Kodėl pusė Lietuvos rinkėjų nenori dalyvauti rinkimuose
Rin­ki­muo­se daž­niau­siai ne­da­ly­vau­ja nu­si­vy­lu­sie­ji po­li­ti­kų nu­veik­tais ar­ba ne­nu­veik­tais dar­bais, emig­ran­tai ir jau­ni­mas, por­ta­lui LRT.lt tvir­ti­na pa­šne­ko­vai. „Dau­gu­ma jau­nų žmo­nių ir emig­ran­tų ne­bal­suo­ja, nes nė­ra ga­li­my­bės tai da­ry­ti in­ter­ne­tu. Jie ne­no­ri ei­ti į ar­cha­jiš­ką bal­sa­vi­mo apy­lin­kę kur nors mo­kyk­los pa­tal­po­se – tai ne­šiuo­lai­kiš­ka ir ne­pa­trauk­lu, tie bu­dė­to­jai at­ro­do kaip iš ki­to pa­sau­lio“, – aiš­ki­na so­cio­lo­gas Vla­das Gai­dys.

Vie­nas di­džiau­sių rin­kė­jų ak­ty­vu­mas Lie­tu­vo­je – 75,3 proc. – už­fik­suo­tas 1992-ai­sias, per pir­muo­sius rin­ki­mus į Sei­mą po Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo. 1993-ai­siais rin­kė­jus taip pat do­mi­no pre­zi­den­to rin­ki­mai, kai prie ur­nų at­ėjo 78,6 proc. rin­kė­jų. Per 1997-1998 m. pre­zi­den­to rin­ki­mus bal­suo­ti at­ėjo 71,45 proc. bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rin­čių pi­lie­čių.

Tuo me­tu 2004-ai­siais Sei­mo rin­ki­muo­se da­ly­va­vo 46,8 proc., 2008-ai­siais – 48,55 proc. rin­kė­jų; kiek dau­giau 2012-ai­siais, kai sa­vo bal­so tei­se pa­si­nau­do­jo 52,93 proc. rin­kė­jų.

Kas kal­tas dėl to­kio smu­ku­sio su­si­do­mė­ji­mo rin­ki­mais – rin­kė­jų ne­si­do­mė­ji­mas po­li­ti­ka ar po­li­ti­kų veik­la per 25-erius Ne­prik­lau­so­my­bės me­tus?

Ko­kie žmo­nės ne­no­ri balsuoti

Por­ta­lo LRT.lt kal­bin­tų pa­šne­ko­vų nuo­mo­ne, di­džiau­sią da­lį ne­inan­čių į rin­ki­mus su­da­ro nu­si­vy­lę po­li­ti­ka rin­kė­jai.

„Jie ne­ti­ki, kad nuo jų at­vy­ki­mo kas nors pa­si­keis, sa­ko, kad yra mi­li­jo­nas žmo­nių, o nuo jų bal­so nie­kas ne­prik­lau­so. Ta­čiau to­kį pat fe­no­me­ną ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir ki­tur – jei nu­me­si ant grin­di­nio šiukš­lę, taip pat ne­la­bai kas pa­si­keis. Bet jei po šiukš­lę nu­mes mi­li­jo­nas žmo­nių?“ – ly­gi­na vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tro „Vil­mo­rus“ va­do­vas V. Gai­dys. So­cio­lo­go tei­gi­mu, daž­nai rin­kė­jai ma­no, kad po rin­ki­mų nie­kas ne­si­kei­čia – esą kaip už šil­dy­mą rei­kė­jo mo­kė­ti pu­sę at­ly­gi­ni­mo, taip rei­kia ir to­liau.

Sa­vo ruo­žtu Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) do­cen­tė po­li­to­lo­gė Li­di­ja Ša­ba­je­vai­tė tvir­ti­na, kad ma­žas rin­kė­jų ak­ty­vu­mas yra ne tik Lie­tu­vos, bet ir dau­ge­lio Eu­ro­pos de­mo­kra­ti­nių vals­ty­bių prob­le­ma.

„Ty­ri­nė­to­jai at­krei­pia dė­me­sį į dvi ga­li­mas prie­žas­tis [ko­dėl ne­ina­ma bal­suo­ti]: ne­ma­ža da­lis pi­lie­čių tie­siog pa­si­ti­ki po­li­ti­niu eli­tu ir tei­gia, kad gy­ve­ni­mas ti­krai ne­pab­lo­gės, pa­si­ti­ki tais, ku­rie ei­na bal­suo­ti. An­tra ga­li­ma prie­žas­tis yra ta, kad žmo­nės įsi­ti­ki­nę, jog jų bal­sas nie­ko ne­le­mia, jų gy­ve­ni­mas nuo to ne­pa­ge­rės. Dėl pa­sta­ro­sios prie­žas­ties kai ku­rio­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se įve­da­mas pri­va­lo­mas bal­sa­vi­mas. Abu ma­no mi­nė­ti at­ve­jai iš­krei­pia de­mo­kra­ti­ją, nes dau­gu­ma iš­ren­ka­ma ne rin­kė­jų dau­gu­mos, ir ta val­dan­čio­ji dau­gu­ma yra be­veik ma­žu­ma“, – LRT.lt kal­bė­jo po­li­to­lo­gė.

