Kodėl Lietuvos visuomenė sunkiai įsitraukia į politinius procesus?
Tuo me­tu kai Lie­tu­vo­je vie­na par­ti­ja rin­kė­jų bal­sus rin­ko „stab­dy­da­ma pa­bė­gė­lių antp­lū­dį“, Da­ni­jos sa­va­no­rių gru­pės su­tei­kė pa­bė­gė­liams pa­gal­bą ne­lauk­da­mos vy­riau­sy­bės par­amos ar at­ski­ro spren­di­mo. „Kas­die­nė de­mo­kra­ti­ja yra mū­sų DNR“, – įsi­ti­ki­nęs bu­vęs Da­ni­jos kul­tū­ros mi­nis­tras Uf­fe Ell­bae­kas.

Kar­tu su Lie­tu­vos po­li­ti­kos ir vi­suo­me­nės at­sto­vais al­ter­na­ty­vaus vers­lo uni­ver­si­te­to „Kaos­pi­lot“ Da­ni­jo­je įkū­rė­jas U. Ell­bae­kas da­ly­va­vo Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU), So­cia­li­nių hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų ir me­nų fa­kul­te­to (SHMMF) or­ga­ni­zuo­to­je at­vi­ro­je dis­ku­si­jo­je „Ar mū­sų kas­die­ny­bė­je yra vie­tos kas­die­nei de­mo­kra­ti­jai?“

VšĮ „Mo­ky­mo­si mo­kyk­la“ va­do­vas Ry­gau­das Guo­gis, Aly­taus vi­ce­me­ras Taut­vy­das Ta­mu­le­vi­čius, KTU stu­di­jų pro­rek­to­rė Jur­gi­ta Šiugž­di­nie­nė, prem­je­ro pa­ta­rė­ja Unė Kau­nai­tė dis­ku­si­jo­je kal­bė­jo apie tai, kaip už­megz­ti pra­smin­gą ir gy­vy­bin­gą bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp vi­suo­me­nės ir po­li­ti­kų. Dis­ku­si­ją mo­de­ra­vo KTU SMHHF de­ka­nas Ai­nius La­šas.

„Kaip iš­ju­din­ti aka­de­mi­nę bend­ruo­me­nę ir pa­ska­tin­ti stu­den­tus da­ly­vau­ti sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je? Nuo ko pra­si­de­da kas­die­nė de­mo­kra­ti­ja? Kaip ji su­si­ju­si su Lie­tu­vos prob­le­mo­mis šian­dien?“, – kė­lė klau­si­mus dis­ku­si­jos da­ly­viai.

Pra­stas po­li­ti­ko įvaiz­dis – kliū­tis kas­die­nei demokratijai

„Mū­sų vi­suo­me­nei bū­din­gas skau­dus so­vie­ti­nis pa­li­ki­mas – po­li­ti­ko ir pa­pras­to žmo­gaus san­ty­kis daž­niau­siai ma­to­mas tik su ne­igia­mu at­spal­viu. Tai truk­do su­kur­ti ak­ty­vią, įsi­trau­ku­sią vi­suo­me­nę. No­rė­tų­si, kad at­ėju­si nau­jo­ji kar­ta tu­rė­tų po­zi­ty­vų po­žiū­rį į po­li­ti­nius pro­ce­sus bei ma­ty­tų ga­li­my­bę ak­ty­viai įsi­trauk­ti į vals­ty­bės val­dy­mą. Svar­bu su­pras­ti, jog tai nė­ra vien tik gra­žios kal­bos ir reikš­min­gos po­zi­ci­jos, tai ti­krai ne­leng­vas dar­bas, rei­ka­lau­jan­tis nuo­sek­lu­mo ir pa­sto­vaus do­mė­ji­mo­si“, – tei­gė J. Šiugž­di­nie­nė, po­li­ti­ka ak­ty­viai be­si­do­min­ti nuo 19-li­kos me­tų.

