Kodėl A. Kubilius nebalsuos už S. Skvernelį
Ry­toj Sei­mas spręs, ar Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos są­ra­šo ly­de­ris Sau­lius Skver­ne­lis tin­ka­mas va­do­vau­ti Vy­riau­sy­bei. Bu­vęs opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius tei­gia ne­pa­lai­ky­siąs šio kan­di­da­to, nes ne­ma­to bū­si­mo­jo prem­je­ro po­li­ti­nių am­bi­ci­jų ir ne­ži­no jo sie­kia­mų tiks­lų.

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų frak­ci­jos na­rys A. Ku­bi­lius pri­si­pa­žįs­ta S. Skver­ne­lį pa­žįs­tąs kaip pa­do­rų žmo­gų, ne­tgi tu­rin­tį ne­blo­gą hu­mo­ro jaus­mą, kas po­li­ti­ko­je yra svar­bi sa­vy­bė. „Džiau­giuo­si, kad jam se­ka­si kop­ti kar­je­ros laip­tais ir lin­kiu jam vi­so­ke­rio­pos sėk­mės – prem­je­ro dar­bas nė­ra leng­vas už­siė­mi­mas“, – sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­lia­ni­me tink­le Fa­ce­book ra­šo A. Ku­bi­lius. Pa­sak jo, val­dan­tie­ji tu­ri pa­kan­ka­mai bal­sų, kad ry­toj S. Skver­ne­lį pa­skir­tų prem­je­ru. „O aš, ne­pai­sant ma­no po­zi­ty­vios nuo­mo­nės apie S. Skver­ne­lio as­me­ny­bę, ne­bal­suo­siu už jį. Ne­ga­liu bal­suo­ti už kan­di­da­tą į prem­je­rus, jei­gu ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad bū­si­mo­ji Vy­riau­sy­bė ša­lia ge­rų no­rų tu­ri ir aiš­kią stra­te­gi­ją. Kol kas jo­kios aiš­kios stra­te­gi­jos ne­ma­tau ir ne­gir­džiu, to­dėl ir ne­ga­liu sa­vo bal­su par­em­ti prem­je­ro kan­di­da­tū­ros“, – ra­šo A. Ku­bi­lius. Stra­te­gi­jos kon­tū­rus kon­ser­va­to­rius ti­ki­na mė­gi­nęs su­ži­no­ti kan­di­da­to į prem­je­rus prog­ra­mi­nė­je kal­bo­je Sei­me, ta­čiau ne­iš­gir­do. „Ban­dė­me iš­kvos­ti per su­si­ti­ki­mą frak­ci­jo­je – ne­pa­vy­ko. Ban­džiau tai įžvelg­ti bū­si­mos Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos pro­jek­te, ku­rio at­ski­rų da­lių ap­ra­šy­mus ma­tau vie­šu­mo­je, – dar la­biau nu­si­vy­liau. Ta­me, ką iki šiol gir­džiu ar skai­tau, la­biau­siai pa­si­gen­du ko­kių nors aiš­kes­nių am­bi­ci­jų ir pri­ori­te­tų. Ne­už­ten­ka įvar­din­ti de­mog­ra­fi­jos, skur­do ir švie­ti­mo kaip svar­biau­sių, pri­ori­te­ti­nių te­mų, jei­gu po to nė­ra pa­sa­ko­ma ko­kių am­bi­cin­gų tiks­lų šio­se sri­ty­se yra pla­nuo­ja­ma siek­ti. Vy­riau­sy­bė be am­bi­ci­jų yra Lie­tu­vos at­si­li­ki­mo Vy­riau­sy­bė, nes ki­tų ša­lių Vy­riau­sy­bės, net ir Lie­tu­vos kai­my­nys­tė­je, to­kias am­bi­ci­jas la­bai ryš­kiai de­mons­truo­ja“, – pa­brė­žia po­li­ti­kas.

Jo nuo­mo­ne, verkš­len­ti, kaip Lie­tu­vo­je blo­gai su de­mog­ra­fi­ja, skur­du ir švie­ti­mu, bet ne­tu­rė­ti jo­kio am­bi­cin­go pla­no, kaip iš­si­verž­ti iš šių bė­dų, – aki­vaiz­daus po­li­ti­nio ne­pro­fe­sio­na­lu­mo de­mons­tra­vi­mas.

