­ta). Šian­dien elek­to­ra­tas nu­sis­to­vė­jęs, iš­ju­din­ti jį be ga­lo su­nku. Gal ga­li­ma bū­tų jiems pa­siū­ly­ti kaž­ką al­ter­na­ty­vaus, bet al­ter­na­ty­vos nė­ra – nei Ar­tū­ras Zuo­kas, nei kon­ser­va­to­riai to ne­pa­da­rys“, – kal­ba L. Bie­li­nis.

A. Zuo­kas ir A. Guo­ga am­bi­ci­jų ti­krai nepalaidojo

Vis dėl­to, jo nuo­mo­ne, A. Zuo­kas ban­dys at­gim­ti: „Jo ener­gi­ja tie­siog sa­ko – da­bar at­ėjo lai­kas, ban­dyk, vai­ki­ne. Ir jis ban­dys. Bet ti­krai abe­jo­ju, kad da­bar­ti­nis Li­be­ra­lų są­jū­džio elek­to­ra­tas kryp­tels ir pra­dės bal­suo­ti. At­kris tam ti­kras pro­cen­tas, bet iš es­mės jie vi­si bal­suos taip, kaip bal­sa­vo. Pa­keis­ti jų nuo­mo­nę ga­li tik pa­čios par­ti­jos už­da­ry­mas, bet to pa­da­ry­ti pra­ktiš­kai ne­įma­no­ma.“

Pa­klaus­ta apie bu­vu­sį Li­be­ra­lų są­jū­džio na­rį An­ta­ną Guo­gą, del­fi.lt vyr. re­dak­to­rė Mo­ni­ka Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė sa­ko, kad jis am­bi­ci­jų ti­krai ne­pa­lai­do­jo, bet var­gu ar vis dar trokš­ta į Li­be­ra­lų są­jū­dį grįž­ti. „A. Guo­ga yra kon­tro­ver­siš­ka fi­gū­ra Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je. Vie­na ver­tus, jis li­be­ra­lams pri­trau­kė ne­ma­žai rin­kė­jų. Ki­ta ver­tus, per li­be­ra­lų kri­zę pa­si­ro­dė kaip ne­prog­no­zuo­ja­mas ir anaip­tol ne­sta­bi­li­zuo­jan­tis veiks­nys. Tai, kaip jis el­gė­si, li­be­ra­lus stū­mė į di­des­nę kri­zę, kė­lė pa­ni­kos jaus­mą“, – pri­me­na M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė.

V. Dumb­liaus­kas pri­ta­ria, kad A. Guo­ga – kon­tro­ver­siš­ka as­me­ny­bė, be to, jis ne­su­da­ro rim­to ly­de­rio įvaiz­džio, nes yra vers­li­nin­kas ir lo­šė­jas, su­si­kro­vęs pi­ni­gus iš lo­ši­mų. O, no­rint kur­ti nau­ją par­ti­ją ar ju­dė­ji­mą, sa­ko po­li­to­lo­gas, rei­kė­tų so­li­des­nio ly­de­rio.

M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė pri­du­ria, kad net ver­ti­nant A. Guo­gą kaip lo­šė­ją, ne­bu­vo ma­ty­ti di­džio­sios jo lo­ši­mo par­ti­jos, stra­te­gi­jos, įžval­gu­mo, ble­fa­vi­mo. „Vis­kas pa­si­ro­dė la­bai plokš­čia ir vie­nas­luoks­niš­ka. Kur­ti nau­ją par­ti­ją – leng­viau pa­sa­ky­ti ne­gu pa­da­ry­ti, ypač da­bar, kai po­li­ti­nė sis­te­ma iš da­lies nu­sis­to­vė­ju­si.“

G. Lands­ber­gis esa­mą si­tua­ci­ją pa­nau­do­ja la­bai efektingai

Pa­si­tei­ra­vus, kaip ver­ti­na G. Lands­ber­gio, aš­triai kri­ti­ka­vu­sio li­be­ra­lus, el­ge­sį, V. Dumb­liaus­kas pri­me­na, kad nuo pat nau­jo Sei­mo dar­bo pra­džios ma­to­me, jog bu­vę koa­li­ci­jos par­tne­riai ne­tgi ne­su­ta­ria dėl bu­vi­mo kar­tu opo­zi­ci­jo­je. „Ma­tyt, yra rim­tes­nių prie­žas­čių. Gal­būt Tė­vy­nės są­jun­ga (ne­bū­ti­nai pats G. Lands­ber­gis) ži­no dau­giau, ko­kios dar me­džia­gos pro­ku­ro­rai iš­trauks. Ži­nant dau­giau in­for­ma­ci­jos, at­si­ri­bo­ja­ma nuo li­be­ra­lų ir sten­gia­ma­si iš­lik­ti šva­riems, kad bū­tų ga­li­ma pa­trauk­ti da­lį elek­to­ra­to. Ma­no to­kia ver­si­ja“, – svars­to do­cen­tas.

