Kodėl Algirdui Butkevičiui buvo toks svarbus Darbo kodeksas, o Sauliui Skverneliui – urėdijų reforma
Vy­riau­sy­bės va­do­vai kar­tais per­ne­lyg su­reikš­mi­na ku­riuos nors įsta­ty­mus ar pro­jek­tus ir dėl jų įnir­tin­gai ko­vo­ja su prieš­inin­kais, nes ki­tu at­ve­ju jų esą ne­gerbs rin­kė­jai. Taip LRT.lt tei­gia po­li­to­lo­gas To­mas Ja­ne­liū­nas ir vie­šų­jų ry­šių eks­per­tas Ari­jus Ka­taus­kas. Ta­čiau, pa­sak po­li­to­lo­gės Ri­mos Ur­bo­nai­tės, „bul­do­ze­ri­niai“ bū­dai, pa­si­tel­kia­mi kai ku­rioms re­for­moms pa­tvir­tin­ti, po­li­ti­kų rei­tin­gus tik ma­ži­na. Vi­suo­me­nei esą svar­bu vi­sų pir­ma pa­aiš­kin­ti, kam to aps­kri­tai rei­kia.

Pra­ėju­sios ka­den­ci­jos vy­riau­sy­bė­je bu­vęs prem­je­ras so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das But­ke­vi­čius sto­jo į ko­vą dėl Dar­bo ko­dek­so pri­ėmi­mo, o da­bar­ti­nis vy­riau­sy­bės va­do­vas Sau­lius Skver­ne­lis ko­vo­ja dėl urė­di­jų re­for­mos.

„Na­tū­ra­lu, kad leng­va ne­bus. Mums rei­kia da­ry­ti, kas bu­vo 25 me­tus ne­pa­tai­sy­ta ar­ba ati­dė­lio­ja­mos prob­le­mos, da­bar yra ga­li­my­bė rea­liai par­ody­ti, ar tai yra tik žo­džiai, ar dar­bai. Aš ti­kiuo­si, kad vy­riau­sy­bė ir dau­gu­ma Sei­mo na­rių tų rea­lių po­ky­čių no­ri ir tą sa­vo no­rą pa­tvir­tins pri­im­da­mi ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus“, – kal­bė­jo S. Skver­ne­lis.

Ta­čiau ar ti­krai ka­rin­gi prem­je­rai, bet ko­kia kai­na no­rin­tys pa­tvir­tin­ti vie­ną ar ki­tą re­for­mą, vi­suo­met pel­no rin­kė­jų pa­lan­ku­mą ir pa­gar­bą?

A. Ka­taus­kas: po­li­ti­kai pa­tys tam­pa įvy­kių vergais

Vie­šų­jų ry­šių kom­pa­ni­jos „No­va Me­dia“ vy­res­ny­sis par­tne­ris A. Ka­taus­kas sa­ko, kad prem­je­rai la­bai daž­nai kai ku­rias re­for­mas ar įsta­ty­mus per­ne­lyg su­reikš­mi­na ir pa­tei­kia kaip mir­ti­ną ko­vą su prieš­inin­kais.

Fak­tiš­kai ne­svar­bu, koks klau­si­mas – tau rei­kia prieš­inin­ko, ku­rį ga­lė­tum nu­ga­lė­ti, nes rin­kė­jui rei­kia lai­min­čio po­li­ti­ko.

„Tai daž­nai pa­da­ro pa­tys po­li­ti­kai. [...] Ne­re­tai jie už­da­ro sa­ve į kam­pą ir ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių iš ten iš­ei­ti. Jei A. But­ke­vi­čius ne­bū­tų lie­tęs Dar­bo ko­dek­so, o bū­tų da­ręs ki­tą da­ly­ką, bū­tų pa­na­šus nu­si­tei­ki­mas. Fak­tiš­kai ne­svar­bu, koks klau­si­mas – tau rei­kia prieš­inin­ko, ku­rį ga­lė­tum nu­ga­lė­ti, nes rin­kė­jui rei­kia lai­min­čio po­li­ti­ko.