Dar vie­na di­de­lė gy­ven­to­jų gru­pė, ku­ri ne­da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se, yra jau­ni­mas. Pa­sak so­cio­lo­go V. Gai­džio, jau­ni žmo­nės ne­lin­kę ma­ny­ti, kad nie­kas nu­bal­sa­vus ne­pa­si­keis, ta­čiau jie tu­ri svar­bes­nių da­ly­kų: „Jie ku­ria šei­mas, li­pa kar­je­ros laip­tais ir ku­ria vers­lus. Pen­si­nin­kams tiek fun­da­men­ta­lių da­ly­kų ne­bė­ra, jie ga­li sek­ti ir do­mė­tis po­li­ti­niais įvy­kiais. Kai jau­ni­mas pats ku­ria­si vers­lą, vy­res­nio am­žiaus žmo­nės do­mi­si, ar jiems bus grą­žin­tos pen­si­jos.“

Kaip por­ta­lui LRT.lt tei­gė V. Gai­dys, nors dau­gu­ma rin­kė­jų yra są­ra­šuo­se, jie yra emig­ra­vę. „Ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad jie yra pa­sy­vūs, ta­čiau, pa­vyz­džiui, jiems at­va­žiuo­ti Ari­jo­je į Dub­li­ną iš ko­kio nors Kor­ko yra su­dė­tin­ga, daž­nas emig­ran­tas dir­ba ir sa­vait­ga­liais“, – aiš­ki­na so­cio­lo­gas.

Bend­ro­vės „Bal­ti­jos ty­ri­mai“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė sa­ko, kad įdo­miau­si lie­tu­viams – pre­zi­den­to, ma­žiau­siai įdo­mūs – sa­vi­val­dos ir Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) rin­ki­mai.

„Mū­sų re­gio­no spe­ci­fi­ka to­kia, kad į pre­zi­den­to rin­ki­mus at­ei­na dau­giau­siai žmo­nių, o, pa­vyz­džiui, į re­fe­ren­du­mus aps­kri­tai ne­vaikš­to. Par­adok­sa­lu tai, kad, nors vie­tos val­džios rin­ki­mai yra ar­čiau­siai žmo­nių, žmo­nės į juos vaikš­to pa­sy­viai“, – sa­ko R. Ali­šaus­kie­nė. Jos tei­gi­mu, jei EP rin­ki­mai ne­bū­tų ren­gia­mi kar­tu su ki­tais, į juos at­ei­tų la­bai ma­žai žmo­nių. Taip nu­ti­ko 2009-ai­sias, kai sa­vo bal­so tei­se pa­si­nau­do­jo vos 21 proc. rin­kė­jų (ES vi­dur­kis bu­vo 43 proc.).

„Kiek ran­kų pa­spau­si, tiek bal­sų turėsi“

Kaip tei­gia L. Ša­ba­je­vai­tė, pri­sik­vies­ti dau­giau lie­tu­vių į rin­ki­mus yra ga­na su­dė­tin­ga, to­dėl ga­li­me pa­vy­dė­ti JAV, kur per su­si­ti­ki­mus su po­li­ti­kais au­di­to­ri­jos bū­na sau­sa­kim­šos. So­cio­lo­gas V. Gai­dys tei­gia, kad vie­na iš ga­li­my­bių su­lauk­ti dau­giau rin­kė­jų yra po­li­ti­kų su­si­ti­ki­mas su pi­lie­čiais.

„Y­ra ži­no­mas dės­nis pa­sau­ly­je, ku­ris ir Lie­tu­vo­je ne kar­tą pa­sit­vir­ti­no, kad kiek pa­spau­si ran­kų, tiek tu­rė­si pa­pil­do­mų bal­sų. Jei apei­si sa­vo rin­ki­mi­nę apy­gar­dą pės­čio­mis, ap­lan­ky­da­mas ne­bū­ti­nai kiek­vie­ną bu­tą, bus ne­ma­žai žmo­nių, ku­rie už ta­ve bal­suos. Per su­si­ti­ki­mus pa­tys rin­kė­jai po­li­ti­kus vai­ši­na ar­ba­ta, iš­sa­ko prob­le­mas. Ma­nau, kad toks bū­das pri­ar­ti­na žmo­gų prie po­li­ti­kos, ir po­li­ti­kai tu­rė­tų skir­ti tam sa­vo lai­ką“, – ti­ki­na V. Gai­dys.