„G. Lands­ber­gis, ma­no nuo­sta­bai, su­vo­kia po­li­ti­ko ko­mu­ni­ka­ci­ją. Jis ne­pra­lei­džia jo­kios pro­gos pa­kal­bė­ti taip, kad vi­suo­me­nė jį iš­girs­tų. Taip, tarp kon­ser­va­to­rių ir li­be­ra­lų yra tam ti­krų ne­su­ta­ri­mų, gal­būt ne­tgi konf­lik­ti­nių si­tua­ci­jų. G. Lands­ber­gis jas pa­nau­do­ja la­bai stip­riai ir efek­tin­gai. Be­veik kas­dien mes gir­di­me jį tai ker­tant li­be­ra­lams, tai so­cial­de­mo­kra­tams, tai „vals­tie­čiams“. Rin­kė­jai tai, ne­prik­lau­so­mai nuo emo­ci­jų (pri­ta­ria ar ne­pri­ta­ria), tą ma­to. Tai la­bai svar­bu prieš bet ko­kius rin­ki­mus“, – tei­gia L. Bie­li­nis.

Pa­sak M. Gar­ba­čiaus­kai­tės-Bud­rie­nės, ši G. Lands­ber­gio lai­ky­se­na yra sa­vo­tiš­kas ženk­las rin­kė­jams – at­ei­ki­te pas mus, pas ma­ne, mes ne­su­si­te­pę: „Gal­būt įta­ri­mai li­be­ra­lų par­ti­jai pa­ska­ti­no im­tis to­kių veiks­mų, o gal­būt sie­kis at­si­re­van­šuo­ti, kad ne­pa­vy­ko su li­be­ra­lais su­si­tar­ti dėl opo­zi­ci­jos ly­de­rio pos­to.“

Be to, pri­du­ria ji, rei­kia pri­min­ti, kad G. Lands­ber­gis už au­sų tem­pė li­be­ra­lus į koa­li­ci­ją, kol ga­liau­siai par­ti­jos su­si­py­ko. „Da­bar lai­ky­se­na šiek tiek pa­si­kei­tu­si, bet ma­nau, kad tai aki­vaiz­dus nau­dos sie­ki­mas, nes, kai ei­na kal­ba apie įta­ri­mus par­ti­jai, kaip ju­ri­di­niam as­me­niui, tai ti­krai rim­ta“, – tei­gia M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė.

No­menk­la­tū­ri­nis įsi­ga­lė­ji­mas ima nebetikti

M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė sa­ko, kad so­cial­de­mo­kra­tų si­tua­ci­ja po šių rin­ki­mų ti­krai su­dė­tin­ga: „Tai, kaip jie blaš­kė­si, ne­no­ras re­for­muo­ti sa­vo par­ti­ją lė­mė nu­kri­tu­sius rei­tin­gus. Da­bar ma­to­me ko­vą dėl par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mų, kas iš es­mės yra se­no­jo so­cial­de­mo­kra­tų pa­sau­lio ir nau­jo­jo ko­va. Pa­vyz­džiui, Gin­tau­tas Pa­luc­kas per sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją ne­ap­dai­riai par­eiš­kė, kad vi­są se­ną­jį eše­lo­ną mes lauk, o tai ne­la­bai pa­ti­ko se­nie­siems.“

Anot M. Gar­ba­čiaus­kai­tės-Bud­rie­nės, bu­vo ny­ku iš ša­lies ste­bė­ti, ko­kias mi­nis­te­ri­jas jie pa­siė­mė. „So­cial­de­mo­kra­tai bu­vo kri­ti­kuo­ti dėl to, kad ne­sie­kė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. Jie vi­sai ne­ats­to­vau­ja sa­vo ideo­lo­gi­jai, vi­siš­kai pa­mir­šę rū­pi­ni­mą­si žmo­gu­mi. Ny­ku ste­bė­ti, kaip svar­biau­si par­ti­jos na­riai iš­si­su­ki­nė­jo nuo ėji­mo į par­ti­jos pir­mi­nin­kus, iš­mai­nė tai į pos­tus Eu­ro­pos Par­la­men­te ti­kė­da­mie­si ge­res­nių ga­ran­ti­jų“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vė.