Po­li­ti­kai, siek­da­mi pa­lai­ky­mo, hi­per­bo­li­zuo­ja da­ly­kus ir tam­pa ver­gais pa­ties įvy­kio. Jie jau ne­be­ga­li pra­lai­mė­ti, ne­tu­ri kaip at­si­trauk­ti, nes stai­ga vi­suo­me­nės dė­me­sys bū­na nu­kreip­tas į tą klau­si­mą. Nors ne­re­tai ji to klau­si­mo aps­kri­tai ne­sup­ran­ta“, – LRT.lt aiš­ki­no A. Ka­taus­kas.

To­dėl, pa­sak vie­šų­jų ry­šių eks­per­to, nors dau­ge­lis rin­kė­jų ne­sup­ran­ta ar ne­ga­lė­tų pa­aiš­kin­ti urė­di­jų re­for­mos es­mės, ži­no, kad jei prem­je­ras pra­lai­mės dėl šio klau­si­mo Sei­me, va­di­na­si, jis ne­su­ge­bės įgy­ven­din­ti sa­vo re­for­mų ir bus pra­lai­mė­to­jas.

Pa­sak A. Ka­taus­ko, urė­di­joms bu­vo užk­li­juo­tas se­nos no­menk­la­tū­ros at­spal­vis, ku­ris stab­do Lie­tu­vos vys­ty­mą­si. Pa­na­šiai esą bu­vo ir su se­nuo­ju Dar­bo ko­dek­su, nors prieš­inin­kai, su ku­riais te­ko ko­vo­ti A. But­ke­vi­čiui ir da­bar ten­ka ko­vo­ti S. Skver­ne­liui, vi­siš­kai skir­tin­gi.

Pa­sak A. Ka­taus­ko, urė­di­joms bu­vo užk­li­juo­tas se­nos no­menk­la­tū­ros at­spal­vis, ku­ris stab­do Lie­tu­vos vys­ty­mą­si.

„Kai A. But­ke­vi­čius pra­dė­jo dvi­ko­vą, jis sa­vo veiks­mais su­reikš­mi­no įta­kos pra­sme be­veik mi­ru­sią Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­ją. Nu­ti­ko taip, kad jis pra­lai­mė­jo. Jis ko­vo­jo ne dėl Dar­bo ko­dek­so, ku­ris bus ge­ras, o dėl Dar­bo ko­dek­so, ku­ris ge­ras darb­da­viams, bet blo­gas dir­ban­tie­siems.

Ką ban­do pa­da­ry­ti opo­nen­tai dėl miš­kų sis­te­mos pert­var­kos? Kal­ba­ma, kad bus par­duo­ti miš­kai, ban­do­ma nu­kreip­ti ug­nį nuo sa­vęs, aiš­ki­nant, kad prem­je­ras ko­vo­ja prieš vi­suo­me­nę ir Lie­tu­vą. Ta­čiau urė­di­jų re­for­ma, skir­tin­gai nuo Dar­bo ko­dek­so, yra ki­toks žvė­ris, ir S. Skver­ne­liui tu­rė­tų pa­si­sek­ti bent jau vie­šo­jo­je erd­vė­je, o kaip bus Sei­me – klau­si­mas“, – ly­gi­no A. Ka­taus­kas.

Ko­vo­ja, nes tai – pir­ma rim­tes­nė re­for­ma?

Urė­di­jų klau­si­mas – ga­na spe­ci­fi­nis, su­si­jęs su in­te­re­sų gru­pė­mis, bet ne­la­bai svar­bus dau­gu­mai rin­kė­jų, LRT.lt tei­gia Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to (TSPMI) pro­fe­so­rius T. Ja­ne­liū­nas.

„To­dėl prem­je­rui S. Skver­ne­liui ir vy­riau­sy­bei svar­bu ne­bent sim­bo­liš­kai lai­mė­ti pir­mą rim­tes­nį bal­sa­vi­mą Sei­me, nes iki šiol ne­bu­vo kaž­ko­kių rim­tų re­for­mų, ku­rias tvir­tin­tų Sei­mas ir ku­rioms rei­kė­tų dau­gu­mos pa­lai­ky­mo. Toks pir­mas dar­bas ir re­zul­ta­tas yra svar­bus psi­cho­lo­giš­kai“, – apie tai, ko­dėl S. Skver­ne­lis ko­vo­ja dėl urė­di­jų re­for­mos, kal­bė­jo T. Ja­ne­liū­nas.

