Kodėl lietuvių meilė JAV mąžta, o Rusijai – auga?
Nau­jau­si „Eu­ro­ba­ro­me­tro“ apk­lau­sos duo­me­nys ro­do, kad lie­tu­vių po­žiū­ris į Ru­si­ją šiek tiek ge­rė­ja, į JAV – pra­stė­ja. Tai tik ty­ri­mo pa­klai­da? O gal Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Ukrai­ną Lie­tu­vo­je jau pri­mirš­ta­ma? 

Pagal „Eurobarometro“ tyrimą, atliktą 2018 metų rudenį, Rusiją palankiai vertino 42 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, tai yra 3 proc. daugiau, negu 2017 metais. O nepalankiai – 54 proc. respondentų.

Manau, kad tie pokyčiai labai nežymūs, yra paklaidos ribose, tad nereikėtų jų sureikšminti.

Pagal bendrą rezultatą 30 proc. ES piliečių Rusiją vertino teigiamai, ir tai yra 2 proc. daugiau, negu prieš metus, o 62 proc. – neigiamai. Itin nepalankiai ir daug blogiau, negu lietuviai, Vladimiro Putino valdomą valstybę vertino Nyderlandų, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Suomijos piliečiai.

Tuo metu apie JAV geros nuomonės buvo 74 proc. apklaustų lietuvių, tai yra 2 proc. mažiau, o blogos – 21 proc., tai yra 5 proc. daugiau, negu 2017 metais. Geriau, negu lietuviai, Jungtines Valstijas vertino lenkai ir rumunai. Pagal bendrą ES rodiklį 2018 metais JAV teigiamai vertino 45 proc. apklaustų europiečių, neigiamai – 49 proc.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, komentuodamas tokius lietuvių vertinimo rezultatus, LŽ teigė: „Manau, kad tie pokyčiai labai nežymūs, yra paklaidos ribose, tad nereikėtų jų sureikšminti.“

Politologo teigimu, RESC neseniai atliktas panašus tyrimas parodė, kad Rusija Lietuvoje ir toliau vertinama kaip vienintelė grėsmę kelianti valstybė: „Kitų šalių, mūsų sąjungininkų, JAV, Švedijos, Latvijos ir kitų, reitingai ir palankumo vertinimas iš esmės nesikeičia daugelį metų.“

L. Kojala siūlė žvelgti į esmę, kad JAV pozityviai vertina trys ketvirtadaliai lietuvių, o Rusiją – pastebimai mažiau.

Linas Kojala. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Brexit“ lietuvių nuomonės nepakeitė

Iš visų ES šalių respondentų Didžiąją Britaniją geriausiai vertino lietuviai – 80 proc. arba tiek pat, kiek patys britai teigiamai vertino savo šalį.

Klausiamas, kodėl lietuviai taip gerai vertina Britaniją, nepaisydami „Brexit“, kad ji išstoja iš ES, tad dėl to gali kilti keblumų, L. Kojala sakė: „Manau, iš dalies tai susiję su tuo, kad kas yra tas „Brexit“, nors jis vyksta, nežino nei politikai, nei analitikai, nei apklausiami žmonės. Mat šiame procese yra labai daug neapibrėžtumo.“

Be to, kaip teigė politologas, britų vyriausybė ir ES politiniai lyderiai kartoja, kad „Brexit“ procesas nepaveiks dabar Britanijoje gyvenančių ES piliečių, kitaip tariant, šiuo metu ten dirbančių ir gyvenančių žmonių statusas nesikeis, jie nebus išprašomi iš šalies. „Manau, tai suteikia tam tikro patikimumo jausmą, kiek tai įmanoma „Brexit“ kontekste“, – sakė jis.

L. Kojala pažymėjo, kad Britanijos įvaizdis daugelį metų buvo pozityvus ir kol kas nesumenko. Tačiau jei dėl „Brexit“ kiltų chaosas, jei nebūtų susitarta dėl detalių – prekybos ir kitų, todėl prasidėtų ekonominis nuosmukis arba politinė suirutė, vertinimas ateityje galėtų blogėti. O kol kas situacija nėra pasikeitusi, ją tiesiog apipynė diskusijų fonas dėl „Brexit“, bet diskusijose yra mažai turinio.

Geriausiai lietuviai vertina Vokietiją

Pagal „Eurobarometrą“, didžiausio lietuvių palankumo sulaukė Vokietija. 2018 metais apie šią šalį geros nuomonės buvo net 91 proc. apklaustų Lietuvos piliečių, 1 proc. daugiau, negu 2017 metais. Tai yra 4 proc. daugiau, negu savo šalį pozityviai vertinančių pačių vokiečių. Iš visų ES šalių piliečių geriausios nuomonės apie Vokietiją buvo danai – net 93 proc.