Vi­sa tai, pa­sak M. Gar­ba­čiaus­kai­tės-Bud­rie­nės, daug pa­sa­ko apie par­ti­ją: „Vis­gi tai pa­ti di­džiau­sia par­ti­ja, ti­krai tu­rin­ti sa­vo elek­to­ra­tą, to­dėl bus įdo­mu ste­bė­ti, kur vis­kas kryps ir kaip dė­lio­sis. Bet jie tu­ri pa­si­keis­ti, nes rin­ki­mai par­odė, kad jie nė­ra užau­gi­nę ly­de­rių, o no­menk­la­tū­ri­nis įsi­ga­lė­ji­mas ima žmo­nėms ne­be­tik­ti ir kliū­ti.“

L. Bie­li­nis tei­gia, kad So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja la­bai il­gai stag­na­vo. „Tas stag­na­ci­jos lai­ko­tar­pis pri­šau­kė daug bė­dų. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl par­ti­ja anks­čiau ne­si­kei­tė. Gal­būt par­ti­jos bran­duo­lys bu­vo va­di­na­mie­ji bu­vę no­menk­la­tū­ri­niai žmo­nės, to­dėl tu­rė­jo­me to­kią par­ti­ją. Šian­dien par­ti­jai rei­ka­lin­ga ka­te­go­riš­ka kai­ta – ne pa­va­di­ni­mo, ne ly­de­rio, o par­ti­jos veik­los pa­kei­ti­mas, po­zi­ci­jų iš­ryš­ki­ni­mas ir jų aiš­kus vyk­dy­mas“, – ti­ki­na pa­šne­ko­vas.

Nė­ra par­ti­jos, at­sto­vau­jan­čios so­cial­de­mo­kra­ti­nėms vertybėms

V. Dumb­liaus­kas sa­ko, kad pa­sta­ra­sis Sei­mas par­odė, kad so­cial­de­mo­kra­tai iš tie­sų yra li­be­ra­lai so­cial­de­mo­kra­tų kai­ly­je: „Y­pač tai iš­ryš­kė­jo Dar­bo ko­dek­so rei­ka­luo­se, per ak­ty­vų Al­gir­do But­ke­vi­čiaus da­ly­va­vi­mą ban­dant jį kur­ti ir pri­im­ti. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad net ne­tu­ri­me par­ti­jos, ku­ri at­sto­vau­tų so­cial­de­mo­kra­ti­nėms ver­ty­bėms.“

Pa­šne­ko­vas tvir­ti­na, kad ne­rei­kia pa­mirš­ti aukš­tų so­cial­de­mo­kra­tų rei­tin­gų, ku­riais jie pa­si­žy­mė­jo iki 2016 m. pa­va­sa­rio. „A. But­ke­vi­čiaus rei­tin­gai bu­vo fan­tas­tiš­ki, jis pra­lenk­da­vo net Da­lią Gry­baus­kai­tę. So­cial­de­mo­kra­tai pra­stai pa­si­ro­dė 2016 m. pa­va­sa­rį, pra­si­dė­jus puo­li­mui prieš juos, o vis­kas bu­vo po­li­ti­nė ko­va dėl rin­kė­jų. Tuo me­tu A. But­ke­vi­čius ne­mo­kė­jo gin­tis, er­zin­da­vo­si, su­pyk­da­vo ir pan. To­kių da­ly­kų ne­ga­li­ma ro­dy­ti vie­šai. Vi­są par­ti­ją aukš­ti rei­tin­gai bu­vo už­liū­lia­vę“, – aiš­ki­na V. Dumb­liaus­kas.

L. Bie­li­nis, pa­klaus­tas, kaip Min­dau­go Bas­čio skan­da­las pa­veiks so­cial­de­mo­kra­tus, ti­ki­na, kad vis­kas aki­vaiz­du: „Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas pa­tei­kė daug in­for­ma­ci­jos ir ti­krai tu­ri dau­giau me­džia­gos. M. Bas­tys tu­rė­tų svars­ty­ti apie tai, kaip vis­ką su­švel­nin­ti. Par­ti­jos rei­ka­las yra gin­ti par­ti­jos vei­dą.“