Vie­šų­jų ry­šių eks­per­to A. Ka­taus­ko tei­gi­mu, yra ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, kad rim­tos re­for­mos tu­ri bū­ti da­ro­mos ka­den­ci­jos pra­džio­je, kad „bū­tų lai­ko užg­lais­ty­ti kam­pus, jei bus kaž­kas ne taip“. „A. But­ke­vi­čiaus no­ras „pra­va­žiuo­ti“ su Dar­bo ko­dek­su, li­kus mė­ne­siui [i­ki rin­ki­mų] ir su­lauk­ti pi­ke­tų prieš sa­ve, tur­būt bu­vo vie­nas „pro­tin­giau­sių“ žings­nių, ku­riuos ga­li­ma ženg­ti“, – ver­ti­no pa­šne­ko­vas.

„E­ko­no­mi­niai da­ly­kai bus svar­bes­ni ir jie nu­lems, kaip pa­suks vy­riau­sy­bės ir prem­je­ro po­pu­lia­ru­mo krei­vė“, – kal­bė­jo T. Ja­ne­liū­nas.

Anot po­li­to­lo­go T. Ja­ne­liū­no, vi­suo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mui di­des­nę įta­ką tu­rės klau­si­mai, su­si­ję su dar­bo reg­la­men­ta­vi­mu, gy­ven­to­jų pa­ja­mo­mis, emig­ra­ci­ją le­mian­čiais spren­di­mais. „E­ko­no­mi­niai da­ly­kai bus svar­bes­ni ir jie nu­lems, kaip pa­suks vy­riau­sy­bės ir prem­je­ro po­pu­lia­ru­mo krei­vė“, – kal­bė­jo T. Ja­ne­liū­nas.

Ka­te­go­riš­kas po­zi­ci­jos užė­mi­mas, pa­sak po­li­to­lo­go, svar­bus no­rint pa­de­mons­truo­ti ly­de­rys­tę, ypač vy­riau­sy­bės veik­los pra­džio­je: „Nes jei vy­riau­sy­bė ir prem­je­ras bus lai­ko­mi at­si­trau­kian­čiais, ne­už­ti­krin­tais ir ga­lin­čiais nu­leis­ti ran­kas po pir­mo pa­sip­rie­ši­ni­mo, vė­liau bus kur kas su­nkiau par­ody­ti ly­de­rys­tę. To­dėl pir­mie­ji spren­di­mai kar­tais svar­būs psi­cho­lo­giš­kai, no­rint pa­žy­mė­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją, ga­li­my­bes ir va­lią, to­dėl sie­kia­ma bet ko­kiu bū­du pri­im­ti spren­di­mą.“

Ta­čiau ge­riau­si po­li­ti­kai, T. Ja­ne­liū­no ma­ny­mu, ge­ba at­ras­ti ba­lan­są ir prog­no­zuo­ja, kaip vie­nas ar ki­tas spren­di­mas pa­veiks tiek kon­kre­čios po­li­ti­kos sri­tį, tiek ir vi­suo­me­nės nuo­tai­kas. „Nors, ži­no­ma, kar­tais ga­li­ma da­ry­ti spren­di­mus, ku­rie nė­ra pa­to­gūs ar pa­tin­kan­tys dau­gu­mai gy­ven­to­jų, bet yra bū­ti­ni ir ne­iš­ven­gia­mi, nes be to ne­ga­li­ma ju­dė­ti į prie­kį“, – kal­bė­da­mas su LRT.lt pri­dū­rė TSPMI pro­fe­so­rius.

R. Ur­bo­nai­tė: S. Skver­ne­lis rei­tin­gą ga­li pa­si­kel­ti rea­liais darbais

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to po­li­to­lo­gė R. Ur­bo­nai­tė tei­gia, jog ly­de­rys­tė ne­apib­rė­žia­ma vien tuo, kaip po­li­ti­kas su­ge­ba gar­siai šauk­ti ir muš­tis į krū­ti­nę, kad vie­nos ar ki­tos re­for­mos bū­ti­nai rei­kia.

Po­li­to­lo­gės ma­ny­mu, „bul­do­ze­ri­niai“ bū­dai, pa­si­tel­kia­mi sie­kiant pri­im­ti kai ku­rias re­for­mas, po­li­ti­kų rei­tin­gus tik ma­ži­na, o vi­suo­me­nei esą svar­bu vi­sų pir­ma pa­aiš­kin­ti, kam to aps­kri­tai rei­kia.