L. Kojalos nuomone, tai susiję su dvišaliais Lietuvos ir Vokietijos santykiais, o jie pastaraisiais metais intensyvūs ir tikrai geri, įskaitant šalių vadovų lygmenį – prezidentės Dalios Grybauskaitės ir kanclerės Angelos Merkel.

„Be to, smarkiai išaugo Vokietijos vaidmuo Baltijos šalių saugumo architektūroje. Lietuvoje yra dislokuotas priešakinis NATO batalionas, kuriam vadovauja būtent vokiečių kariai. Jie čia yra, jie matomi, apie juos pasakoma žiniasklaidoje, – priminė politologas. – Taip irgi prisideda prie Vokietijos įvaizdžio gerinimo. Įtakos turi ir didesnis lietuvių saugumo jausmas, ir pats faktas, kad Vokietija prisiėmė didesnę nei anksčiau atsakomybę už Baltijos valstybių saugumą. Visi žinome, kad dėl istorinių aplinkybių vokiečiams priimti sprendimus dėl karinių grėsmių, susijusius su Vidurio ir Rytų Europa, yra labai sunku, bet jie tai padarė.“

Pasak L. Kojalos, prie teigiamo vertinimo prisidėjo ir bendras Vokietijos, kaip turtingos bei stabilios, Europoje lyderiaujančios valstybės, statusas.

Apie ES lietuviai pernai atsiliepė palankiausiai iš visų šiai sąjungai priklausančių šalių piliečių. Teigiamai ES vertino net 93 proc. apklaustų respondentų iš Lietuvos. Pozityvaus vertinimo ES vidurkis 2017 metais buvo 77 proc.

Politologo teigimu, tai – tęstinė tendencija, lietuviai jau daug metų yra tarp lyderių pagal pozityvų ES vertinimą. „Tai turbūt reikėtų sieti su keliais aspektais. Visų pirma, Lietuva labai kryptingai siekė narystės ES ir visada palankiai ją vertino. Prisiminkime referendumą dėl narystės ES, kuris buvo labai pozityvus. Tai tęsiasi iki šiol, – sakė jis. – Visi puikiai supranta, kokią didelę įtaką ES parama turi Lietuvos ekonomikai. Lietuviai supranta ES teikiamą naudą, galimybę keliauti po Europą, dirbti. Taip pat vietoje gauti finansinę paramą.“

L. Kojala pridūrė, kad lietuviai nemato tų grėsmių, kurios kitose ES šalyse skatina euroskepticizmą. Tai yra sudėtinga ekonominė situacija, eurozonos problemos, ypač jautrios Pietų Europoje, taip pat migracija, pabėgėlių krizė, su visu tuo siejamas nesaugumo jausmas.

Požiūris į Rytų šalis

2018 metais 50 proc. apklaustų lietuvių arba 1 proc. daugiau, negu 2017 metais, buvo palankios nuomonės apie Kiniją. Neigiamai šią šalį vertino 39 proc. respondentų iš Lietuvos. Bendri ES apklausos rezultatai beveik priešingi: 36 proc. pozityvios nuomonės apie Kiniją ir 53 proc. – negatyvios.

L. Kojalos teigimu, tai sąlygoja Kinijos vaidmens aptarinėjimas viešojoje erdvėje. „Europoje jau kurį laiką vyksta intensyvi diskusija, kad Kinijos investicijos nėra savaiminis gėris, jog paprastai jos turi ir politinę darbotvarkę, kad bandoma didinti įtaką, įsigyjant strateginius objektus, stiprias kompanijas ir panašiai, – sakė jis. – Todėl Vakarų Europoje jau kalbama, jog Kinijos investicijos yra nacionalinio saugumo grėsmė, kad tai – nedemokratiška šalis, todėl jos įtakos didėjimas nėra pozityvus dalykas.“

Politologo žodžiais, Lietuvoje apie tai vis dar retai kalbama, tokia diskusija tampa aktualia, bet kol kas ji tik prasideda. Lietuviai šiuo metu mato ekonominę Kinijos galią, bendradarbiavimo potencialą, kuris gali būti naudingas Lietuvos ekonomikai bent jau trumpalaikėje perspektyvoje. Tačiau dar nėra daug diskutuojama apie kitą aspektą – nacionalinio saugumo ir ilgalaikės perspektyvos. L. Kojalos manymu, debatai apie tai po kurio laiko pasieks ir mus, tada atsiras potencialo keisti Kinijos vertinimą.

Daug geresnės nuomonės lietuviai buvo apie kitą Rytų šalį – Japoniją. Pozityviai apie ją atsiliepė 79 proc. apklaustų Lietuvos piliečių, negatyviai – 11 proc. ES vidurkis: 66 proc. palankiai vertinančių Japoniją ir 22 proc. – nepalankiai.

Lietuvoje 1000 šalies gyventojų apklausą atliko TNS LT.