KTU stu­di­jų pro­rek­to­rę pa­lai­kė Aly­taus vi­ce­me­ras T. Ta­mu­le­vi­čius, teig­da­mas, jog pi­lie­tiš­ku­mą vi­sų pir­ma reik­tų stip­rin­ti bend­ruo­me­nė­se ir mies­tų lyg­me­ny­je. Tas Aly­tu­je vyks­ta ku­riant įran­kius, tarp jų ir fi­nan­si­nius, kaip įvai­rios bend­ruo­me­nės pa­čios ga­lė­tų spręs­ti sa­vo prob­le­mas, ir įgy­ven­din­ti ini­cia­ty­vas, svei­kin­ti­nų pa­vyz­džių vie­ši­ni­mu.

„Jei­gu žmo­gus ži­nos, kaip jis ga­li pri­si­dė­ti, mes tu­rė­si­me bend­ruo­me­nę, ku­ri ga­lės keis­ti sa­vo ap­lin­ką nuo­sa­vo­mis ran­ko­mis. Prob­le­mos ga­li bū­ti la­bai že­miš­kos – ne­tvar­kin­gos gat­vės, ne­res­tau­ruo­ti na­mai. Kal­bė­da­mas iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu teig­ti, jog bend­ruo­me­nės įsi­trau­ki­mas į to­kių prob­le­mų spren­di­mą dar vis nė­ra įpras­tas reiš­ki­nys, per daug ti­ki­ma­si iš po­li­ti­kų ar rin­ki­mų, kas ne­iš­ven­gia­mai, ne­sii­mant ak­ty­viai kur­ti sa­vo bend­ruo­me­nės ap­lin­kos, ve­da prie nu­si­vy­li­mų. Tu­ri­me kur­ti įran­kius žmo­nėms pa­tiems spręs­ti ir da­ry­ti įta­ką sa­vo ap­lin­kai“, – tei­gė A. Ta­mu­le­vi­čius.

Jo nuo­mo­ne, dau­ge­lis žmo­nių ven­gia įsi­trauk­ti į po­li­ti­nius pro­ce­sus dėl eli­tiz­mo – me­tai iš me­tų sa­vi­val­do­se po­li­ti­kuo­ja tie pa­tys žmo­nės, ku­rie ne­iš­ven­gia­mai pra­de­da gy­ven­ti sa­vo so­cia­li­niuo­se bur­bu­luo­se ir ati­trūks­ta nuo įpras­tos mies­tų kas­die­ny­bės.

Vi­suo­me­nė ug­do politikus

Bu­vęs Da­ni­jos kul­tū­ros mi­nis­tras U. Ell­bae­kas tei­gė, jog da­nai tu­ri į jų DNR įau­gu­sį kas­die­nės de­mo­kra­ti­jos su­vo­ki­mą, ir kaip to pa­vyz­dį pa­tei­kė sa­va­no­rių įsi­trau­ki­mą in­teg­ruo­jant į Da­ni­ją at­vy­ku­sius pa­bė­gė­lius.

„Kol mū­sų par­la­men­tas spren­dė, ką da­ry­ti, sa­va­no­rių gru­pės, pa­si­va­di­nu­sios „drau­giš­kais kai­my­nais“, sa­va­ran­kiš­kai su­sior­ga­ni­za­vo ir su­tei­kė pa­bė­gė­lių gru­pėms pa­gal­bą, juos in­teg­ruo­da­mos į vi­suo­me­nę, taip pat au­ko­jo mais­to pro­duk­tus, siū­lė prie­globs­tį. To­kius pro­jek­tus vi­suo­me­nė­je rei­kia ska­tin­ti“, – tei­gė U. Ell­bae­kas.

Tie­sa, U. Ell­bae­ko ma­ny­mu, vi­sa­me pa­sau­ly­je po­li­ti­kai ne­no­riai pri­pa­žįs­ta sa­vo klai­das: „Bū­da­mas kul­tū­ros mi­nis­tras ne­re­tai su­lauk­da­vau kri­ti­kos dėl sa­vo ne­tra­di­ci­nių idė­jų. Vie­ną kar­tą po­sė­džio me­tu bu­vau su­kri­ti­kuo­tas sa­vo ko­le­gos, ir jis bu­vo la­bai nu­ste­bęs, kai aš ne pra­dė­jau tei­sin­tis, o su­ti­kau su jo kri­ti­ka. Ma­nau, kad ta nuo­sta­ba pui­kiai at­spin­dė­jo vi­suo­me­nė­je eg­zis­tuo­jan­tį po­žiū­rį, jog po­li­ti­kai ne­ga­li klys­ti“.