„Ti­kro­ji ly­de­rys­tė – ne skan­da­lin­gi par­eiš­ki­mai ar ver­ki­mas ži­niask­lai­do­je, kaip ta­ve Sei­mo na­riai ig­no­ruo­ja, bet bū­tent ko­man­dos, ku­ri par­eng­tų la­bai pro­fe­sio­na­lų pro­jek­tą, su­bū­ri­mas. Be to, tuo svar­bu įti­kin­ti vi­suo­me­nę. Kai įti­kin­si ją, bus leng­viau įti­kin­ti ir Sei­mo na­rius, ku­riems taip pat svar­būs rei­tin­gai. Ma­to­me, kaip jie su­ge­ba su­si­rink­ti į ne­ei­li­nes se­si­jas, kai nu­tin­ka sku­baus spren­di­mo rei­ka­lau­jan­čios si­tua­ci­jos ir vi­suo­me­nė to spren­di­mo lau­kia“, – aiš­ki­no R. Ur­bo­nai­tė.

Po­li­to­lo­gės ma­ny­mu, „bul­do­ze­ri­niai“ bū­dai, pa­si­tel­kia­mi sie­kiant pri­im­ti kai ku­rias re­for­mas, po­li­ti­kų rei­tin­gus tik ma­ži­na, o vi­suo­me­nei esą svar­bu vi­sų pir­ma pa­aiš­kin­ti, kam to aps­kri­tai rei­kia.

„Rin­kė­jams svar­bu ži­no­ti, ar tos re­for­mos vyks­ta ir ko­kios jos yra. Ki­taip ta­riant, prem­je­ras ga­li pui­kiau­siai pa­si­kel­ti sa­vo rei­tin­gą rea­liais dar­bais. Jei su­lau­ki blo­ka­dos iš Sei­mo, bet vi­suo­me­nę su­ge­bi įti­kin­ti ir ar­gu­men­tuo­ti, ga­li ei­ti į vie­šu­mą ir sa­ky­ti, kad Sei­mas dėl už­ku­li­si­nių ko­vų ne­su­ge­ba pri­im­ti spren­di­mo. Ma­nau, tai yra daug svar­biau nei ban­dy­mas muš­tis į krū­ti­nę ir sa­ky­ti, kad guls kry­žiu­mi, bet ban­dys vis­ką pa­da­ry­ti, kad tik Sei­mas pri­tar­tų tam spren­di­mui“, – tę­sė po­li­to­lo­gė.

Jos žo­džiais, kol kas ir urė­di­jų re­for­mos bu­vo ma­ty­ti tik ap­ma­tai, to­dėl esą ir Sei­mo na­riai ga­lė­jo į tai žiū­rė­ti krei­vo­kai. „Ži­no­ma, yra ir stip­ri in­te­re­sų gru­pė – urė­dai, ku­rie prieš­ina­si re­for­mai. Iš ki­tos pu­sės, ar­gu­men­tai už re­for­mą bu­vo iš­dės­ty­ti ap­ta­kiai, ir tai vyks­ta dau­ge­ly­je sri­čių. Dėl Dar­bo ko­dek­so vi­suo­me­nės taip pat ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti – ma­tė­me dau­gy­bę da­ly­kų, ku­rie su­kė­lė žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­mą“, – LRT.lt pa­žy­mė­jo R. Ur­bo­nai­tė.

Pa­sak MRU po­li­to­lo­gės, lai­kas yra šios vy­riau­sy­bės ne­nau­dai ir, jei vy­riau­sy­bė ir to­liau ne­priims spren­di­mų, ku­rie tu­rė­tų rea­lų re­zul­ta­tą, rin­kė­jai ga­li nu­si­vil­ti. „Rin­kė­jai vis­ką ver­ti­na pa­gal tai, ką ma­to ap­link sa­ve – kas vyks­ta po­lik­li­ni­ko­se ir li­go­ni­nė­se, vai­kų mo­kyk­lo­se, ko­kio­mis gat­vė­mis jie vaikš­to ir va­ži­nė­ja. Ga­liau­siai tu­ri­me pri­im­ti spren­di­mus, ku­rie tu­ri rea­lų re­zul­ta­tą. Tai ga­li la­biau­siai veik­ti prem­je­ro rei­tin­gus“, – sa­kė R. Ur­bo­nai­tė.