„I­ki šiol iš val­džios ly­de­rių ne­gir­džiu nie­ko pa­na­šaus į es­tų jau ne vie­ną kar­tą skelb­tą am­bi­ci­ją – per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį įsi­verž­ti į ES stip­riau­sių eko­no­mi­kų de­šim­tu­ką. Ne­gir­džiu am­bi­ci­jos, pa­na­šios į prieš 30 me­tų de­mons­truo­tą ai­rių am­bi­ci­ją, – bent ke­lio­se aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų eko­no­mi­kos sri­ty­se pra­si­verž­ti į re­gio­no ly­de­rius. Ne­ma­tau am­bi­ci­jos švie­ti­me pa­gal tarp­tau­ti­nius OECD PI­SA ty­ri­mus jei­gu ne­pa­si­vy­ti Es­ti­jos, tai bent pa­siek­ti, kad at­si­li­ki­mas nu­sto­tų di­dė­ti, ly­giai taip pat ne­ma­tau ir am­bi­ci­jos pa­siek­ti, kad bent vie­nas Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas pa­tek­tų į pa­sau­lio ge­riau­sių 200-tu­ką. De­ja, net ir gau­sio­se kal­bo­se apie skur­do re­gio­nuo­se įvei­ki­mą ne­ma­tau jo­kio ra­cio­na­laus grū­do, nes ne­ran­du pa­grin­di­nės nuo­sta­tos – nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mo re­gio­nuo­se am­bi­cin­go tiks­lo, ku­rį ga­li­ma įgy­ven­din­ti tik tu­rint di­de­lę am­bi­ci­ją žy­miai di­des­niais mas­tais pri­trauk­ti už­sie­nio ga­my­bi­nes in­ves­ti­ci­jas į re­gio­nus. Nei bu­si­mo­jo prem­je­ro kal­bo­se, nei prog­ra­mo­se ne­ma­tau ir krikš­čio­niš­kos skur­do įvei­ki­mo for­mu­lės, ku­rią yra iš­gar­si­nęs žy­mu­sis ame­ri­kie­čių fi­lo­so­fas Mi­chael No­vak: į skur­do spąs­tus ne­pa­ten­ka tie, kas mo­ko­si, su­ku­ria šei­mas ir dir­ba“, – ra­šo A. Ku­bi­lius. Jo nuo­mo­ne, prog­ra­mo­se skel­bia­mas pa­ža­das di­din­ti at­ly­gi­ni­mus skam­ba gra­žiai, bet kai jo ne­ly­di rea­li am­bi­ci­ja ly­giag­re­čiai siek­ti ir eko­no­mi­kos pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mo, toks prog­ra­mi­nis ne­to­lia­re­giš­ku­mas ir am­bi­ci­jos ne­tu­rė­ji­mas Lie­tu­vos eko­no­mi­kai gre­sia „vi­du­ti­nių pa­ja­mų spąs­tais“. „O tai ša­lis iš­tin­ka, kai at­ly­gi­ni­mai au­ga spar­čiau nei dar­bo na­šu­mas ir to­dėl eko­no­mi­ka pra­ran­da kon­ku­ren­cin­gu­mą bei glo­ba­lias eks­por­to rin­kas. Vi­sa tai at­ve­da prie il­ga­lai­kės stag­na­ci­jos, ne­įvei­kia­mo at­si­li­ki­mo ir ne­sus­tab­do­mos emig­ra­ci­jos. Dar­bo na­šu­mo ir eko­no­mi­kos pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mą ga­li ga­ran­tuo­ti tik am­bi­cin­gas pla­nas ša­ly­je vys­ty­ti aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų eko­no­mi­ką, par­em­tą už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu, ta­čiau bū­si­mos Vy­riau­sy­bės pla­nuo­se to­kios am­bi­ci­jos ir šiam tiks­lui de­gan­čių akių kol kas ne­ma­tau“, – pa­brė­žia Sei­mo na­rys. Dėl vi­sų šių prie­žas­čių A. Ku­bi­lius tei­gia ne­ga­lįs bal­suo­ti už S. Skver­ne­lį.

„Nes ne­no­riu ne­am­bi­cin­gos, smul­kaus ka­pa­no­ji­mo­si, aiš­kių tiks­lų ir pri­ori­te­tų ne­tu­rin­čios Vy­riau­sy­bės. De­ja, tai nė­ra for­mos (ar, ki­taip sa­kant, ko­mu­ni­ka­ci­jos) prob­le­ma. Tai tu­ri­nio prob­le­ma. Kai jo nė­ra, tai la­bai grei­tai pa­si­ma­to. Duok Die­ve, kad aš klys­čiau sa­vo įžval­go­se“, – pri­du­ria kon­ser­va­to­rius.