Anot L. Bie­li­nio, so­cial­de­mo­kra­tai sie­kia iš­ryš­kin­ti tei­si­nį M. Bas­čio kal­ti­ni­mų as­pek­tą. „Jei tas tei­si­nis as­pek­tas pa­sit­vir­tins ir bus griež­tai įro­dy­ta, tai su M. Bas­čio prob­le­mo­mis bus iš­spręs­ta. Žvel­giant po­li­ti­ne pra­sme, žmo­gus, įkliu­vęs į to­kią by­lą, pats tu­rė­tų su­stab­dy­ti sa­vo įga­lio­ji­mus ir pa­si­trauk­ti, kad tai ne­apim­tų vi­sos par­ti­jos. Šiuo at­ve­ju tiek M. Bas­tys, tiek par­ti­jos struk­tū­ros el­gia­si ne­lo­giš­kai“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.

M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė tei­gia, kad jai M. Bas­čio si­tua­ci­ja yra skan­da­lin­ga: „Par­ti­ja tu­rė­tų rea­guo­ti ir pa­smerk­ti to­kius da­ly­kus, tad ne­su­vo­kia­ma, kaip ji ga­li bal­suo­ti prieš iš­va­das. Nė­ra pa­grin­do ne­pa­si­ti­kė­ti VSD ir mū­sų žval­gy­bi­nin­kais. Ypač tu­rint ome­ny­je, ko­kia mū­sų si­tua­ci­ja – gy­ve­na­me ša­lia ag­re­sy­vios Ru­si­jos, ku­ri nuo­la­tos sie­kia su­silp­nin­ti mū­sų vals­ty­bę.“

Pa­šne­ko­vės įsi­ti­ki­ni­mu, M. Bas­čio is­to­ri­ja – ga­li­ma vals­ty­bės iš­da­vys­tė. „Tai di­džiu­lė gė­da ir nu­si­kal­ti­mas. Yra skam­bi, bet tei­sin­ga fra­zė – ar už to­kią Lie­tu­vą mes ko­vo­jo­me. M. Bas­tys pra­šė lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja ir tai par­odo, ko­kie at­si­pa­lai­da­vę kai ku­rie Sei­mo na­riai“, – tvir­ti­na M. Gar­ba­čiaus­kai­tė-Bud­rie­nė.

Par­ti­jos la­bai skirtingos

Pa­klaus­tas, ar So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­ja ga­li skil­ti, V. Dumb­liaus­kas tei­gia, kad vi­sos anks­čiau ski­lu­sios par­ti­jos pa­smerk­da­vo sa­ve mir­čiai: „Ma­nau, kad grei­čiau­siai tai bus vi­di­nė ko­va. Ne­aiš­ku, ar So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mus lai­mės G. Pa­luc­kas, ar M. Sin­ke­vi­čius. Šie vy­rai at­sto­vau­ja skir­tin­goms sro­vėms. M. Sin­ke­vi­čius ne­pa­liks skriau­džia­mų sa­vo tė­vo drau­gų, nes, pa­na­šu, jis bu­vo tam ruo­šia­mas. A. But­ke­vi­čius jį pa­kvie­tė bū­ti mi­nis­tru, kad su­si­da­ry­tų ge­res­nė star­to po­zi­ci­ja. Ta­čiau M. Sin­ke­vi­čius pa­da­rė klai­dą iš­duo­da­mas Jo­na­vos gy­ven­to­jus, ku­rie juo pa­si­ti­kė­jo. Juk me­ras iš­ren­ka­mas vi­sai ka­den­ci­jai, o mi­nis­tro pos­tas – ga­na lai­ki­nas.“

L. Bie­li­nis tvir­ti­na, kad so­cial­de­mo­kra­tai ir li­be­ra­lai la­bai skir­tin­gi. „E­su il­gai ste­bė­jęs li­be­ra­lus ir su jais bend­ra­vęs. Li­be­ra­lų or­ga­ni­za­ci­nė lo­gi­ka yra ne­paaiš­ki­na­ma – ten vi­siš­kas chao­sas, anar­chi­ja. Ga­li at­ro­dy­ti, kad jie vi­si nuo­la­tos pyks­ta­si, bet tai yra jų vie­ny­bės ir su­si­tel­ki­mo ga­ran­tas. So­cial­de­mo­kra­tai ki­to­kie. Ga­li­ma su­lauk­ti at­ski­rų na­rių iš­ėji­mo iš par­ti­jos, bet tai la­bai iner­tiš­ka struk­tū­ra. Di­de­lė žmo­nių da­lis el­gia­si iner­tiš­kai ir jie liks par­ti­jo­je“, – aiš­ki­na pa­šne­ko­vas.