Su tuo su­tin­ka ir R. Ali­šaus­kie­nė, pa­sak ku­rios, prieš rin­ki­mus kan­di­da­tai tu­ri ei­ti pas rin­kė­ją, o ne ti­kė­tis, kad rin­kė­jas pats ieš­ko­sis in­for­ma­ci­jos: „Tu­rė­tų bū­ti as­me­ni­nis bend­ra­vi­mas. JAV, Pra­ncū­zi­jo­je po­li­ti­kai vaikš­to pas rin­kė­jus ir ne­lau­kia, kol rin­kė­jai pa­tys ieš­kos apie juos in­for­ma­ci­jos.“

Ne vie­nas iki šiol pri­si­me­na, kaip tuo­me­ti­nis kan­di­da­tas į pre­zi­den­tus Ro­lan­das Pa­ksas 2002-ai­siais pas rin­kė­jus skrai­dė sraig­tas­par­niu. Sa­vo ruo­žtu eu­ro­par­la­men­ta­ras An­ta­nas Guo­ga prieš pra­ėju­sių me­tų EP rin­ki­mus taip pat ap­lan­kė ne­ma­žai rin­kė­jų. „Aš pas juos va­žia­vau, kal­bė­jau, įsik­lau­siau. Jie ma­ni­mi pa­si­ti­kė­jo, ir da­bar aš tiems žmo­nėms tu­riu tin­ka­mai at­sto­vau­ti, tu­riu vėl pas juos grįž­ti“, – po rin­ki­mų sa­kė po­li­ti­kas. Li­be­ra­lų są­jū­džiui šių rin­ki­mų re­zul­ta­tai bu­vo itin pa­lan­kūs – li­be­ra­lai užė­mė tre­čią vie­tą, ga­vę du man­da­tus į EP. Ne­ma­žą dar­bą prieš pre­zi­den­to rin­ki­mus nu­vei­kė Nag­lis Pu­tei­kis, ku­ris tu­rė­jo ne­di­de­lį biu­dže­tą, ta­čiau taip pat in­ten­sy­viai su­si­ti­ki­nė­jo su rin­kė­jais, o per rin­ki­mus ga­vo 9,33 proc. bal­sų.

Ki­ta ver­tus, pa­sak po­li­to­gės L. Ša­ba­je­vai­tės, rin­kė­jai yra nu­si­vy­lę dau­ge­lio po­li­ti­kų pa­ža­dais, to­dėl daž­nai į po­li­ti­kų kal­bas ne­be­krei­pia dė­me­sio.

„Di­de­lė bė­da, kai po­li­ti­kai, no­rė­da­mi bū­ti iš­rink­ti, sten­gia­si pa­tai­kau­ti rin­kė­jams. Jei rin­kė­jai ne­su­ge­ba kri­tiš­kai mąs­ty­ti, o kri­tiš­kai mąs­ty­ti su­ge­ba tik ne­di­de­lė da­lis, tai po to ir tu­ri to­kius re­zul­ta­tus, kai pro­tes­tuo­da­mi už ką nors bal­suo­ja, o po to griau­žia­si, kad iš­rin­ko juo­kda­rius. Ži­no­ma, ir pa­tys po­li­ti­kai yra kal­ti. Da­bar prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus ne vie­nas ža­da vis­ką pa­da­ry­ti, esą pi­lie­čiai gy­vens kaip ro­ju­je, svar­bu tik at­ei­ti bal­suo­ti. Taip nė­ra ir nie­ka­da ne­bus, bet jei po­li­ti­kai pra­de­da kal­bė­ti rea­lius da­ly­kus, ta­da kan­di­da­tai su­ren­ka la­bai ma­žai bal­sų“, – aiš­ki­na L. Ša­ba­je­vai­tė.

Vi­suo­me­nės nuo­mo­nės ir rin­kos ty­ri­mų cen­tro „Vil­mo­rus“ va­do­vas V. Gai­dys pa­si­gen­da ir įdo­mių de­ba­tų lai­dų prieš rin­ki­mus: „Jų yra pa­kan­ka­mai mū­sų te­le­vi­zi­jo­je, ta­čiau tie po­li­ti­kai ne vi­si įdo­mūs, rin­ki­mi­nės kam­pa­ni­jos yra la­bai ny­kios. Anks­čiau jos gal­būt tu­rė­jo per daug fes­ti­va­lio ar mu­gės at­mos­fe­ros, bet da­bar švy­tuok­lė pa­si­su­ko į ki­tą pu­sę, de­ba­tai ta­po la­bai ne­įdo­mūs, ne­in­for­ma­ty­vūs, ir rei­kė­tų su­grą­žin­ti da­lį links­mu­mo.“

Prie jau­ni­mo ir emig­ran­tų ak­ty­vaus da­ly­va­vi­mo rin­ki­muo­se pri­si­dė­tų in­ter­ne­ti­nio bal­sa­vi­mo ga­li­my­bė, ta­čiau tam ne­už­ten­ka po­li­ti­nės va­lios. „Ži­no­ma, kad tuo­met bal­suo­tų dau­giau emig­ran­tų, taip pat jau­ni­mo. Jau­ni žmo­nės ne­no­ri ei­ti į ar­cha­jiš­ką bal­sa­vi­mo apy­lin­kę kur nors mo­kyk­los pa­tal­po­se – tai ne­šiuo­lai­kiš­ka ir ne­pa­trauk­lu, tie bu­dė­to­jai at­ro­do kaip iš ki­to pa­sau­lio, žmo­nės juk da­bar gy­ve­na in­ter­ne­te“, – sa­ko so­cio­lo­gas V. Gai­dys.