Pa­sak jo, „nek­lys­tan­čių“ po­li­ti­kų įvaiz­dis stab­do prog­re­sy­vių idė­jų at­si­ra­di­mą bei pa­pras­tų žmo­nių įsi­trau­ki­mą į po­li­ti­nius pro­ce­sus. Pri­pa­žįs­tant klai­das su­tau­po­ma lai­ko ir at­si­ran­da ga­li­my­bė mo­ky­tis.

Po­li­ti­kai – api­pin­ti stereotipų

Unė Kau­nai­tė, ra­šy­to­ja, vi­suo­me­nės vei­kė­ja, nuo 2016 m. Mi­nis­tro Pir­mi­nin­ko Sau­liaus Skver­ne­lio pa­ta­rė­ja švie­ti­mui ir moks­lui, pri­ta­rė U. El­bae­kui, kad Lie­tu­vo­je do­mi­nuo­ja nuo­mo­nė, jog po­li­ti­kas yra vi­suo­met tei­sus.

„Dis­ku­si­ją po­li­ti­ko­je ap­sun­ki­na ste­reo­ti­pai, nes vy­rau­ja nu­sis­to­vė­ju­si nuo­mo­nė, jog už spren­džia­mą prob­le­mą at­sa­kin­gas žmo­gus tu­ri tu­rė­ti iš kar­to su­for­mu­luo­tą at­sa­ky­mą ar­ba pa­teik­ti spren­di­mo bū­dą. Iš vie­nos pu­sės vi­suo­me­nė ti­ki­si įtrau­ki­mo, iš ki­tos – iš kar­to par­uoš­to at­sa­ky­mo. To­kie psi­cho­lo­gi­niai bar­je­rai truk­do į prob­le­mų spren­di­mą įsi­trauk­ti su­si­do­mė­ju­siems bend­ruo­me­nės na­riams ir pra­dė­ti ak­ty­vų dis­ku­si­jos pro­ce­są“, – tei­gė U. Kau­nai­tė.

Lie­tu­viai su­si­vie­ni­ja tik iš­ki­lus krizėms

R. Guo­gis, mo­ky­mus mo­kyk­loms or­ga­ni­zuo­jan­čios įstai­gos „Mo­ky­mo­si mo­kyk­la“ va­do­vas pa­ste­bė­jo, kad ne­re­tai lie­tu­viai yra lin­kę su­si­bur­ti į gru­pes tik esant sku­biai prob­le­mai.

„Kai mus kas nors puo­la, kai nu­tin­ka ko­kia nors ne­lai­mė, tuo­met esa­me lin­kę rea­guo­ti grei­tai, or­ga­ni­zuo­ti ak­ci­jas, ren­gi­nius ir pro­tes­tus. Rei­kė­tų kal­bė­ti apie bend­rą sa­va­no­riš­kos veik­los puo­se­lė­ji­mo kul­tū­rą, ku­ri tu­rė­tų pra­si­dė­ti dar mo­kyk­lo­se ir tęs­tis uni­ver­si­te­tuo­se. Tik tuo­met ga­lė­tu­me tu­rė­ti po­li­tiš­kai ak­ty­vią vi­suo­me­nę, nuo­lat da­ly­vau­jan­čią prob­le­mų spren­di­me ir jų pre­ven­ci­jo­je“, – ma­no R. Guo­gis.

Pa­sak jo, to­kios dis­ku­si­jos, kaip suo­rga­ni­zuo­to­ji KTU SHMMF yra ypač svar­bios, sie­kiant už­megz­ti pra­smin­gą ir gy­vy­bin­gą bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp vi­suo­me­nės ir po­li­ti­kų.

.

ktu.edu.lt